- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Kaip nėra vieno vaisto nuo visų ligų, taip nėra vieno tvarsčio, tinkančio visoms žaizdoms“, – tokį posakį naudoja tie, kurie yra susidūrę su sudėtingų žaizdų gydymu. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė kuria naujos kartos tvarsčius, kurie skatina audinių regeneraciją ir specialiai skirti gilioms, sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti, rašoma pranešime spaudai.
Problemos aktualumą liudija statistika: maždaug 1,5 proc. visų Europos gyventojų turi vieną ar daugiau lėtinių žaizdų, o žaizdų gydymo išlaidos Europos Sąjungoje sudaro 2-4 proc. viso sveikatos apsaugos sistemos metinio biudžeto.
Paskaičiuota, kad vienos lėtinės, įsisenėjusios žaizdos gydymas valstybei gali kainuoti net iki 10 tūkstančių eurų. Tokio tipo žaizdų gydymas gali trukti nuo 6 mėnesių iki 6 metų.
Būdinga neįprasta struktūra
Naujai sukurtam mokslininkų prototipiniam gaminiui būdingos antimikrobinės, antioksidacinės, priešuždegiminės savybės. Tokie tvarsčiai skatina audinių regeneraciją ir ateityje gali būti efektyvus būdas įsisenėjusioms sveikatos problemoms spręsti.
Dar daugiau – naujai sukurtų tvarsčių audinys primena kempinės struktūrą, kurios naudą audinių regeneracijai pabrėžia pasaulio mokslininkai.
Akytą tvarsčių struktūrą KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros tyrėjai išgavo panaudodami liofilizacijos būdą.
„Kempinių pavidalo tvarsčiai užpildo žaizdos vietą, suteikia terpę ląstelių sukibimui, dalijimuisi ir tarnauja kaip aktyviųjų junginių nešikliai“, – pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkė Odeta Baniukaitienė.
Pasak tyrėjos, didžiausias iššūkis šiuolaikiniams audinių inžinerijos mokslininkams – sukurti naujos kartos tvarsliavą, pritaikytą konkrečiam žaizdų tipui ir skatinančią audinių regeneracijos procesą.
Naudojo natūralų polimerą
Mokslininkai tvarsčiams formuoti pasitelkė hialurono rūgštį, kuri plačiai žinoma medicinoje ir pasižymi gerai žinomu stimuliuojamuoju poveikiu audinių regeneracijai.
Hialiurono rūgštis pritaikoma įvairiose srityse: ji pasitelkiama akies ragenai drėkinti, minkštųjų audinių korekcijai ir regeneracijai, injekcijoms į sąnario ertmę, kaulinio audinio regeneracijai.
„Hialurono rūgštis yra natūralus polimeras, esantis gyvųjų organizmų tarpląstelinėje ertmėje. Esame pratę prie hialurono rūgšties pagrindu sukurtų komercinių produktų, kurie yra klampūs tirpalai arba geliai. Nors organizmas taip pateiktą polimerą greitai įsisavina, tokios formos biomedžiaga neturi reikiamos struktūros, reikalingos audinių formavimuisi“, – teigia O. Baniukaitienė.
Mokslininkės teigimu, hialurono rūgštis turi tvarsčiams tinkamus ypatumus: ji yra bioskaidi, hidrofilinė, pasižymi suderinamumu su biologinėmis sistemomis. Iki šiol rinkoje tvarsčių gamybai dažniausiai naudotas alginatas arba kolagenas.
Pastaruoju metu KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedroje yra sukurti tinklintos hialurono rūgšties karkasai, skirti audinių regeneracijai. Bendradarbiaujant su mokslininkais iš Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) šiuo metu vykdomi hialurono rūgšties pagrindu gautų karkasų tyrimai in vitro (lot. stikle, mėgintuvėlyje) su įvairiomis ląstelėmis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai27
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau29
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...