Norint nesusižaloti žiemą, reikia tinkamos avalynės ir atidumo vedžiojant augintinius | Diena.lt

Norint nesusižaloti žiemą, reikia tinkamos avalynės ir atidumo vedžiojant augintinius

  • Teksto dydis:

Žiemą žmonės traumas patiria ir dėl netinkamos avalynės, drabužių ar neatidaus augintinio vedžiojimo. Tokias traumų priežastis LRT RADIJUI vardija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės ortopedas traumatologas Egidijus Kontautas.

Anot jo, net ir paprasčiausiai parkritus traumos gali būti itin rimtos.

Anot E. Kontauto, dažnai žiemą žmonės traumas patiria dėl skubėjimo: „Buvo viena pacientė neseniai, kurios situacija – labai paprasta ir klasikinė – pritrūko duonos, šoko nuo vakarienės stalo, kai jau buvo prietema, apsivilko paltą su aukšta apykakle ir tiesiog išbėgo jai žinomu keliu, kur reikėjo eiti per gatvę. Kaip tyčia, sako, vėjas papūtė ir man ant galvos užkrito ta didžioji apykaklė. Ji žengė per gatvę keletą žingsnių ir buvo partrenkta automobilio.“

Medikas rekomenduoja paprasčiausiai pirmiausia pasižiūrėti pro langą ir atkreipti dėmesį į vyraujančias oro sąlygas. E. Kontauto aiškinimu, net jei lauke nesninga, apsirengti reikėtų šiltai, bet taip, kad apranga nevaržytų judesių ir netrukdytų matyti aplinkos.

„Reikia apsivilkti taip, kad [drabužiai] netrukdytų mums žvalgytis, kad galėtume greitai pasukti galvą, kad netrukdytų tokioje paprastoje situacijoje, kaip aš minėjau. Pagrindinis dalykas – matymas“, – pabrėžia E. Kontautas ir priduria, kad taip pat didelį dėmesį reikėtų kreipti į batus.

Mediko aiškinimu, žmonės itin dažnai renkasi batus pagal tai, ar jie atrodo gražiai, tačiau reikėtų nepamiršti ir kitų savybių – dizaino ir medžiagų, iš kurių batai pagaminti. „Batų padas turėtų būti guminis, lankstus, su giliais įrėžimais, kad mažiau slystų ir kad einant jis nesustandėtų, nesušaltų. Plastikinis padas jau automatiškai labai slidus. Esant nulio laipsnių temperatūrai ar kelių laipsnių šalčiui, jis sušąla, sustingta, tampa nelankstus“, – akcentuoja E. Kontautas.

Jo aiškinimu, kai bato padas nelankstus, pėda negali reaguoti į žemės, grindinio nelygumus, todėl kojos tampa nestabilios. Be to, priduria E. Kontautas, žmonės kartais pasirenka ir per siaurą avalynę. Mediko teigimu, tai ypač būdinga moterims, nes jų pėda gyvenimo eigoje platėja.

„Labai svarbu įtikinti, ypač vyresnio amžiaus moteris, kad gyvenimo eigoje pėda, pėdos plotis padidėja netgi iki trijų dydžių. Ji tampa plokštesnė, šiek tiek sukasi į išorę. Moterys dažniausiai būna nustebusios, kai pasakai, kad jos nešioja, sakykime, dviem ar net trimis dydžiais siauresnius batus“, – komentuoja E. Kontautas.

Jo tvirtinimu, kai pėda suspausta, ji mažiau jautri, nelanksti, todėl blogai prisitaiko prie nelygių paviršių. Dėl šių priežasčių, sako E. Kontautas, žmonės neretai paslysta ir griūva.

Medikas taip pat atkreipia dėmesį, kad reikėtų būti atsargiems vedžiojant augintinius. E. Kontauto pastebėjimu, vedžiodami šunis itin dažnai susižaloja jaunesni žmonės: „Jei šuniukas nedidelis, žiemą jam visokių įdomybių atsiranda. Griuvimai pasitaiko gana dažnai, kai šuniukas kažką pamatęs ima tempti žmogų, o šis būna tam nepasiruošęs, todėl nugriūna.“

Taip parkritus, tvirtina pašnekovas, neretai lūžta stipinkaulio tolimasis galas, delnakauliai, patiriami plaštakų sumušimai. Taip pat gyvūnai neretai pavadėlį apvynioja aplink šeimininko kojas. To nepastebėjus, taip pat galima susižaloti. Tokiu atveju, mediko tvirtinimu, patiriami blauzdikaulio apatinės dalies sąnariniai, spiraliniai lūžiai.

„Žinoma, kitas dalykas – slidinėjimas, kuris dabar labai paplitęs. Visi važiuoja, slidinėja. Tai lyg savotiškas iššūkis, sezoninė pramoga. Čia turbūt turime kalbėti labiau ne apie jaunimą, o apie žmonės, jau įkopusius į ketvirtos dešimties antrą ar penktos dešimties pirmą pusę. Tada žmogus dar jaučiasi kupinas jėgų, nesijaučia senstelėjęs, bet žmogaus lankstumas, reakcijos laikos pasikeitę“, – teigia E. Kontautas.

Jo pastebėjimu, padrąsinti draugų, nors ir žinodami riziką, vidutinio amžiaus žmonės ryžtasi čiuožti sudėtingesnėse trasose ir patiria sužalojimų: „Tie sužalojimai būna gana sudėtingi. Reikėtų įsivaizduoti čiuožiantį žmogų – mums reikia ilginti čiuožimo kelią, čiuožti į vieną pusę, į kitą, mažinti greitį, nečiuožti tiesiai. Atliekant tokius veiksmus, veikia sukamosios, lenkimo, spaudimo jėgos, kurios koncentruojasi. Pėdos fiksuotos, visas judesys, visa jėga tenka kelio sąnariams ir juosmeniui.“

Mediko aiškinimu, dėl šių priežasčių sukantis ar stabdant, lenkiant kelių sąnarius, plyšta kelio sąnario raiščiai, todėl kelio sąnarys tampa nestabilus: „Žmogus negali atlikti įprastų fizinių pratimų, negali dirbti. Reikalingos konstrukcinės operacijos. Jeigu žmogus vyresnis, lūžta blauzdikaulio artimasis galas, suardomas blauzdikaulio sąnarinis paviršius, suardoma visa kelio sąnario architektūra.“

E. Kontautas atkreipia dėmesį, kad vaikai ir paaugliai traumas dažniausiai patiria, nes patys prisigalvoja išdaigų: „Rogutės įvairios, čiuožimai nuo kalno, apledijusių kalnelių, lipimas ant neužšalusio vandens, ledo. Keletas pasitaikė tokių pacientų. Jie buvo sugalvoję vaikščioti įvairiais turėklais, leistis apledijusiais laiptais. Tai baigėsi labai rimtomis pasekmėmis – stuburo slankstelių lūžiais ir nugaros smegenų pažeidimu. Tai nėra dažni atvejai, bet tai labai sužaloja jauną žmogų – tos kelios sekundės paverčia gyvenimą tikrai labai sunkiu, nepakeliamu. Tai didelis psichologinis išgyvenimas.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mėlynės atsiranda ne tik dėl traumų: kaip sau padėti?
    Mėlynės atsiranda ne tik dėl traumų: kaip sau padėti?

    Liaudyje mėlynėmis vadinamos hematomos – smulkiųjų kraujagyslių kraujo išsiliejimas į minkštuosius audinius – mūsų odą nuspalvina itin dažnai, vos tik kur nors susitrenkus. Jei atsiradusios mėlynės priežastis tikrai yra t...

    1
  • Stresas kenkia ir odai
    Stresas kenkia ir odai

    Sutrikęs širdies ritmas, slenkantys plaukai ar nusilpęs imunitetas – tai ne vienintelės problemos, kurios atsiranda dėl patiriamo streso. ...

  • Medetkos – pats laikas jomis apsirūpinti
    Medetkos – pats laikas jomis apsirūpinti

    Iki pirmųjų šalnų mus džiugina ryškiai geltoni medetkų žiedai. Tai itin vertingos vaistažolės, kurių atsargomis turėtume pasirūpinti kiekvienas. Apie medetkų gydomąsias savybes žmonės žinojo jau XII a., o šie saulę primena...

  • Kokio vitamino trūkumas gali sukelti negrįžtamus padarinius?
    Kokio vitamino trūkumas gali sukelti negrįžtamus padarinius?

    Vasarą atėjus dideliems karščiams, dažnas skundžiasi nuovargiu, energijos trūkumu, jaučia silpnumą. Neretai panašiems nemaloniems pojūčiams įtakos turi vitaminų ir kitų organizmui reikalingiausių medžiagų deficitas. Specialistų t...

  • Pagausėjęs prakaitavimas – kada vertėtų sunerimti ir kaip sau padėti?
    Pagausėjęs prakaitavimas – kada vertėtų sunerimti ir kaip sau padėti?

    Pagausėjęs prakaitavimas arba hiperhidrozė – liga, kuri sukelia tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Vis tik dažnas mano, kad pagausėjęs prakaitavimas nėra liga, todėl hiperhidroze sergantys žmonės kompleksuoja apie tai kalbėti, nedr...

  • Skubioji kontracepcija – ne be pavojų
    Skubioji kontracepcija – ne be pavojų

    Daug diskutuojama, kokias kontraceptines priemones reikėtų naudoti ir kokią įtaką jos daro moterų organizmui, bet vasarą beatodairiškai griebiamasi SOS tablečių. Tai nėra sveika. ...

  • Vaikų sveikatos patikrinimas – ne tik dėl pažymos
    Vaikų sveikatos patikrinimas – ne tik dėl pažymos

    Kad prasidėjus mokslo metams per dvi savaites į mokyklas turi suplaukti duomenys apie mokinių sveikatą, žino jau visi. Kokia pažymos prasmė? Medikai pastebi, kad apie tai susimąsto vis daugiau tėvų. ...

  • Grybų sezonas prasideda: kaip gelbėtis apsinuodijus?
    Grybų sezonas prasideda: kaip gelbėtis apsinuodijus?

    Prasidėjęs grybavimo sezonas jau vilioja grybų mėgėjus į miškus. Nors dėl karščių gausaus grybų derliaus nesitikima, specialistai perspėja, kad rimtoms sveikatos problemoms sukelti užtenka ir vieno nerinkamo grybo. Apsinuodijimų kont...

  • Įspėja poilsiautojus: Baltijos jūroje veisiasi sveikatai pavojingos bakterijos
    Įspėja poilsiautojus: Baltijos jūroje veisiasi sveikatai pavojingos bakterijos

    Kai kuriose Baltijos jūros pakrančių vietose susidarė palankios sąlygos daugintis bakterijoms, galinčioms sukelti žaizdos infekciją, pirminę septicemiją ar diarėją (viduriavimą). ...

  • Slaptieji žudikai – druska ir cukrus. Kaip atpažinti?
    Slaptieji žudikai – druska ir cukrus. Kaip atpažinti?

    Slaptieji žudikai. Tokiu skambiu epitetu apibūdinami cukrus ir druska, kurių perteklinis vartojimas gali lemti aibę sveikatos sutrikimų. Specialistai pažymi, kad „slaptieji žudikai“ neretai tyko ten, kur mažiausiai tikimės. ...

    2
Daugiau straipsnių