Nuo sepsio kas tris sekundes pasaulyje miršta žmogus. 20–30 mln. planetos gyventojų kasmet diagnozuojamas sepsis, daugiau nei 6 mln. sergančiųjų – naujagimiai ir vaikai.

Bakterijos gamina toksinus

Sepsis – tai patogeninių mikroorganizmų, dažniausiai bakterijų, įsiskverbimas į audinius ir kraują, ir dėl to išsivysčiusi viso organizmo reakcija į infekciją.

Bakterijos, greitai besidaugindamos žmogaus organizme, gali gaminti chemines medžiagas – toksinus. Pastarieji, kaip ir pačios bakterijos, sužadina žmogaus organizmo imuninį atsaką – gynybines imuninės sistemos reakcijas. Jeigu žmogus sveikas ir jo imuninė sistema pajėgi tinkamai reaguoti į patogeninius mikroorganizmus, juos atpažįsta ar sunaikina bei geba inaktyvuoti bakterijų išskiriamus toksinus, sepsis neišsivysto.

"Tačiau jei imuninė sistema vangiai reaguoja į pavojų, tuomet jos vėlyva reakcija į mikroorganizmus ir toksinų perteklių yra labai audringa: išsiskiria mediatorių perteklius, kurie ir sukelia sepsio bei sepsinio šoko kliniką, organų pažeidimus bei jų funkcijų sutrikimus", – perspėja LSMU profesorė, gydytoja anesteziologė reanimatologė Dalia Adukauskienė.

Patenka įvairiais būdais

Dažniausiai sepsį sukelia bakterijos, rečiau – virusai, grybai, pirmuonys ar kiti mikroorganizmai.

Į mūsų organizmą mikrobai gali patekti įvairiais būdais: pro pažeistą odą, užterštą vandenį ar per rankas – maistą, artimai kontaktuojant su užsikrėtusiuoju, įkvepiant ar prisilietus prie užterštų paviršių – tualeto dangčio, čiaupo ar rankenos.

Toje vietoje, pro kurią prasiskverbia mikroorganizmai, gali vystytis vietinė infekcija. Nubrozdintas kelis, sugedęs dantis ar apendicitas vėliau gali tapti viso organizmo audringa reakcija į infekciją.

Dažniausi sepsio šaltiniai yra plaučių, odos, žarnyno ir šlapimo takų infekcijos. Iš jų patogeniniai mikroorganizmai pro pažeistus odos ar gleivinių gynybinius barjerus prasiskverbia į organizmą, sukeldami jau minėtus pažeidimus.

Gali įgyti atsparumą

Pagrindiniai vaistai, naudojami infekcinėms ligoms gydyti, yra antibiotikai. Jie, naikindami patogeninius mikroorganizmus arba stabdydami jų dauginimąsi žmogaus organizme ir toksinų išsiskyrimą, padeda pacientui pasveikti.

"Tačiau besidaugindami mikroorganizmai gali prisitaikyti prie jiems nepalankių sąlygų – įgyti atsparumą antibiotikams. Tokių atvejų pasitaiko vis daugiau, nes kai kurie antibiotikai nebepaveikia  atsparių patogeninių mikroorganizmų. Pagrindinė to priežastis – ilgalaikis neracionalus antibiotikų vartojimas", –  opią problemą akcentuoja profesorė D.Adukauskienė.

Pernelyg dažnai, nepagrįstai ar nepakankamomis dozėmis ir per ilgai vartojami antibiotikai skatina mikroorganizmų atsparumo antibiotikams išsivystymą ir blogina paciento prognozę, nes negali įveikti mikroorganizmų ir sudaro sąlygas jiems prisitaikyti.

Būtina stiprinti imunitetą

Sveika gyvensena, grūdinimasis, racionali mityba bei žalingų įpročių atsisakymas stiprina ir palaiko organizmo gynybinius mechanizmus ir tinkamą prigimtinį atsaką į infekcijas sukeliančius patogeninius mikroorganizmus. Kokybiškas ir tinkamai paruoštas maistas, švarus vanduo, rankų plovimas ir higienos įgūdžiai taip pat trukdo pavojingiems sukėlėjams patekti į mūsų organizmą.

Taikant specifinę infekcinių ligų profilaktiką, yra naudojamos vakcinos, kurios padeda apsaugoti nuo kai kurių epidemiologiškai reikšmingų infekcinių ligų ar jų komplikacijų.

Taigi, įtariant infekciją, labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nustatyti infekcijos sukėlėją, vartoti tinkamus antibiotikus nustatytą laiką ir tik taip, kaip nurodė gydytojas. Nevalia kiekvienąkart karščiuojant  vartoti antibiotikus savo nuožiūra.

"Gydytojai privalo tobulinti profesionalius antibiotikų vartojimo įgūdžius, siekiant išgelbėti gyvybės nuo sepsio ir riboti mikroorganizmų atsparumo antibiotikams vystymąsi", – kolegų gydytojų dėmesį atkreipia profesorė D.Adukauskienė.

Sepsis – viso pasaulio problema

LSMU Studentų mokslinės draugijos Intensyviosios terapijos būrelio nariai jau antrus metus įvairiais renginiais atkreipė dėmesį į didelę problemą – sepsį. Sepsio savaitės Kaune pradininkė – šios patologijos problemos ekspertė profesorė D.Adukauskienė. Renginiai buvo skirti informuoti visuomenę bei medikus ir suteikti kuo daugiau žinių apie sepsio rizikos veiksnius, diagnostikos galimybes ir gydymo aspektus, sumažinti mirštamumą.

Pasaulinę sepsio dieną ir Sepsio sąmoningumo mėnesį inicijavo Pasaulinis sepsio aljansas – pelno nesiekianti organizacija. Pasaulio mokslininkai vienijasi, organizuoja ir atlieka mokslinius, eksperimentinius ir klinikinius tyrimus, siekdami užkirsti kelią sepsiui vystytis. Jie rengia ir platina sunkaus sepsio ir sepsinio šoko diagnostikos ir gydymo gaires, jas tobulina pagal praktinius efektyvumo duomenis, vartodami visose pasaulio šalyse kaip pagrindinį ginklą kovoje su sepsiu. Tikslas – 25 proc. sumažinti žmonių mirtingumą nuo sepsio.