- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artimiausiu metu uostamiesčio darželius turėtų pasiekti atnaujinti valgiaraščiai. Tačiau jau dabar kyla nemažos aistros bei diskusijos tarp tėvų ir darželių darbuotojų, manančių, kad pokyčiai bus nepriimtini ir mažieji namo grįš alkani.
Kalbamės su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro, ruošiančio naujuosius valgiaraščius, direktore Jūrate Grubliauskiene:
– Kada pradėti ruošti naujieji valgiaraščiai ir kada pagal juos turėtų pradėti maitinti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose?
– Nuo 2017 m. sausio Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai jau buvo maitinami pagal naujai parengtus perspektyvinius valgiaraščius.
Ruošiantis 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V-394 ,"Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo" įgyvendinimo etapui šie valgiaraščiai buvo pakoreguoti, atsižvelgiant į LR sveikatos apsaugos ministro nurodymus dėl maisto produktų ir patiekalų patiekimo dažnumo.
Valgiaraščiuose nebėra džiūvėsėliuose voliotų ar džiūvėsėliais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvų gaminių, taip pat gaminių su batonu.
Šiemet atnaujinti valgiaraščiai, suderinti su Maisto ir veterinarijos tarnyba, darželius turėtų pasiekti artimiausiomis dienomis, vėliausiai iki lapkričio pradžios.
– Kiek žmonių ir kokių specialybių juos ruošia?
– Šiuo metu Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms valgiaraščius ruošia 3 dietistės, o patiekalų technologinėmis kortelėmis ir receptūra rūpinasi maisto technologė.
– Kokiais pagrindiniais kriterijais vadovaujamasi ruošiant meniu? Kaip pasirenkami patys patiekalai, produktai?
– Valgiaraščiai parengti remiantis vaikų maitinimą reglamentuojančiais teisės aktais ir naujausiomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes ir įstaigos poreikius.
Nuolat vyksta bendradarbiavimas su įstaigomis, daromos apklausos, stebėjimai, susiję su maitinimu. Vaikų mitybos patiekalai turi būti sveikatai palankūs, pagaminti tausojamuoju būdu, t. y. maistas verdamas vandenyje ar garuose, troškinamas, gaminamas konvekcinėje krosnelėje ar orkaitėje įvyniojus į kepimo popierių ar foliją. Šis būdas padeda išsaugoti produktų maistinę vertę.
Rekomenduojami sveikatai palankūs, ekologiški produktai. Kaip ir iki šiol, pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams, ruginei duonai, makaronams, pagamintiems iš kietųjų kviečių miltų, o apkepų, blynų, bandelių tešlai aukščiausios rūšies miltai maišomi su viso grūdo miltais, sėlenomis.
– Ar šiemet kaip nors keisis nusistovėjusi maitinimo tvarka, pavyzdžiui, vietoj keturių kartų per dieną vaikai valgys dažniau?
– Remiantis teisės aktais, vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5 val. Valgiaraščiuose numatomi 3 pagrindiniai maitinimai: pusryčiai, pietūs, vakarienė, išskyrus savaitinius darželius, kuriuose vaikai maitinami 4 kartus, jiems papildomai patiekiami naktipiečiai.
Pagal naująją tvarką, sriubas, vaisius rekomenduojama patiekti ne pagrindinio, o papildomo maitinimo metu.
Įstaigos pačios turi galimybę pasirinkti jiems priimtiniausią patiekimo variantą. Jau nuo 2017 m. vaisius rekomendavome patiekti atskiro maitinimo metu.
– Su kokiais iššūkiais tenka susidurti ruošiant naujus valgiaraščius? Ar tam kokios nors įtakos turi atsiliepimai iš kitų miestų?
– Būtent Klaipėdos mieste vaikai jau daugiau nei metus valgo kitaip, palyginti su kitais miestais. Klaipėda buvo pirmasis didmiestis, kuris perėjo prie centralizuoto maitinimo. Tad atsižvelgti į kitų miestų atsiliepimus ar pasisemti idėjų galimybės neturėjome.
Labai svarbus yra darželio darbuotojų požiūris į pokyčius.
Labai svarbus yra darželio darbuotojų požiūris į pokyčius. Ne visos virtuvių darbuotojos pasiruošusios pokyčiams, joms atrodo, kad, sumažinus cukraus ar druskos kiekį, maistas tampa nevalgomas.
Tačiau tą patį maistą galima pagardinti įvairiomis šviežiomis ar džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis.
– Teko girdėti atsiliepimų iš darželių darbuotojų, kad naujuose valgiaraščiuose nemažai esama daugeliui lietuvių galbūt neįprastų produktų: lęšių, avinžirnių ir pan. Kaip manote, kaip juos priims vaikai?
– Avinžirniai ar lęšiai – tai yra tokios pat ankštinės daržovės kaip ir pupelės ar žirniai, tik dar ne visiems gerai žinomi ar jau užmiršti.
Atsižvelgiant į naujus reikalavimus, siekiant užtikrinti ankštinių daržovių vartojimo dažnumą, lęšiai ir avinžirniai buvo įtraukti į valgiaraščius kaip augalinių baltymų, angliavandenių, mineralinių ir skaidulinių medžiagų šaltinis, kuris puikiai tinka augančiam organizmui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje pradedamas diabeto prevencijos turas1
Šeštadienį Vilniuje, Kėdainiuose, Marijampolėje bei Palangoje pradedamas diabeto prevencijos turas per Lietuvą. ...
-
Su nėščia žmona lėktuvu skridęs vyras neteko sąmonės ir mirė18
Italijoje aviacijos kompanijos „Ryanair“ keleivis skrydžio metu neteko sąmonės ir neišgyveno. Vyras skrido kartu su nėščia žmona, su kuria buvo susituokęs tik pernai. ...
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės3
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Prasidėjus plaučių embolijai – daugiau galimybių išgyventi1
Kauno klinikose pirmą kartą tam tikru būdu inovatyviai gydyta plaučių embolija. Pacientė Vilma prisimena, kad iki vakaro, kai iš Jurbarko ligoninės ji skubiai pervežta į Kauno klinikas, apie mėnesį kelis kartus per savaitę juto dusulį. Vilm...