- Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ilgesnį laiką poilsiaujančios smegenys, kaip ir raumenys, nyksta, todėl, norint paskatinti protinį aktyvumą, būtinas ir fizinis aktyvumas. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Povilas Tamošauskas. Anot jo, įrodyta, kad fizinė veikla gali netgi padėti atkurti nervų lasteles.
– Kodėl Jūsų specialybės žmogus domisi sveikatos reikalais?
– Daug metų dirbu universitete. Matau, kokią įtampą patiria studentai ir ne tik jie. Su įtampa susiduriame ir šiandieniniame gyvenime. Dabar viskas vyksta greitai: greiti kreditai, greitos skyrybos, greitas maistas. Viskas daroma greitai. Kai daroma greitai, be abejo, atsiranda įtampa, stresas.
Jeigu žmogus nespėja laiku sureaguoti, viskas kaupiasi ir atsiranda lėtinio nuovargio sindromas. Jis įvardijamas kaip neuroimuninis išsekimas po įtampos. Tai mane domina, nes galima paskatinti žmones pasinaudoti tomis priemonėmis, kurias siūlome, – straipsniais, surinkta medžiaga.
– Esate kūno kultūros specialistas. Savotiškai piktinatės, kad yra nemaža dalis studentų, kurie pasiprašo būti atleisti nuo kūno kultūros užsiėmimų, nenori sportuoti. Kodėl?
– Po nepriklausomybės atgavimo susidarė tokia situacija, jog aktyvūs studentai, studentų atstovybės pradėjo siekti, kad būtų panaikintos privalomos fizinės pratybos. Kadangi privalomos, jas turėjo lankyti visi studentai. Tarp jų, kiek pastebėjome per daug metų, trečdalis, o kartais ir daugiau, būdavo atleisti nuo užsiėmimų ar paskirti į specialią medicininę grupę. Tai rodo, kad yra daug sergančių studentų.
Dabar studentai išsikovojo, kad privalomų pratybų nebūtų. Į užsiėmimus jie renkasi savo noru ir už tai gauna paskatinimą – kreditų. Susidarė tokia situacija, kad renkasi tie studentai, kurie yra sveiki, anksčiau sportavę arba įkvėpti kokių nors šeimos tradicijų. Sveikatos problemų turintys studentai nesirenka. Jais niekas nesirūpina. Tokia padėtis visoje Lietuvoje.
– Kodėl taip yra?
– Sovietmečiu objektyvumo dėlei būdavo privalomos pratybos, numatyti normatyvai, kuriuos reikėdavo laikyti, kartais nevisiškai gerai pasiruošus. Be to, po fizinių pratybų studentai ne visada galėdavo nusiprausti. Per 10 min. pertrauką negali 20 studentų nusiprausti ir tvarkingai atvykti į paskaitas. Tai suformavo negatyvų studentų požiūrį. Jų požiūris nepersilaužė. Studentai nemano, kad fizinį lavinimą vis dėlto reikia rinktis. Sąlygos jau pasikeitusios, bet nepakankamai.
– Apie fizinį aktyvumą ir kūno kultūrą kalbame neatsitiktinai. Jūsų publikuojamuose tekstuose aprašoma fizinių pratimų sąsaja su žmogaus protine veikla. Jau minėjote lėtinį nuovargį. Kokius pratimus ar kokias mankštas turime atlikti, jei norime, kad mūsų smegenys dirbtų aktyviai ir ilgai?
– Ir šiandien galvojama, kaip efektyviai apkrauti žmogaus protinę veiklą. Per parą žūsta apie 40 tūkst. nervinių ląstelių. Praeityje buvo manoma, kad jos neatsistato, tačiau dabar tyrimai įrodė, kad vis dėlto atsistato. Jeigu žmogus 45–60 minučių pasivaikšto vidutiniu tempu, atsiranda daugiau kaip 10 tūkst. nervinių ląstelių. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip galima labai paprastais fiziniais pratimais aktyvinti smegenų veiklą. Jeigu tokius pratimus panaudosime kryptinai, galėsime pagerinti protinę veiklą.
Pagrindinis maisto produktas smegenims yra deguonis. Turime žmogaus smegenis, nervines ląsteles aprūpinti deguonimi. Kokie pratimai galėtų tai geriausiai padaryti? Įrodyta, kad geriausiai padeda aerobiniai pratimai, t. y. vadinamieji cikliniai pratimai, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, plaukimas, bėgimas, ėjimas, slidinėjimas. Tai pratimai, kuriuose judesiai pasikartoja. Jeigu fizinis krūvis per didelis, jis gali ir pakenkti protiniam darbingumui.
Rėmėmės [...] tyrimais. Su studentais buvo padarytas eksperimentas – kokio intensyvumo fiziniai pratimai geriausiai veikia protinį aktyvumą. Po fizinio krūvio praėjus dviem, šešioms ir dešimčiai valandų, buvo stebima, kaip pasikeitė protiniai gebėjimai.
Nustatyta – jeigu judama tokiu tempu, kad pulso dažnis yra 100–130, smegenų veikla pagerėja, bet ne taip efektyviai, kaip patiriant vidutinį fizinį krūvį, kai pulso dažnis 130–150. Praėjus šešioms valandoms po tokio krūvio išsilaiko 39 proc. [didesnis] protinis darbingumas. Jeigu žmogus patiria fizinį krūvį, kurio metu pulso dažnis 160, ir po to dar nori, pavyzdžiui, pasiruošti egzaminui, ta diena jam sugadinta. Protinis darbingumas pagerėja tik valandai, o paskui pradeda mažėti. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip ciklinius fizinius pratimus būtų galima panaudoti.
– Kas yra neurobika?
– Anglų mokslininkas sukūrė pratimų sistemą – proto mankštą. Ją darant, kryptingai orientuojamasi į nervų sistemą, į tai, kokius judesius reikėtų daryti, kad žmogus galėtų padidinti neuronų skaičių. Ypač tai tampa aktualu su amžiumi. Kai [...] maršrutas į darbą, laisvalaikis visą laiką tas pats, [...] nervų sistema neaktyvinama ir žmogus silpsta, aptingsta. Jeigu toliau savimi nesirūpins, jo protinis potencialas kris.
Siūloma daryti nestandartinius judesius. Tai labai paprasta. Tai judesiai, bandant naudotis kita nei įprasta ranka. Jeigu žmogus dešiniarankis, jis turėtų bandyti valgyti, apsirengti, praustis, valytis dantukus kaire ranka. Tai vis dėlto nėra taip paprasta. Tokio tipo judesiai duoda nervų sistemai stimulus ir žmogus negali būti apsnūdęs.
Fizinio aktyvumo metu galima žaisti atskirus sportinius elementus kaire ranka. Pavyzdžiui, metimas į krepšį kaire ranka. Arba, jeigu norime dar apsunkinti, užrištomis akimis, kad įsijungtų vaizduotė, kad žmogus galėtų įsivaizduoti trajektoriją. Tokiu būdu skatinamas neuronų judėjimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...