- Marijana Jasaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas trečio mokyklinio amžiaus vaiko regėjimas prastas, sveiki tik dvejų trejų metų vaikų dantys. Jau paaugliams diagnozuojamas padidėjęs kraujospūdis. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija, diegdama naujoves mokyklose, nusprendė mokyti ne sveikatos, o lytiškumo.
Ne vien dėl pažymos
Po trijų dienų prasidėsiantys nauji mokslo metai žada naujovių. Jie bus dešimčia dienų ilgesni, startuos nauja lytiškumo ir rengimo šeimai disciplina, bus galima mokytis nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, deja, ne sveikatos, kuri yra gana prasta, išsaugojimo.
"Trys ketvirtadaliai mano pacientų jau pasitikrino sveikatą. Tai daryti raginau nuo pavasario, nors visada būna ir vėluojančiųjų", – šeimos gydytoja Olga Vasiliauskienė teigiamai vertina privalomą mokinių sveikatos patikrą, kai kasmet iki rugsėjo 15 d. į ugdymo įstaigas reikia pristatyti sveikatos pažymas.
Gydytoja pripažįsta, kad turi pacientų, kurie ateina tik dėl pažymos, o sveikata jiems visai nerūpi, ir džiaugiasi, kad tokių sparčiai mažėja. Kintantis požiūris – sąlyga mažinti vaikų ligotumą.
"Akivaizdu, kad bendruomenė vis labiau rūpinasi sveikatos išsaugojimu. Kartu su vaikais ateina tėvai ir prašo ne tik nuodugniai patikrinti sveikatą, bet ir duoti sveikos gyvensenos patarimų", – pastebi Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje dirbanti O.Vasiliauskienė.
Ji patvirtina, kad dažniausios vaikų sveikatos problemos – nusilpęs regėjimas ir iškrypęs stuburas. Dėl to, visi žinome, kaltas nejudrumas ir kompiuteriai.
"Kai profilaktinis sveikatos patikrinimas nebuvo privalomas, vaikų laikysena buvo netaisyklinga, nes skoliozė simptomų neturi. Dabar skoliozę aptinkame ankstyvos stadijos ir skiriame mankštas, plaukimą baseine, kineziterapijos procedūras ligos progresavimui stabdyti", – ligonių mylima gydytoja O.Vasiliauskienė jaudinasi dėl kiekvieno paciento.
Nutukimas, hipertenzija, anoreksija
Ar tiesa, kad vaikai serga vis daugiau?
Vaikų ligų gydytoja Virginija Lukšienė pastebi, kad dėl nejudrumo ne tik krypsta stuburas, bet ir didėja kūno svoris.
"Vis daugiau jaunųjų pacientų diagnozuojame antsvorį ir nutukimą. Tai skatina hipertenzijos vystymąsi, ir jau ne vieno paauglio kraujospūdis yra gerokai padidėjęs. Kas bus toliau?" – nerimauja Kalniečių poliklinikos gydytoja ordinatorė V.Lukšienė.
Vis daugiau jaunųjų pacientų diagnozuojame antsvorį ir nutukimą. Tai skatina hipertenzijos vystymąsi, ir jau ne vieno paauglio kraujospūdis yra gerokai padidėjęs. Kas bus toliau?
Nutukimą, anot jos, lemia ir prasta mityba, kai net sveikuoliškais save deklaruojančiuose vaikų darželiuose pusryčiams patiekiami karšti sumuštiniai su batonu ir daktariška ar net rūkyta dešra.
Medikės džiaugiasi, kad vis daugiau tėvų supranta, kas yra sveika mityba, rūpinasi turiningu vaikų laisvalaikiu.
"Tačiau pastaruoju metu tapo labai madinga vaikus, ypač mergaites, mokyti baleto. Ten reikalaujama atitinkamo kūno svorio, ir vėl atgimsta anoreksija. Turiu net dvi pacientes, kurios susirgo šia liga", – apgailestauja gydytoja V.Lukšienė, džiaugusis, kad manekenių bumas, vertęs mergaites badauti, jau nuslopo.
Ne tik su vaikais
Privaloma profilaktinė vaikų sveikatos patikra padeda nustatyti daugybę ligų ir gal dėl to atrodo, kad didėja jaunosios kartos sergamumas?
"Kuo anksčiau nustatome ligą, tuo geriau: nereikia vaistų, rezultatų galima pasiekti vien profilaktikos priemonėmis. Žinoma, jei mūsų nurodymų paisoma", – pastebi Kauno klinikų gydytoja O.Vasiliauskienė.
Ji turi apie tris šimtus jaunųjų pacientų. Pripažįsta, kad kai kuriems iš jų tenka diagnozuoti ir sunkias ligas. Tuomet, sako gydytoja, apima labai didelis liūdesys ir didelė atsakomybė.
"Jei tai liga, kuri pasiduoda gydymui, ramiau, nes tinkamai vartojant paskirtus vaistus ar taikant kitus gydymo metodus pasiekiame gerų rezultatą", – gydytoja O.Vasiliauskienė pasidalija patirtimi, kad gydant vaikus labai daug reikia dirbti ir su jų tėvais.
Su vaikais – viena šneka, jiems apie ligą reikia paaiškinti paprastai, nuraminti, kad nebijotų. Su tėvais – kitaip: aptarus galimus gydymo metodus sprendimą priima tėvai.
"Vaikas pats negali pasirinkti, o tėvai mąsto įvairiai. Štai viena mama vakar sako: ji neleis savo sūnaus skiepyti, nes vienam bendraamžiui nuo vakcinos išsivystė hepatitas, kitas, vos paskiepytas, susirgo autizmu", – guodžiasi O.Vasiliauskienė.
Ką ji atsako taip galvojantiems tėvams? Aiškina, kad tokių teiginių medicinos mokslas ir praktika nepatvirtina, vardija, kokie pavojai gresia vaikui, jo nepaskiepijus.
"Taip ir dirbi su tėvais. Ir ligos atveju šitaip. Siaubingai išgyvenu, kai pacientai sunkiai suserga. Vaikai turi būti sveiki, linksmi – tada viskas gerai", – linkėdama savo pacientams gerų mokslo metų nusišypso O.Vasiliauskienė.
Bėdos – tos pačios
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Laisvutė Bakutienė daug metų dirba Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje ir daug bendrauja su mokiniais. Deja, mylinti savo darbą medikė jų sveikata pasidžiaugti negali.
"Tai, kad vaikai nėra sveikiausioji visuomenės dalis, rodo ir kasmet vykdomų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų rezultatai. Pagrindinės, metai iš metų besikartojančios mokinių sveikatos problemos – tai regėjimo, skeleto ir raumenų, kraujotakos ir kvėpavimo, endokrininės sistemų sutrikimai. Susirūpinimą kelia mokiniams diagnozuojamos nervų sistemos ligos, elgesio sutrikimai", – ligas vardija L.Bakutienė.
Ji primena, kad kiekvieno žmogaus sveikatos būklę lemia daug faktorių: sveikatos priežiūra, paveldimumas, aplinkos sąlygos, tačiau, pabrėžia, didžiausią poveikį daro paties asmens elgsena ir gyvensena.
"Tai kasdienės gyvensenos įpročiai, padedantys palaikyti, tausoti ir stiprinti sveikatą. Dabar gi kompiuteris, planšetinis kompiuteris, televizorius ir išmanusis telefonas yra pagrindinis ir neatskiriamas mūsų vaikų draugas, technologijos pasmerkia mūsų vaikus nejudriam gyvenimo būdui, todėl mažėja fizinis aktyvumas", – apmaudžiai kalba L.Bakutienė.
Priklauso nuo tėvų
"Apibendrinus sveikatos pažymas išryškėjo pagrindinės mokinių sveikatos problemos. Tai regos bei skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai, ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir prasta dantų būklė", – išvadą pateikia Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Jūratė Jackytė.
Trečdaliui iš pernai patikrintų 12,5 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų buvo nustatyti regos sutrikimai. Kiek mažiau šių vaikų diagnozuoti skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai. Trečioje vietoje pagal sergamumą – vaikai, kuriems buvo nustatyti kalbos defektai.
"Išanalizavus duomenis apie dantų būklę paaiškėjo, kad sveikiausi 1,5–3 metų amžiaus vaikų dantys, o prasčiausi – 5–6 metų vaikų grupės", – pažymėjo J.Jackytė.
Prie jau žinomų regos žudikų – kompiuterio, televizoriaus, išmaniojo telefono visuomenės sveikatos priežiūros specialistė paminėjo ir netinkamą apšvietimą ruošiant namų darbus, žaidžiant ar skaitant knygą. Pridūrė, kad įtakos turi ir netinkama mityba, nereguliarus miegas ar nuovargis.
"Skeleto ir raumenų sistemos sutrikimų dažniausiai atsiranda dėl susilpnėjusių nugaros raumenų – vaikas nėra fiziškai aktyvus, jo laikysena sėdint nėra taisyklinga. Norint išvengti šių sutrikimų, būtina daugiau sportuoti, taisyklingai sėdėti, vaiko darbo vieta – stalas, kėdė, stalinė lempa turi būti pritaikyta pagal jo kūno parametrus", – žinomas tiesas pakartojo J.Jackytė.
Ji priminė ir tai, kad visos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos kyla dėl silpno vaikų imuniteto, kurį išprovokuoja prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas, o bloga vaikų dantų būklė liudija netinkamą priežiūrą: vaikai retai valo dantis, daro tai netaisyklingai ir pernelyg trumpai, valgo daug saldaus maisto. Tai labai daug priklauso nuo tėvų.
Patikrinus 1–12 klasių Kauno miesto mokinių dantų ir žandikaulių būklę paaiškėjo, kad tik 16,89 proc. mokinių neturėjo ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų.
Pedagogų dėmesys ir atsakomybė
Sveikos gyvensenos įpročiai susiformuoja dar vaikystėje, todėl, akcentuoja medikės, labai svarbus tėvų vaidmuo ir pavyzdys. Daug metų su jaunimu dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė L.Bakutienė pripažįsta, kad mokykla yra ta vieta, kurioje vaikas praleidžia didžiąją dienos dalį, todėl ypač svarbu, kad joje būtų skiriama itin daug dėmesio mokinių sveikai gyvensenai formuoti.
"Tiek tėveliams, tiek mokytojams rekomenduočiau nuolat kontroliuoti vaiko laikyseną sėdint, kuprinės nešimo būdą ir jos turinį, skatinti mokinius atlikti akių mankštą darant pertraukėles mokymosi proceso metu, ruošiant namų darbus ar ilgai dirbant kompiuteriu", – pataria L.Bakutienė.
(Nuotraukoje – L.Bakutienė)
Ji puikiai žino vaikų psichologiją ir tai, kad visi mokiniai yra smalsūs ir iš prigimties turi poreikį žinoti, išmokti, tobulėti. Keičiantis gyvenimo būdui, spartėjant ritmui, sveikatos žinias mokiniams reikia perteikti naudojant daugiau įdomių, individualių, praktinių užduočių, mokslu pagrįstų sąsajų su realiu gyvenimu, taikyti patrauklius mokymo būdus.
O kad darželis ir mokykla juos pradedančiųjų lankyti nebaugintų, vėlgi didelė atsakomybė tenka tėvams ir pedagogams.
"Kai tėvai labiau susipažįsta su darželio gyvenimu, gali vaikui paaiškinti, kad ten jis išmoks naujų dalykų, susipažins su naujais draugais. Svarbu akcentuoti, kad darželyje vaikas paliekamas neilgam. Vis dėlto tikroji adaptacija prasideda tuomet, kai jis lieka be tėvų, todėl šie turi informuoti auklėtojas, kaip vaikas greičiausiai nusiramina", – patarimų pateikia J.Jackytė.
Išklausyti ir padrąsinti
Mokyklinio amžiaus vaikams adaptacija sukelia įvairių sunkumų: didėja mokymosi krūvis, kamuoja nerimas. Adaptacijos metu mokiniams sudėtinga užmegzti santykius su bendraamžiais, didesnė konfliktų tikimybė.
"Pastebėta, kad mokiniai mokykloje lengviau pritampa, jei prieš tai būna lankę darželį. Paprastai adaptacija trunka 4–6 savaites, bet gali užtrukti ir ilgiau. Adaptacijos laikotarpis mokykloje didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojų. Jų nuoširdumas ir individuali pagalba, objektyvus mokinio žinių vertinimas mokiniui yra labai svarbu", – pabrėžia Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro atstovė J.Jackytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...