"Praėjusią savaitę šiek tiek pykino, jaučiau pilvo spazmus, keliskart viduriavau. Buvo pakilusi temperatūra, bet kitą dieną vėl jaučiausi sveikas. Į gydytoją nesikreipiau, bet pažįstama seselė spėjo, kad gal norovirusinė infekcija „prasiautė“. Kaip ateityje galėčiau apsisaugoti nuo tokios infekcijos ir kaip, jau pajutus pirmuosius simptomus, reiktų gydytis? Šį kartą gėriau tik vandenį ir kažkokias tabletes nuo viduriavimo." – Martynas, 23 m.

Norovirusinė infekcija arba ūminė gastroenteropatija, tai – ūminė žarnyno infekcija, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, bendru negalavimu, nedideliu karščiavimu. Ši liga dar kitaip vadinama suaugusiųjų virusiniu gastroenteritu, epideminiu virusiniu gastroenteritu, virusine diarėja, žiemos vėmimo liga.

Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad norovirusinė infekcija dažniau pasireiškia žiemą. Tačiau kiti specialistai tokios tendencijos nėra linkę pastebėti.

VšĮ Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojas Dargiris Beresnevičius:

- JAV duomenimis, Noro arba Norwalk virusas yra dažniausias gastroeneritus sukeliantis virusas, kuris sukelia iki 96 procentus virusinės kilmės viduriavimų. Jis gana atsparus aplinkoje. Taip pat ir dezinfekuojamosioms medžiagoms. Inkubacinis laikotarpis po kontakto - viena ar dvi dienos. Pagrindinis viruso plitimo kelias yra fekalinis - oralinis.

Žmogus užsikrečia per kontaktą su užkrėstu maistu, vandeniu. Juo galima užsikrėsti ir maudantis vandens telkiniuose. Virusas yra gana atsparus ir chlorui, todėl baseinuose reikėtų vengti vandens patekimo į burną.

Ryškaus sezoniškumo ši infekcija neturi. Galima būtų daryti prielaidą, kad šio viruso susirgimų gali padažnėti šaltuoju metų sezonu, dėl bendro organizmo imuniteto susilpnėjimo.

Prevencijos galimybės – valgyti gerai termiškai apdorotą maistą, gerti saugų vandenį. Vengti kontaktų su sergančiaisiais, dažnai plauti rankas, ypač po tualeto, prieš gaminat maistą. Serganti neiti į darbą, mokyklą, darželį.

Pagrindiniai simptomai susirgus yra pykinimas, vėmimas be tulžies, be kraujo, viduriavimas be kraujo, pilvo spazmai, galvos skausmas. Pakyla neaukšta temperatūra, retais atvejais aukšta. Vargina sąnarių, raumenų skausmai. Simptomai dažniausiai praeina per vieną tris paras.

Pagrindinis gydymas yra skysčių balanso organizme atkūrimas. Reikėtų gerti vaistinėse parduodamus elektrolitų koncentratų tirpalus. Po kiekvieno viduriavimo jų reiktų išgerti apie tris šimtu mililitrų, po kiekvieno vėmimo - apie du šimtus mililitrų. Taip pat nepamiršti fiziologinio skysčių poreikio, kuris yra apie pusantro du litrai per dieną. Sergant reikalingas poilsis, gulimas režimas, reikėtų neplatinti infekcijos - neiti į darbą, ugdymo įstaigas. Specifinės dietos šio susirgimo metu nereikalingos, tačiau geriau rinktis „švelnesnį“ maistą. Vartoti viduriavimą slopinančius preparatus be gydytojo leidimo draudžiama.

Kreiptis į gydytoją reikėtų visais sunkiais ar neaiškiais atvejais. Pagrindiniai pavojingi simptomai – sunki būklė, vangumas, sąmonės sutrikimai, aukšta temperatūra, naujai atsiradęs bėrimas, vėmimas tulžimi, krauju, viduriavimas su krauju, intensyvūs pilvo skausmai. Taip pat simptomams užsitęsus ilgiau nei trys dienos.