Quantcast

Moterys labiau bijo patikros nei krūties vėžio

"Bijau", - taip dažniausiai atsako moterys, paklaustos, ar tikrinasi dėl krūties vėžio. Kitas nuo patikros atbaido skausmingas mamografijos tyrimas. "Tyrimo skausmas yra trumpalaikis, o skausmas dėl išplitusio krūties vėžio – kur kas didesnis ir ilgesnis", - įspėja gydytoja.

Nerimauta be reikalo

Praėjusią savaitę Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įvyko pacientų, sergančių krūties vėžiu, mokyklos atidarymas.

"Tradiciškai mokyklos atsidaro rudenį. Ši mokykla neatsitiktinai pristatoma pavasarį, kai prasideda gamtos atgimimas", - per pirmąjį susitikimą sakė Klaipėdos universitetinės mokyklos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis.

Pristatydamas pacientų mokyklą, pavaduotojas minėjo, kad ši mokykla – pirmoji kregždė Lietuvoje. Kol kas nė vienoje gydymo įstaigoje nebuvo įkurta mokykla, kur informaciją onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teiktų gydytojai ir įvairių sričių specialistai.

G.Virketis užsiminė, kad socialinio projekto sumanytojai – Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento gydytojai nerimavo, kad į pirmąją paskaitą nesusirinks žmonių arba jų bus pernelyg mažai.

Tačiau, kaip parodė situacija, nerimauta be reikalo – ligoninės konferencijų salė buvo pilna. Paskaitų dalyvių klausimų gausa parodė, kad pacientams reikalingi tokie susitikimai.

Idėja tapo kūnu

Onkologinių pacientų mokyklos įkvėpėja Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento, Radiotearpijos ir branduolinės medicinos centro onkologė radioterapeutė gydytoja Jurga Remeikienė pasidžiaugė, jog pavyko įgyvendinti prieš metus gimusią idėją.

Prie jos įgyvendinimo prisidėjo įvairialypė specialistų komanda.

J.Remeikienė pabrėžė, kad susidūrus su onkologine liga svarbu ne tik vaistai. Įvairiapusė informacija – nuo ligos diagnostikos iki dvasinių, socialinių problemų – taip pat prisideda prie sklandaus gydymo užtikrinimo.

Dažniausias klausimas – be atsakymo

"Iš kur jūs žinote, kad man vėžys?" – tokia buvo pirmosios paskaitos tema. Įžanginę paskaitą skaičiusi gydytoja chirurgė Agnė Čižauskaitė savo pacienčių klausia, ar jos tikrinasi krūtis.

"Bijau", - toks dažniausiai nuskamba moterų atsakymas.

Gydytoja prisiminė savo senelio aukštaičio posakį, kad reikia laukti gerumo, o blogumas pats ateis.

A.Čižauskaitė akcentavo būtinybę tikrintis krūtis. Krūties vėžys nustatomas kas aštuntai moteriai – tai dažniausia onkologinė liga tarp moterų ir viena pagrindinių mirtingumo priežasčių tarp onkologinių susirgimų.

Lietuvoje mirtingumas nuo krūties vėžio – gana didelis. Pasak A.Čižauskaitės, viena tokios situacijos priežasčių yra tai, kad moterims trūksta informacijos, jos vengia darytis mamografinį tyrimą, tad tam skirtos valstybės lėšos taip ir lieka nepanaudotos.

Kita bėda, kad krūties vėžys diagnozuojamas jau pažengęs. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo lengviau būna ją įveikti.

Vėžys – įveikiamas

Krūties vėžys – pagydoma liga.

"Krūties vėžys – pagydoma liga", - patikino gydytoja chirurgė.

Priklausomai nuo vietos, kur aptinkama liga, priklauso ir moterų išgijimo procentai. Jei onkologinė liga būna apėmusi tik krūtį, pasveiksta 99 proc. pacientų. Jei liga spėja išplisti į limfmazgius, pasveikimo procentas šiek tiek mažesnis – siekia apie 85 proc.

Krūties vėžys nėra tik moterų liga. Ji diagnozuojama ir vyrams – tokie atvejai sudaro apie 1 proc. Per metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl krūties vėžio gydomi vienas arba du vyrai.

Kalta ne tik genų mutacija

"Kodėl aš susirgau?" – šį klausimą iš pacientų gydytojai išgirsta bene dažniausiai. Kaip paaiškino A.Čižauskaitė, onkologinės ligos priežastys nėra aiškios. 80 proc. atvejų priskiriami atsitiktinumui.

Rečiau pasitaiko šeiminė priežastis, kai šeimoje krūties vėžiu sirgo artimi žmonės ar giminės. Didesnė tikimybė susirgti krūties vėžiu turi moterys, kurių giminėje šia onkologine liga sirgo vyras arba pasitaikė abipusis krūties vėžys. Tokiais atvejais rizika susirgti krūties vėžiu išauga keturis kartus.

Tik 10 proc. atvejų onkologinę ligą lemia genetinės mutacijos. Garsiausia pasaulyje tokio atvejo atstovė aktorė Angelina Jolie pirmoji garsiai prabilo apie genų BRCA-1 mutaciją.

Holivudo superžvaigždei buvo atlikta prevencinė abiejų krūtų pašalinimo operacija dėl didelės rizikos susirgti krūties arba kiaušidžių vėžiu.

"BRCA-1 ir BRCA-2 – tai ne vienintelės genų mutacijos. Jų yra daugybė. Nerimaujantiems dėl vėžio paveldimumo siūlau kreiptis į mūsų ligoninėje dirbančią gydytoją genetikę Jūratę Kasnauskienę. Jei reikės, patikra dėl rizikos susirgti vėžius bus atlikta nemokamai", - siūlė gydytoja chirurgė.

Pasiskaičiuoti tikimybę susirgti krūties vėžius galima ir internetu (www.cancer.gov), kur atsakius į tam tikrus klausimus pateikiama skaičiuoklė penkeriems metams dėl rizikos susirgti.

Estrogenai "mėgsta" riebalus

Prie pastovių veiksnių, galinčių iššaukti krūties vėžį, priskiriamas amžius. Dažniausiai ši liga nustatoma moterims per 50 metų.

Tikimybę susirgti padidėja toms, kurios jau patyrė spindulinį gydymą, anksčiau buvo diagnozuotas krūties vėžys, šeimoje kas nors sirgo šia liga, buvo nustatyta nepiktybinė krūties liga. Krūties vėžį gali iššaukti ir ilgalaikis estrogenų poveikis.

Prie kintamų veiksnių, įtakojančių vėžio išsivystymą, priskiriamas rūkymas, alkoholio vartojimas, pasyvus gyvenimo būdas, nutukimas. Pastarąją priežastį lemia tai, kad riebalinis audinys – mėgstamiausia estrogenų vieta. Šie hormonai didina tikimybę susirgti krūties vėžiu.

Būtent dėl šios priežasties susirgus onkologine liga labai svarbi būna dieta.

Krūties vėžį taip pat gali prišaukti vėlyvas pirmasis gimdymas (perkopus per 35 metus), nežindymas krūtimi. Įtakos gali turėti ir kai kurie aplinkos poveikiai: organiniai chloro junginiai ir elektromagnetiniai laukai.

Verta truputį pakentėti

A.Čižauskaitė ne kartą akcentavo krūtų savityrą kas tris mėnesius. Moteris pati gali užčiuopti apie 2 centimetrų darinį, patyręs chirurgas – ir vieno centimetro. Tokio dydžio dariniai būna pirmoje onkologinės ligos stadijoje.

Didesni dariniai jau signalizuoja apie pažengusią ligą.

Apie onkologinę ligą gali įspėti sukietėjimas krūtyje, išopėjusi oda, karšta ir paraudusi krūtis, išskyros iš spenelių, įvairios duobutės, guzas, iššokusios venos, kurių anksčiau nebuvo, pakitusi forma ar oda, primenanti aplesino žievelę. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją ginekologą.

Moterys dažnai bijo gana skausmingo mamografijos tyrimo. Pasak chirurgės, skausmas dėl tyrimo būna trumpalaikis, o štai skausmas dėl išplitusio krūties vėžio – kur kas didesnis ir ilgesnis, tad verta truputį pakentėti.

A.Čižauskaitė taip pat dažnai sulaukia moterų klausimų, ar pasidarius ultragarso tyrimą, kuris neparodė nieko blogo, reikalinga mamografija.

"Taip, mamografija yra kur kas išsamesnis tyrimas, nors ir skausmingas. Apšvitos bijoti nereikia", - paaiškino gydytoja.

Piktinosi ilgomis eilėmis

A.Čižauskaitė pabrėžė, kad joks vėžys ar darinys nepradedamas gydyti nuo operacijos. Naujai nustatytą vėžio atvejį visada įvertina multidisciplininė gydytojų komanda ir kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

"Sprendimus gydant krūties vėžį nepriima vienas žmogus. Kaip gydyti, sprendžia visa komanda", - pridūrė gydytoja.

Paskaitos dalyviai chirurgę apibėrė klausimais. Vienas jų – dėl greitesnio patekimo pas gydytoją, nustačius onkologinę ligą. Toks pacientas pas specialistą turėtų pakliūti tą pačią dieną, vos išgirdęs diagnozę. Deja, realybė būna kitokia.

A.Čižauskaitė priminė, kad tokiems onkologiniams pacientams yra žaliasis koridorius – registratūroje pasakius apie diagnozę, žmogus turėtų būti priimtas tą pačią dieną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Visoms yra baisu chemoterapija,tai gal laikas naujiems metodams,mokslas juda i prieki tai gal yra kitas metodas,
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių