Sveiku protu nesuvokiama

Gamyklinė maisto papildo "Liuberin" (30 kapsulių) kaina yra 1,07 euro, o vaistinėje nurodoma, kad tai kainuoja 12,99 euro. Po to skelbiama, kad suteikiama šiam produktui 40 proc. nuolaida ir pirkėjas turi sumokėti 7,79 euro. Jis paguodžiamas, kad sutaupo 5,20 euro!

Kas gi čia? Nelabai susigaudau, kaip žmonės sutaupo? Kas sugalvojo šią kosminę kainą?

Įžūlumui ribų nėra, nes tai apgavystė vidury baltos dienos. Žmonėms labai sunku suvokti, kas vaistinėje yra vaistas, kas – vitaminai ir kas – maisto papildai. Tuo piktnaudžiaudamos vaistinės greta vaistų pristato ir maisto papildus. Pamatę nuolaidą, pirkėjai tiki, kad iš tikrųjų tai yra vaistas, tiek ir kainuoja, kaip nurodyta.

Kokia geradarė yra vaistinė, pasikabinusi didelį plakatą ir leidžianti žmogui įsigyti "vaistų" su 40 proc. nuolaida – už tokią mažą kainą! Žmogus perka giliai įsitikinęs, kad sau reikalingą "vaistą" įsigijo su tokia didele nuolaida.

Įdomu, kokia pirkėjo reakcija būtų sužinojus, kad tikroji papildo kaina – tik vienas euras ir kad pirkdamas su nuolaida jis savininkams atneša 700 proc. pelną, o be nuolaidos – net 1 214 proc.

Matant tokius dalykus keistokai skamba Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos aktai, kuriuose rašoma, kad vaistinėse viskas gerai, jos nieko nepažeidė.

Maisto papildai Anglijoje nėra populiarūs ir vaistinės jais neprekiauja. Pirmiausia dėl jų abejotino poveikio organizmui ir skeptiško požiūrio į juos.

Mano nuomone, jei šiai tarnybai vadovautų vaistininkas – tikras savo srities žinovas, jis tikriausiai žinotų, kad kiekvieno vaisto ar maisto papildo kaina prasideda nuo gamyklos. Šiandien nėra sunku sužinoti, kokios gi iš tikrųjų maisto papildų gamyklinės kainos. Išvada peršasi viena: arba nekompetentingumas, arba savanaudiškumas ima viršų. Ir kyla klausimas, iš kurgi atsiranda tokia kosminė mažmeninė kaina? Gamintojas – Kaune, vaistinės – Kaune, tai kas gi taip išbrangina? Atsakymas labai paprastas ir aiškus, bet jį įvardyti palieku jums, skaitytojai.

Kainų ir sistemos skirtumai

Anglijoje visi vaistai skirstomi į tris grupes. Pirma grupė –  receptiniai. Jie parduodami tik vaistinėse ir tik su receptu.

Antroji grupė – vaistai, pažymėti ženkliuku "P". Tai reiškia: klausk vaistininko. Jie taip pat parduodami tik vaistinėje, bet juos gali parduoti bet kuris vaistinės darbuotojas, gavęs vaistininko pritarimą.

Trečia grupė – laisvai parduodami vaistai. Juos galima parduoti įvairiose prekybos vietose. Vienintelis reikalavimas tas, kad jie turi būti laikomi atskiroje nuo maisto produktų vietoje, atskiroje lentynoje. Šiai grupei priklauso pirmo būtinumo vaistai, skirti vartoti peršalus, sutrikus virškinimui, galvos skausmams malšinti.

Kainas visiems nereceptiniams vaistams galima rasti kas mėnesį leidžiamame žurnale "Chemist+Druggist". Antkainis šiai vaistų grupei – 70 proc. Pagal anglišką skaičiuoklę lietuviško "Liuberin N30" kapsulėmis kaina Londone būtų maždaug 2 svarai sterlingų. Vaistų ir maisto papildų reklama Didžiosios Britanijos vaistinėse yra uždrausta. Atėjus pacientui į vaistinę, vaistininkas visada gali pasiūlyti jam reikiamo segmento vaistinių preparatų su jį tenkinančia kaina.

Kas yra kas

Maisto papildai Anglijoje nėra populiarūs ir vaistinės jais neprekiauja. Pirmiausia dėl jų abejotino poveikio organizmui ir skeptiško požiūrio į juos.

Anglijoje gydytojai negali proteguoti jokių vaistų, juo labiau maisto papildų. Gydytojai dirba savo darbą, vaistininkai – savo. Pirkėjai vaistinėje beveik niekada neklausia apie maisto papildus, nes puikiai supranta, kad tai nėra preparatas, kuris išspręstų jų sveikatos problemas. Norintiesiems įsigyti maisto papildų yra specializuotos parduotuvės.

Nelabai suprantu, kam Lietuvoje naudinga diskusija, kad vaistus reikėtų pardavinėti ne tik vaistinėse. Dabar Lietuvoje kaip maisto papildai yra notifikuoti preparatai, kurie neseniai buvo vaistai. Dabar jie išbraukti iš vaistų registro. Tai aktyvuota anglis, validolis, širdies lašai, korvalolis, valerijonų tabletės ir tinktūra, tabletės nuo kosulio, mukaltinas, atsikosėjimą lengvinantys čiobrelių, islandinės kerpenos sirupai, vaistinės žolės, tvarsliava.

Iš šių ir kitų buvusių vaistų, dabar esančių maisto papildų sąraše, tikrai galima susirinkti visai padorų vaistų skyrelį, kurį gali turėti bet kuri kaimo parduotuvėlė. Pirmajai pagalbai teikti tai būtų visai neblogas sprendimas.

Ilgiau tęstis nebegali

Kiek dar gali tęstis savos tautos mulkinimas ir kiek paprasti žmonės dar galės kęsti šią netvarką farmacijos srityje?

Visi socialiniai tinklai lūžta nuo negatyvaus požiūrio į susiklosčiusią padėtį Lietuvos sveikatos sistemoje ir farmacijoje. Pagaliau kam gi atstovauja Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamentas? Valstybė yra patikėjusi šiai ministerijai šalies gyventojų sveikatą ir ji privalo atsakyti už tai, kas vyksta vaistinėse. Farmacijos departamentas – didžiausias Lietuvos sveikatos sistemos pūlinys.

Blogiausia yra tai, kad taip iškreipiamas tikrosios Lietuvos vaistininkystės su giliomis tradicijomis vaizdas, supriešinama visuomenė su vaistininkais, kurie iš tikrųjų tenori sąžiningai dirbti pagal savo specialybę ir už tai gauti kompetenciją atitinkantį atlygį. Tai, ką matau Lietuvos vaistinėse, neturi nieko bendro su farmacija.

Žmonės emigruoja iš Lietuvos, nes tarp visuomenės nebeliko pagarbos vienas kitam, profesijai, paprastam žmogui. Vaistininkai paversti potencialiais pažeidėjais, ir tai padarė Sveikatos apsaugos ministerija, nusprendusi siųsti slaptus agentus į vaistines. Didesnio absurdo būti nebegali.

Jeigu artimiausiu metu neįvyks kardinalių pokyčių farmacijos sistemoje, tai netrukus Sveikatos apsaugos ministerijoje bus galima kurti prekybos vaistais skyrių su patikliu ir paklusniu personalu, o Farmacijos įstatyme įteisinti, kad prekybos centruose vaistų skyriuje rotacijos principu dirbtų žuvies, sūrio, mėsos, alkoholio pardavėjai. Blogiau, kaip dabar yra, nebus.