Mokslo metų pradžia: džiaugsmas baigėsi vakar, rūpesčiai prasideda šiandien

Mokslo metai prasidėjo. Medikai, psichologai ir mitybos specialistai pataria, kaip kuo lengviau įveikti adaptacinį perėjimo iš atostogų į atsakingą mokymąsi laikotarpį ir išlikti sveikiems visus metus.

Būtina stebėti

Psichologė Šarūnė Vienė sako, kad grįžimas į sustyguotą kasdienybę mokiniams ir studentams iš anksto pradeda kelti nemalonius pojūčius.

"Vaikai suvokia, kad negalės daryti to, ką nori, miegoti, kiek nori, nieko neveikti. Natūralu, kad dėl to jie išgyvena neigiamas emocijas. Streso lygis po atostogų priklauso nuo to, kokius jausmus vaikams kelia mokykla ir ten praleistas laikas", – aiškina psichologijos specialistė Š.Vienė.

Stresas vaikams gali pasireikšti labai įvairiomis emocijomis, todėl psichologė pataria tėvams stebėti savo atžalą ir reaguoti būtent į tuos elgesio ir jausmų pokyčius, kurie nebuvo būdingi anksčiau.

"Vaikai stresą išgyvena skirtingai. Dažnai tampa irzlesni, jautresni, nerimastingi, abejingi tiems dalykams, kurie anksčiau buvo įdomūs. Gali susilpnėti dėmesio koncentracija, padidėti atskirtis, pasitaiko ir agresijos protrūkių", – aiškina psichologė.

Pareigų žmonės nelabai mėgsta, iš prigimties yra linkę tingėti. Pareigos mus verčia dirbti ir netinginiauti.

Pokyčiai gali išprovokuoti ir fizinės sveikatos sutrikimų: mikčiojimą, krūpčiojimą, nebūdingą elgesį.

"Mažesni vaikai gali grįžti prie kūdikiškų įpročių – pradėti laikyti nykštį burnoje ar šlapintis lovoje. Tokie simptomai aiškiai parodo, kad vaikas patiria emocinę įtampą, jaučiasi negerai, bijo", – psichologę papildo vaistininkė Elvyra Ramaškienė.

Ignoruoti vaikų patiriamo streso nevalia. Ypač stiprūs išgyvenimai gali išsekinti vaiko organizmą. Dėl to susilpnėja imunitetas, sutrinka miegas.

"Dėl didelio streso kai kuriems vaikams ima skaudėti galvą, išberia kūną ar netgi pakyla temperatūra", – vaistininkė E.Ramaškienė priduria, kad tokiu atveju svarbu pasikonsultuoti su medicinos specialistais.

Priedermė vykdyti pareigas

Psichologas Tomas Kelpša įsitikinęs, kad mokiniams stresą kelia ne rugsėjo pirmoji, o žinojimas, kad devynis mėnesius reikės eiti į mokyklą ir mokytis.

"Tai yra pareiga, o pareigų žmonės nelabai mėgsta, iš prigimties yra linkę tingėti. Pareigos mus verčia dirbti ir netinginiauti", – nerimo priežastis atskleidžia psichologas T.Kelpša.

Pareigų vaikus moko tėvai. Streso išvengti padeda tinkamas darbo ir poilsio režimas. Sveikatai palankios dienotvarkės laikymąsi galima laikyti pareiga laiku gultis ir laiku keltis. Dažniausiai mokiniai į lovą gulasi dešimtą valandą vakaro, o keliasi septintą ryto. Pietų miego mokyklinio amžiaus vaikai nebemiega.

"Pirmokams patariama miegoti dešimt vienuolika valandų per parą. Tada jie jausis pailsėję. Paaugliams šis laikas nė kiek nesiskiria, miego trukmė rekomenduojama tokia pati", – pabrėžia farmacininkė E.Ramaškienė.

Specialistai pastebi, kad vaikų ir paauglių miego trukmė sutrumpėjusi dėl technologijų, kuriomis įprasta naudotis. Tai kompiuteriai, televizoriai, išmanieji telefonai.

"Aš asmeniškai tėvams patarčiau šiuos dalykus riboti, nes miego trūkumas trukdo vaikui augti, silpnina imunitetą, prastina atmintį. Neišsimiegoję jie negali susikaupti ir sukoncentruoti dėmesio, todėl rekomenduojama valandą prieš miegą išjungti visus prietaisus: televizorių, kompiuterį ir telefoną. Tokiu būdu vaikas pasiruoštų miegui, lengvai užmigtų, o miego metu nesiblaškytų", – E.Ramaškienė pataria stengtis vaiką miegui nuteikti kuo anksčiau.

Jos teigimu, yra šalių, kuriose net nuo 19 val. pradėti miego ritualus yra normalu. Ankstyvas miegas padeda ryte. Juk labai svarbu, kad vaikas neskubėdamas nusipraustų, pavalgytų ir apsirengtų. Tada jis bus puikios nuotaikos ir ramiai išeis iš namų.

Kaip išvengti patyčių

Neabejotinai svarbu, kad vaikui mokykloje būtų gera. Kai jį supa nuoširdūs draugai ir mokytojai, visos problemos įveikiamos lengviau.

"Manau, kad mokytojų bijoti nereikia, jų reikia klausyti ir stengtis su jais sutarti. Kai to nepadarome, tada bandome ieškoti kitų žmonių blogų savybių, šiuo atveju mokytojų", – pastebi psichologas T.Kelpša.

Patyčių nuoskaudos niekada nereikia laikyti savyje. Reikia apie tai kalbėtis su draugais, tėvais, mokytojais, mokyklos bendruomene.

Mokykloje, darbe ar bet kurioje naujoje aplinkoje visada būna adaptacijos laikotarpis. Jis gali tęstis net iki šešių mėnesių. Tačiau kuo labiau susikoncentruojama į mokslus, tuo lengviau perprantama sistema, susirandama draugų ir problemų kyla daug mažiau.

"Vieno atsakymo, kaip mokytis, kad rezultatai būtų kuo geresni, nėra. Kiekvienas žmogus yra individuali asmenybė. Žinoma, geriausius pažymius gauna tie mokiniai, kurie mokosi sistemingai. Susidarius tam tikrą mokymosi sistemą pamokas išmokti lengviau", – tvirtina T.Kelpša.

Vaikų kolektyvuose dar gana dažnai pasitaiko patyčių. Jas lengvai įveikia ar net nepatiria stiprios asmenybės. Vaikai tai pajaučia labai greitai ir drąsių, pasitikinčių savimi bendraamžių neskriaudžia. O ką daryti silpnesniems?

"Patyrus patyčių, nuoskaudos niekada nereikia laikyti savyje. Reikia apie tai kalbėtis su draugais, tėvais, mokytojais, mokyklos bendruomene. Patyčias stabdo viešumas. Kartais, ypač patiriant jas pirmą kartą, labai efektyvu ignoruoti: reikia nekreipti dėmesio, neduoti stimulo jų tęsti", – pataria psichologas T.Kelpša.

Savarankiškumas ir laisvė

Nemažai problemų, prasidėjus naujiems mokslo metams, patiria ir studentai, ypač – pirmakursiai. Gerokai padidėjusi asmeninė atsakomybė, mokyklinės globos, daugumai – gyvenimas be tėvų, laisvė ir savarankiškumas kardinaliai keičia gyvenimą.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto psichologė Ieva Vasionytė sako, kad gyvenusiems provincijoje ir atvažiavus studijuoti į didmiestį pirmiausia reikia susirasti gyvenamąją vietą: bendrabutyje, nuomotis būstą, o gal priglaus giminės?

Prieš priimant sprendimą psichologė siūlo pagalvoti apie savo asmeninius poreikius bei įpročius.

"Pagalvokite, ar galėsite gyventi viename kambaryje su dar vienu ar dviem žmonėmis. Jeigu gimtuosiuose namuose gyvenote su broliu ar seserimi, gyventi bendrabutyje bus lengviau. Juk teks dalytis bendra erdve, kai kuriais daiktais, taip pat prisiderinti prie kartu gyvenančiųjų įpročių", – perspėja I.Vasionytė.

Kitas svarbus klausimas: ar patogiai jaučiatės būdamas nuolat apsupti kitų žmonių? Ar mėgstate bendrauti, prisitaikyti prie įvairių aplinkybių?

"Yra žmonių, kurie vertina vienatvę, o ilgai būdami tarp kitų jie suirzta. Kiti, atvirkščiai, neįsivaizduoja nė dienos be pokalbių ir vengia vienatvės", – asmenybės skirtumus įvardija psichologė I.Vasionytė ir pataria į juos atsižvelgti, renkantis, kur gyventi.

Antra vertus, bendrabutis yra vieta, kuri suburia panašius interesus turinčius, panašaus amžiaus žmones. Atvažiavus iš kitur, dažniausiai neturint draugų ir nepažįstant miesto, kuriame žadama praleisti ne vienus gyvenimo metus, čia galima greičiausiai susirasti draugų, adaptuotis prie naujų sąlygų. Nesutariant su kambario draugais nereikia bijoti keisti kambarių.

"Susiraskite tą žmogų, su kuriuo sutariate, ir kelkitės gyventi kartu. Išdrįskite savo aplinką pritaikyti patogiai sau. Juk dabar esate pilnamečiai, savarankiški savo gyvenimo šeimininkai", – drąsina I. Vasionytė.

Jaustis stabiliau naujoje aplinkoje padeda, jei atnaujinami laisvalaikio pomėgiai. Pati Ieva prisimena, kad, įstojusi į universitetą, iš karto ėmė domėtis, kur galėtų muzikuoti. Muzika buvo svarbi jos gyvenimo dalis. Universiteto naujokams psichologė siūlo kuo daugiau bendrauti ir ieškoti pažinčių, prisiminti vaikišką drąsą, kai, sutikę nepažįstamą vaiką, būdavome atviri: "Aš esu Marijana. O koks tavo vardas?"

Geriausi vaikų draugai turi būti tėvai – išklausantys, supratingi, palaikantys.

Mitybos svarba

Ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai svarbi mityba. mokiniams ir studentams būtini pusryčiai. Dietologė Barbora Jarašūnė tvirtina, kad pusryčiai teigiamai veikia bendrą žmogaus savijautą ir sveikatą.

"Pusryčių metu papildome per naktį išsekusias organizmo energijos atsargas, todėl turime daugiau energijos kibti į darbus ar mokslus. Pusryčiams pasirinkus grūdus, daržoves, pieno produktus ir kitus baltymų šaltinius, galima išvengti impulsyvaus užkandžiavimo mažos maistinės vertės produktais. Pusryčiams taip pat tinka viso grūdo sumuštiniai su sveikais priedais",  – pataria mitybos specialistė.

Ir mokinių tėveliams, ir studentams pravartu žinoti, kas naudingiausia pusryčiams, kai laiko nedaug, o pietūs bus valgomi kone pavakary. Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius Rimantas Stukas kone pataikauja nuolat skubantiems ar iš tėvų globos išsprūdusiems studentams. Jis tvirtina, kad sumuštinis – ne blogis, o universaliausias pusryčių patiekalas.

"Pasirinkę tinkamus ingredientus, sukursite maistingus pusryčius, patiksiančius kiekvienam šeimos nariui – tiek skubančiam, tiek besirūpinančiam savo figūra", – profesorius R.Stukas pabrėžia, kad nei košė, nei dribsniai tokio plataus skonių spektro nesuteikia, nes valgydami skirtingus sumuštinius kiekvieną dieną galime gauti įvairių medžiagų.

Sumuštiniai gali būti su kvietine ar avižine, rugine ar viso grūdo duona, varške, lašiša ir sūriu.

"Renkantis sumuštinį pusryčiams, svarbu angliavandenių gausa, kuri suteiks energijos visai dienai. Tam puikiai tiks įvairios daržovės. Pavyzdžiui, batoną su burokėliais galima tepti kremine varške, o ant viršaus dėti avokadų, džiovintų pomidorų, įvairių prieskoninių žolelių", – pataria mitybos specialistas R.Stukas.

Ir priduria, kad, pavyzdžiui, avokadų sudėtyje esančios polinesočiosios rūgštys leidžia ilgiau išlikti sotiems, gerina atmintį ir veikia gebėjimą greitai priimti sprendimus. Pusryčių sumuštinį pataria skaninti ir virtu kiaušiniu – tada tai taps ne tik angliavandenių, bet ir baltymų šaltiniu. Sezamų, moliūgų sėklos, linų sėmenys ar riešutai dar labiau papildys patiekalą.

"Svarbiausia pusryčių sumuštiniui nenaudoti rūkytų, riebių mėsos gaminių, nes šie ingredientai sunkiai virškinami, ypač ryte", – pabrėžia profesorius R.Stukas.

Ne tik pakitęs dienos režimas, bet ir pareigų bei atsakomybės kupinos dienos – iššūkis organizmui, o jį įveikti reikia laiko.

"Organizmas prie pokyčių prisitaiko per kelias savaites, todėl  svarbiausias patarimas – suteikti laiko, nespausti vaikų, leisti jiems įsivažiuoti į ritmą", – apie reakciją į naujus mokslo metus aiškina farmacijos specialistė Jolita Skinderskienė.

Geriausiais vaikų draugais turi būti tėvai – išklausantys, supratingi, palaikantys.

Sumuštinių receptai

Sotus pusryčių sumuštinis

Dvigubas sumuštinis su avižų duona suteiks sotumo bei organizmą aprūpins angliavandeniais.

"Dvigubas sumuštinis – puikus pasirinkimas, norintiems pasisotinti ilgesniam laikui. Siūlyčiau jį pagardinti neriebiu kumpiu ir sūriu, suteiksiančiu organizmui būtinų baltymų. Nepamirškite ir daržovių bei salotų, kurios sumuštiniui pridės vasariškos gaivos bei vitaminų. Norintiems įdomesnio skonio, rekomenduoju rinktis keptus pievagrybius", – pataria R.Stukas.

Avižų duonoje esantys beta gliukanai pasižymi ypač organizmui naudingu poveikiu – jie padeda cholesterolio koncentracijos ir cukraus kiekio kraujyje reguliavimui, mažina ne tik širdies, kraujagyslių, bet ir vėžio susirgimų riziką.

Veikliam ir skubančiam

Jauniems žmonėms tenka dirbti intensyvų protinį darbą, mokytis, todėl svarbūs tampa ingredientai, suteikiantys energijos bei skatinantys protinę veiklą. R.Stuko rekomenduojama sumuštinių idėja jaunuoliams – suvožtinis su avokadais, pomidorais, riešutais bei špinatais.

"Suvožtinis, pagardintas avokadais, yra vertingas ne tik dėl skonio, bet ir savo savybių – avokadų sudėtyje esančios polinesočiosios riebalų rūgštys gerina atmintį ir veikia gebėjimą greitai priimti sprendimus. Špinatai turi labai daug vitaminų, o juose esantis vitaminas K palaiko sveiką nervų sistemą ir pagrindines smegenų funkcijas. Be to, jeigu sumuštinį ruošite su avižų duona, iš jos papildomai gausite ir A, E, B1, B2, B6 vitaminų", – aiškina profesorius R.Stukas.

Gardus patiekalas vaikams

Anot R.Stuko, jau nuo vaikystės reikia pratinti vaiką pusryčiauti, nes viena iš vaikų mitybos ydų yra ta, kad jie to daryti nenori. O smegenims reikia energijos, kitu atveju darbingumas jau pirmųjų pamokų metu mažėja. Kadangi vaikai dažnai būna išrankūs, pusryčiai turėtų būti ne tik maistingi, bet ir gražiai, žaismingai pateikti.

"Ant avižų duonos riekelės užtepkite baltą kreminį sūrelį, kuriame gausu baltymų. Kadangi vaikai "valgo akimis" svarbu, kad sumuštinis atrodytų spalvingai, tad jį papuoškite vasariškomis bei ryškiomis uogomis – braškėmis, šilauogėmis ar trešnėmis. Pabaigai, sumuštinį galite pagardinti šviežiu medumi, kuris suteiks natūralaus saldumo. Gardūs sumuštiniai su sveikatai palankiais ingredientais garantuos maistinių medžiagų įvairovę", – sumuštinių receptu vaikams dalijasi profesorius R.Stukas.

Nuo rugsėjo draudžiama

Pagal naują tvarką, nuo rugsėjo vaikų maitinimui mokyklose draudžiami šie maisto produktai: bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir šokolado gaminiai, valgomieji ledai, pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, kramtomoji guma, gazuoti, energiniai gėrimai, nealkoholinis alus, sidras ir vynas, gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai), kisieliai, sultinių, padažų koncentratai.

Taip pat draudžiami padažai su spirgučiais, šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos, rūkyta žuvis, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai, strimelė, pagauta Baltijos jūroje, nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai, mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis, subproduktai ir jų gaminiai, išskyrus liežuvius ir kepenis.

Tėvai turės pasirūpinti, kad priešpiečių dėžutėse nebūtų džiūvėsėliuose voliotų ar džiūvėsėliais apibarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, maisto papildų, iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) pagamintų produktų ar tokių, į kurių sudėtį įeina GMO, maisto produktų, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai, maisto produktų ir patiekalų, kurie neatitinka kitų nustatytų reikalavimų.

Pakeitimai priimti, atsižvelgiant į naujas mitybos mokslo žinias, pažangių šalių patirtį, Pasaulio sveikatos organizacijos ir ES sveikatos politikos nuostatas, tėvų, savivaldybių, maisto gamintojų ir vaikų mitybos gerinimo darbo grupės narių siūlymus.

Skatinant daržovių vartojimą, nustatytas reikalavimas, kad garnyras – šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves, ar vaisiai – sudarytų ne mažiau kaip vieną trečiąją dalį patiekalo svorio.

Nuo rugsėjo užkandžiais bus leidžiama prekiauti mokyklose tik tuo atveju, jei tam pritars vaikų atstovai, nes yra vaikų, kurie nevalgo šilto maisto, o renkasi vien užkandžius.

Rekomenduojama miegoti

Naujagimiams (0–3 mėn.) – 14–17 val.

Kūdikiams (4–11 mėn.) – 12–15 val.

Vaikams (1–2 metų) – 11–14 val.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3–5 metų) – 10–13 val.

Mokyklinio amžiaus vaikams (6–13 metų) – 9–11 val.

Paaugliams (14–17 metų) – 8–10 val.

Jaunimui (18–24 metai) – 7–9 val.

Suaugusiesiems (26–64 metai) – 7–9 val.

Senyvo amžiaus suaugusiesiems (daugiau kaip 65 metų) – 7–8 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių