Į klinikas buvo iškviesti šeši žmonės, laukiantys inkstų persodinimo. Po atliktų imunologinių ir kitokių tyrimų bus atrinkti du, kuriems ir bus atliktos transplantacijos. Šiandien Kauno klinikose bus atliekamos ir ragenų persodinimo operacijos. Donorinis kaulinis audinys bus naudojamas vėliau. 

Medikų vertinimu, paremtu Europos šalių patirtimi, tinkamai pasirengus ir turint visuomenės palaikymą, naujoji neplakančios širdies donorystės programa gali padėti gerokai padidinti transplantacijų skaičių ir sutrumpinti laukiančiųjų sąrašą. Ją taikant galimybė atlikti transplantacijas padidėja iki 10 proc. Manoma, kad Lietuvoje tai leis sulaukti donorinio inksto 15-20 žmonių daugiau.

Iki šiol organų donoru po smegenų mirties galėjo tapti tik toks pacientas, kurio širdis tebeplakė. Sustojus širdžiai, esant smegenų mirčiai, būdavo draudžiama organų gyvybingumą palaikyti dirbtine kraujotaka, o jos nebesant organai tampa negyvybingi ir yra netinkami transplantacijai.

Intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. Vidas Pilvinis dėkojo donoro artimiesiems, kurie skaudžią valandą priėmė sunkų sau, bet kitų gyvybes gelbstintį sprendimą. Apsisprendimui jie turėjo vos 45 minutes. Pagal įstatymą dirbtinai kraujotaką galima palaikyti vos 130 minučių, per kurias būtina gauti artimųjų sutikimą, suformuoti gausią profesionalų komandą ir atlikti organų paruošimą transplantacijai.

"Pacientas į kliniką buvo atvežtas kritinės būklės. Pirma užduotis mums buvo bandyti išgelbėti jo gyvybę", - kalbėjo V.Pilvinis. To padaryti nepavykus, medikai suvokė, kad pasinaudoję pakoreguota teisine baze, ir pritarus paciento artimiesiems gali išgelbėti kitų žmonių gyvybes.

"Buvo ilgas ir sunkus pokalbis su donoro artimaisiais. Jiems apsisprendimą palengvino tai, kad jis ne kartą buvo išsakęs norą padėti kitiems - po mirties tapti donoru. Artimieji jautė skausmą, bet matė ir viltį. Garbė tiems žmonėms", - dėkojo V.Pilvinis. 

Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Tomas Tamošuitis aiškino, kad neplakančios širdies donorystės modelį, kalbant apie organų transplantaciją, kol kas taikys tik inkstų donorystei. "Naudojant tokį modelį inkstų kraujotaka nukenčia mažiausiai", - sakė T.Tamošuitis. Kai bus pasiektas nemažas įdirbis taip paruošiant donorinius inkstus, bus imtasi ir kitų vidaus organų, kurių paruošimas transplantacijai yra dar sudėtingesnis.

Spaudos konferencijoje Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pastebėjo, kad neplakančios širdies donorystė kitose šalyse yra jau seniai praktikuojamas. Iki šiol Lietuvoje inkstų persodinimo pacientams tekdavo laukti vidutiniškai net pusantrų metų.

Iki šiol Lietuvoje buvo ruošiami dviejų tipų organų donorai – po smegenų mirties ir gyvieji donorai. Gyvieji donorai – tai žmonės, kurie inkstą arba dalį kepenų gali dovanoti sergantiems artimiems savo giminaičiams.

Donorai po smegenų mirties – tai donorai, kuriems konstatuojama smegenų mirtis, tai reiškia, kad žmogus mirė. Tačiau jo organai, palaikomi medicininės aparatūros ir vaistų – vis dar funkcionuoja (širdis plaka, palaikomas dirbtinis kvėpavimas, medikamentais palaikoma inkstų, kepenų veikla). Artimiesiems sutikus, dirbtinai palaikomi mirusiojo organai panaudojami transplantacijai.

Neseniai Lietuvoje įteisintas ir trečiasis – neplakančios širdies donorystės – modelis.

Neplakančios širdies donorai – tai toks donorystės modelis, kai širdžiai nustojus plakti ir panaudojus visas medicinines galimybes, jos veikla nebeatstatoma, o donorinių organų gyvybinės funkcijos palaikomos medicininėmis priemonėmis (dirbtine kraujotaka).

Medikai ragina neatidėlioti ir surasti progą šeimose aptarti savo poziciją dėl organų donorystės. Nelaimės atveju, artimiesiems bus lengviau apsispręsti, ar dovanoti organus jų laukiantiems žmonėms.