Quantcast

Maistas ligų negydo, bet nuo prostatos vėžio saugo

  • Teksto dydis:

Šiandien diagnozė "prostatos vėžys" nebereiškia fatališkos baigties, greičiau tai – lėtinė liga, kuria sergant galima gyventi ilgus metus. Tačiau būtinos sąlygos – efektyvus gydymas, sveika gyvensena ir tinkama mityba.

Lyginasi su Vakarais

"Kasmet prostatos vėžiu Lietuvoje suserga apie du tūkstančius vyrų. Gyvename regione, kur šios ligos rizika labai didelė", – perspėja Nacionalinio vėžio instituto direktorius profesorius Feliksas Jankevičius.

Dėl didelio sergamumo ir aukštų mirštamumo rodiklių bemaž prieš dešimt metų buvo sukurta Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ji padeda medikams anksti aptikti vėžį ir pradėti gydyti. Dėl programos tokių ligonių mirštamumas nedidėja taip greitai, kaip kaimyninėse šalyse, kur tokios programos nėra. Tačiau profesoriui vis dėlto apmaudu, kad Lietuvos vyrai neskuba pas gydytojus ir kreipiasi tik tada, kai padėti jiems būna per vėlu.

"Lietuvoje susirgusiesiems prostatos vėžiu prieinamas moderniausias gydymas, toks, koks taikomas Vakarų šalyse, – teigia profesorius F.Jankevičius. – Ligonius galime ne tik operuoti minimaliai invaziniais metodais, bet ir gydyti radioterapija, chemoterapija. Pažengusiai ligai gydyti sukurta vadinamoji antros eilės chemoterapija ir modernūs biologiniai vaistai. Visi šie vaistai kompensuojami", – pažymėjo profesorius.

 

Dabar net išplitus prostatos vėžiui, kai atsiranda metastazių, ligonis gali gyventi ne tik oriai, bet ir įprastai. Vėžiui pažeidus stuburą ir atlikus operaciją, ligoniai išlieka aktyvūs, netgi gali ekstremaliai sportuoti.

Europoje pradedama taikyti vadinamoji prostatos židinių terapija, kai spinduliais, lazeriu, šalčiu ir kitomis priemonėmis veikiamas ne visas organas, o tik vėžio židiniai. Tai milžiniškas žingsnis pirmyn, nes išsaugomas organas ir ligonis nepatiria sunkių komplikacijų, pavydžiui, šlapimo nelaikymo, erekcijos sutrikimų.

"Šį gydymo metodą taikysime ir mes, – įsitikinęs profesorius F.Jankevičius. – Didžiulis laimėjimas, kad šiandien ligoniui galime parinkti individualų gydymą – tokį, koks jam tinkamiausias."

Pasikeitė ir prostatos vėžio diagnostika. Didelės rizikos prostatos vėžys yra pavojingiausias ir toks diagnozuojamas kas trečiam ar kas antram ligoniui. Medikų tikslas – kuo anksčiau tai nustatyti ir pradėti gydyti. Kiti ligoniai, kuriems aptinkamas mažos rizikos vėžys, gali gyventi ilgus metus be gydymo ir nepatirti jokių nemalonumų. Tačiau šie ligoniai turi būti akylai stebimi, ar neatsiranda naviko progresavimo požymių. Turimais tyrimo metodais tai nustatyti galima greitai ir tiksliai.

Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai dabar bando sukurti tokius diagnostikos testus, kurie leistų nustatyti vėžį ne iš kraujo, o iš šlapimo.

 

Didina ligos riziką

"Kartais esame kritikuojami, kad, nustatę mažos rizikos prostatos vėžį, apie tai pranešame ligoniui, – sako profesorius F.Jankevičius. – Manau, turime tai daryti. Štai vienas mano pacientas, sužinojęs šią diagnozę ir bijodamas, kad liga nepaūmėtų, pakeitė gyvenseną. Jis jaučiasi visapusiškai geriau."

Mokslininkai iki šiol nepateikė vienareikšmio aiškaus atsakymo, kodėl atsiranda prostatos vėžys, tačiau daugėja mokslo tyrimų, kurie leidžia manyti, kad prie to prisideda netinkama gyvensena.

"Esame mėsėdžiai. Daugelis mokslo tyrimų įrodė, kad dėl per dažno raudonos mėsos valgymo gauname per daug kalorijų, be to, organizmas ima daugiau gaminti vyriškojo hormono, kuris neigiamai veikia prostatą, – sako profesorius. – Ar išsivystys vėžys, daug priklauso nuo paveldėjimo, todėl tie vyrai, kurių tėvai ir broliai sirgo prostatos vėžiu, raudonos mėsos turėtų vengti."

Profesorius F.Jankevičius pabrėžia, kad per daug valgome ir riebių pieno produktų – 40 proc. riebumo grietinės, fermentinių sūrių, 9 proc. varškės ir 13 proc. sūrelių. Angliavandenių mūsų racione irgi per daug, o nuo jų didėja svoris. Prie vėžio atsiradimo prisideda ir fizinis pasyvumas, ir galbūt depresija, kuri žaloja imunitetą.

"Mokslo įrodymai mums sako: netinkama mityba ir fizinis pasyvvumas didina riziką susirgti vėžiu, – pabrėžia profesorius.

Lietuvos vyrai tikrai neskuba pasitikrinti profilaktiškai – laukia, kol pasireikš ligos simptomai arba atsiras ligos progresavimo požymių.


Šiame straipsnyje: prostatos vėžysvėžysligos

NAUJAUSI KOMENTARAI

beje

beje portretas
Reikėtų parašyti, kad modernūs biologiniai metodai yra kompensuojami, bet tokį gydymą gauna tik labai nusipelnę žmonės, kitiems tai neprieinama, jei tik nėra kažkokios programos, kurioje tu gali stebuklingu būdu dalyvauti. Tai sakau iš artimųjų patirties. Didžiausias stabdys šioje srityje-ligonių kasų klerkai, kurie ir sprendžia kam gyventi, o kam mirti. Reikia gero spyrio į minkštą vietą šios įstaigos 'kasininkams', kuriems trūksta ir empatijos ir platesnio matymo.

nežinau

nežinau portretas
vieną kartą susitarkite dėl liesų pieno produktų, vieni onkologai sako, kad reikia valgyti kuo riebesnius, nes blogos ląstelės riebalais neminta,o liesuose produktuose daug cukraus, kuriuo minta pakitusios ląstelės. Kas geriau išmano dietologai, ar onkologai? Manau, jei augintume gyvulius ekologiškai, nešertume nežinia kuo, netręštume pesticidais savo kultūrų, nedėtume jokių priedų į maistą, tai sergamumas sumažėtų. Bet neturime pasirinkimo,maisto produktai-tai chemikalų rinkinys.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių