Kai plaučiuose stinga oro

„LOPL diagnozė sutapo su širdies problemomis, buvo kraujagyslių susiaurėjimas, o po to labai greitai prasidėjo plaučių problema. Kadangi gyvenau kalnuotoje Antakalnio gatvėje, įkalnę jausdavau kaip gulsčiukas – lipant į kalniuką man pradėdavo trūkti oro. Anksčiau į penktą aukštą kas antrą laiptelį užlipdavau, o dabar trečiame aukšte tenka sustoti“, – pasakojo Stanislovas.

Vilnietis patiria ligos potvynių ir atoslūgių – ypač sunkus metas sveikatai yra pavasaris ir ruduo, kai vyrui prireikia medikų pagalbos. Didelio diskomforto, kai nėra paūmėjimo, pacientas nejaučia. Svarbiausia ryte gerai išsikosėti. Kad būtų lengviau tai padaryti, Stanislovas kasryt daro mankštą. Tuomet vyrui atrodo, kad oras ima plūsti į plaučius ir savijauta pagerėja.

„Būklei paaštrėjus krūtinė tampa sunkesnė, užspausta, atsigulus naktį jaučiasi karkalai, plaučių švilpimas. Turiu inhaliatorius, kuriuos naudoju kasdien po kelis kartus. Be abejo, nuolat vartoju daug skysčių. Kai vaistai ir žolelių arbatos nebepadeda, tenka kreiptis į gydytoją, kuri liepia nedelsiant atvykti – viskas baigiasi antibiotikais. Taip nutinka vieną du kartus per metus“, – apie gydymosi rutiną kalbėjo S. Ladukas.

Vyras prisipažįsta esąs išties jautrus – kai tik nerimauja ar jaučia įtampą, jam ima trūkti oro, o kai gera nuotaika, sekasi mėgstamas fizinis darbas, tada ir sveikata gera.

Ligos kaltininkas – cigaretės

Rūkymas – pagrindinė vyro ligos priežastis. Stanislovas prisipažino rūkęs daugiau nei trisdešimt metų. Kaip bebūtų, S. Ladukui pavyko atsikratyti šio įpročio dar likus daugiau nei dešimtmečiui iki LOPL diagnozavimo. „Anuomet turėjau įdomią gydytoją, kuri man pasakė, kad reikėtų pagalvoti apie metimą, nes girdėdavo karkalus plaučiuose ir perspėjo, kad rūkymas vėliau gali atsiliepti sveikatai. Ji primygtinai nereikalavo, bet mane taip paveikė jos abejingumas, kad susimąsčiau, jog šitas malonumas nevertas tęsti, nors tai padaryti buvo nepaprastai sunku. Rimtiems rūkaliams reikia pasiutiškai daug valios. Plaučiai nuo nikotino gal ir apsivalė, bet pasekmės liko“, – prisipažino pacientas.

Save lygindamas su kitais bendraamžiais vilnietis įsitikinęs, kad gali fizinio darbo padaryti ne mažiau, bet jo būklę itin lemia nuotaika bei orų permainos. Kadangi peršalimas gali sukelti paūmėjimą, Stanislovas vėsiomis vėjuotomis dienomis stengiasi prisidengti burną, kad neįkvėptų šalto oro. 

Interviu

Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. dr. Edvardas Danila:

– Ar susiduriate su LOPL diagnostikos sunkumais?

– Ši liga dažniausiai diagnozuojama įsisenėjusi. Dauguma žmonių, ypač rūkančių, nekreipia dėmesio į pirmuosius simptomus, tokius kaip lėtinis kosulys, skrepliavimas ir prisitaiko prie atsirandančio dusulio bei fizinio krūvio pajėgumo sumažėjimo.

Jie nesiskundžia ir nėra tiriami dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Su peršalimo ligomis neįmanoma supainioti, nes pastarosioms būdinga staigi pradžia, sloga, temperatūra, kosulys, galintis trukti iki dviejų mėnesių, o skrepliavimas nėra nuolatinis. Jeigu gydytojas įtaria, šią ligą dažniausiai diagnozuoja nesunkiai.

Būtinas plaučių funkcijos tyrimas, kad galėtume patvirtinti vieną būdingiausių šios ligos požymių – kvėpavimo takų (bronchų) obstrukciją. Pirmasis įtarimas turėtų kilti rūkančiam žmogui, jeigu jis rūko bent kelerius metus. Jeigu žmogus dirba plaučiams žalingoje aplinkoje, pavyzdžiui, medienos, baldų, tekstilės pramonėje, jis taip pat yra rizikos grupėje.

Ilgainiui atsiranda kiti LOPL požymiai – švokštimas arba fizinio krūvio netoleravimas, kai žmogus ima dusti anksčiau įprasto fizinio aktyvumo metu. Labai retais atvejais pasitaiko įgimta ligos forma, galinti pasireikšti nerūkantiems, maždaug keturiasdešimties metų amžiaus asmenims, dėl vieno fermento trūkumo (alfa 1 antitripsino) – tai emfizema.