- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien diagnozė "prostatos vėžys" nebereiškia fatališkos baigties, greičiau tai – lėtinė liga, kuria sergant galima gyventi ilgus metus. Tačiau būtinos sąlygos – efektyvus gydymas, sveika gyvensena ir tinkama mityba.
Lyginasi su Vakarais
"Kasmet prostatos vėžiu Lietuvoje suserga apie du tūkstančius vyrų. Gyvename regione, kur šios ligos rizika labai didelė", – perspėja Nacionalinio vėžio instituto direktorius profesorius Feliksas Jankevičius.
Dėl didelio sergamumo ir aukštų mirštamumo rodiklių bemaž prieš dešimt metų buvo sukurta Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ji padeda medikams anksti aptikti vėžį ir pradėti gydyti. Dėl programos tokių ligonių mirštamumas nedidėja taip greitai, kaip kaimyninėse šalyse, kur tokios programos nėra. Tačiau profesoriui vis dėlto apmaudu, kad Lietuvos vyrai neskuba pas gydytojus ir kreipiasi tik tada, kai padėti jiems būna per vėlu.
"Lietuvoje susirgusiesiems prostatos vėžiu prieinamas moderniausias gydymas, toks, koks taikomas Vakarų šalyse, – teigia profesorius F.Jankevičius. – Ligonius galime ne tik operuoti minimaliai invaziniais metodais, bet ir gydyti radioterapija, chemoterapija. Pažengusiai ligai gydyti sukurta vadinamoji antros eilės chemoterapija ir modernūs biologiniai vaistai. Visi šie vaistai kompensuojami", – pažymėjo profesorius.
Dabar net išplitus prostatos vėžiui, kai atsiranda metastazių, ligonis gali gyventi ne tik oriai, bet ir įprastai. Vėžiui pažeidus stuburą ir atlikus operaciją, ligoniai išlieka aktyvūs, netgi gali ekstremaliai sportuoti.
Europoje pradedama taikyti vadinamoji prostatos židinių terapija, kai spinduliais, lazeriu, šalčiu ir kitomis priemonėmis veikiamas ne visas organas, o tik vėžio židiniai. Tai milžiniškas žingsnis pirmyn, nes išsaugomas organas ir ligonis nepatiria sunkių komplikacijų, pavydžiui, šlapimo nelaikymo, erekcijos sutrikimų.
"Šį gydymo metodą taikysime ir mes, – įsitikinęs profesorius F.Jankevičius. – Didžiulis laimėjimas, kad šiandien ligoniui galime parinkti individualų gydymą – tokį, koks jam tinkamiausias."
Pasikeitė ir prostatos vėžio diagnostika. Didelės rizikos prostatos vėžys yra pavojingiausias ir toks diagnozuojamas kas trečiam ar kas antram ligoniui. Medikų tikslas – kuo anksčiau tai nustatyti ir pradėti gydyti. Kiti ligoniai, kuriems aptinkamas mažos rizikos vėžys, gali gyventi ilgus metus be gydymo ir nepatirti jokių nemalonumų. Tačiau šie ligoniai turi būti akylai stebimi, ar neatsiranda naviko progresavimo požymių. Turimais tyrimo metodais tai nustatyti galima greitai ir tiksliai.
Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai dabar bando sukurti tokius diagnostikos testus, kurie leistų nustatyti vėžį ne iš kraujo, o iš šlapimo.
Didina ligos riziką
"Kartais esame kritikuojami, kad, nustatę mažos rizikos prostatos vėžį, apie tai pranešame ligoniui, – sako profesorius F.Jankevičius. – Manau, turime tai daryti. Štai vienas mano pacientas, sužinojęs šią diagnozę ir bijodamas, kad liga nepaūmėtų, pakeitė gyvenseną. Jis jaučiasi visapusiškai geriau."
Mokslininkai iki šiol nepateikė vienareikšmio aiškaus atsakymo, kodėl atsiranda prostatos vėžys, tačiau daugėja mokslo tyrimų, kurie leidžia manyti, kad prie to prisideda netinkama gyvensena.
"Esame mėsėdžiai. Daugelis mokslo tyrimų įrodė, kad dėl per dažno raudonos mėsos valgymo gauname per daug kalorijų, be to, organizmas ima daugiau gaminti vyriškojo hormono, kuris neigiamai veikia prostatą, – sako profesorius. – Ar išsivystys vėžys, daug priklauso nuo paveldėjimo, todėl tie vyrai, kurių tėvai ir broliai sirgo prostatos vėžiu, raudonos mėsos turėtų vengti."
Profesorius F.Jankevičius pabrėžia, kad per daug valgome ir riebių pieno produktų – 40 proc. riebumo grietinės, fermentinių sūrių, 9 proc. varškės ir 13 proc. sūrelių. Angliavandenių mūsų racione irgi per daug, o nuo jų didėja svoris. Prie vėžio atsiradimo prisideda ir fizinis pasyvumas, ir galbūt depresija, kuri žaloja imunitetą.
"Mokslo įrodymai mums sako: netinkama mityba ir fizinis pasyvvumas didina riziką susirgti vėžiu, – pabrėžia profesorius.
Lietuvos vyrai tikrai neskuba pasitikrinti profilaktiškai – laukia, kol pasireikš ligos simptomai arba atsiras ligos progresavimo požymių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...