– Kas yra psichotropiniai vaistai? Kaip jie veikia?

– Psichotropinių vaistų žmonės neskuba vartoti. Kai ateina pas gydytoją psichiatrą pasikonsultuoti apie medikamentus, prieš tai būna pasikalbėję apie nereceptinius vaistus su draugais, šeimos gydytojais ar vaistininkais. Galiausiai, jei žmonės mato, kad savijauta vis tiek ne pati geriausia, kreipiasi į specialistus, gydytojus psichiatrus, kad šie parinktų stipresnius vaistus, neparduodamus be recepto.

Psichotropiniai vaistai reguliuoja sutrikusią medžiagų apykaitą galvos smegenyse. Jie skirti psichikos sutrikimams koreguoti ir gydyti. Sutrikus medžiagų apykaitai galvos smegenyse galimi įvairūs psichikos pokyčiai – nuotaikos svyravimai (tik prislėgta arba tik pakili nuotaika), stiprus nerimas, baimė, įtampa, nemiga, minčių nenuoseklumas, aplinkos suvokimo sutrikimai. Mokslininkai nustatė, kad galvos smegenyse yra daugybė veikliųjų medžiagų – serotoninas, adrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt.  Jos reguliuoja psichinę savijautą, o psichiką veikiantys vaistai daro įtaką šių medžiagų apykaitai.

– Mintis, kad psichotropiniai vaistai taikomi gydyti ir pakiliai nuotaikai, skamba keistai.

– Taip, kalbant apie nuotaikas ir jos sutrikimus, dažniausiai sakoma, kad yra liūdna, prislėgta nuotaika, trunkanti keletą savaičių, mėnesių ar net metų. Tai depresija. Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikrais gyvenimo periodais pasireiškia pakili nuotaika, dar vadinama manijos būsena. Gyvenimas tuomet atrodo itin spalvotas. Su tokia nuotaika pasireiškia energijos antplūdis, daugybė minčių – jausmas, lyg būtum ant sparnų, būtų galima nuveikti daugybę darbų. Neretai pasitaiko, kad žmonės per dieną išleidžia didžiules pinigų sumas ir pan. Tad pasireiškia ne tik depresijos, bet ir manijos simptomai. Tai dar vadinama bipoliniu afektiniu sutrikimu.

– Koks žmonių požiūris į tokius vaistus, jų vartojimą? Kokios vaistų vartojimo tradicijos – ar jų siekiama lengva ranka?

– Noriu pabrėžti, kad pagalbą teikiu ne tik kaip gydytojas, kuruojantis medikamentus ar būsenos įvertinimą. Dirbu komandoje, kurioje dirba psichologai, socialiniai darbuotojai, psichinės sveikatos slaugytojos. Pirmiausia svarbu įvertinti kiekvieną atėjusį žmogų. Jei jis kreipiasi pirmą kartą, jį įvertinti turi slaugytojos ar asmuo, kuris pacientą registruoja. Jie turi įvertinti, į ką tam žmogui verta kreiptis – ar tai socialinės problemos, kurias spręsti gali socialinė darbuotoja, ar tai kitokie sutrikimai ir reikia pasikalbėti su psichologu ar psichoterapeutu. Galbūt, jei būsena išties bloga, reikia kreiptis pas psichiatrą ir iš karto spręsti dėl medikamentų. Kartais medikamentinis gydymas juk nebūtinas.

– Kokios būna žmonių reakcijos, kai įvertinama, kad reikėtų skirti medikamentinį gydymą?

– Reakcijos labai individualios ir skirtingos. Kartais žmonės, ypač jauni, jau žino, kokių yra medikamentų, yra apie juos paskaitę, susipažinę. Tuomet belieka tik aptarti galimą šalutinį poveikį. Tokios konsultacijos būna paprastos, lengvos. Kitu atveju, kai situacijos sudėtingesnės, kai kalbama apie socialines, psichologines problemas, ilgai besitęsiančias krizes, konsultacijos gerokai sunkesnės. Svarstoma ne apie medikamentus, o apie tai, kaip pabūti su tuo žmogumi, kaip palengvinti jo skausmą, galbūt gedėjimą. Tuomet jau konsultuojama psichiatro kabinete.

Lietuvoje yra vartojama tikrai daug raminamųjų vaistų. Žmonės ateina pas psichiatrą ilgą laiką (kelis mėnesius, metus ar net dešimtmetį) vartoję raminamuosius ir klausia, ką daryti toliau. Bandau sakyti, kad raminamieji vaistai nėra pats geriausias variantas ilgalaikiam vartojimui, tuomet prasideda diskusijos. Yra žmonių, kuriems raminamieji, vartojami kasdien kelis metus, tikrai padeda sumažinti simptomus, leidžia jaustis ramiau, geriau išsimiegoti, dienos metu jausti mažesnį nerimą. Tuomet nieko kito nelieka, tik tęsti tokį gydymą. Visgi ilgalaikiam vartojimui raminamieji vaistai skiriami labai mažai daliai pacientų, o įprastai rekomenduojama juos vartoti kasdien tik apie keturias savaites.

– Raminamieji – vieni labiausiai paplitusių psichotropinių vaistų. Vieno vaistinių tinklo apklausa parodė, kad tarp populiariausių naktį parduodamų prekių yra valerijonas. Kodėl tokie raminamieji yra paklausūs?

– Esu turėjęs vieną pacientę, kuri valerijoną vartodavo ne lašais, o buteliukais. Svarbus klausimas, kaip jis vartojamas, nes šiame preparate yra didelė alkoholio dalis. Pacientei buvo pasireiškusi priklausomybė nuo alkoholio, nes, jei nevartodavo valerijono, jai atsirasdavo abstinencijos simptomų. Tad reikšmingas yra vaisto, ar jis receptinis ar nereceptinis, žolinis ar koks kitas, vartojimas. Farmakologai akcentuoja, kad medikamentai turi būti vartojami taip, kaip pataria gydytojai. Norint daryti pakeitimus – keisti dozę, nutraukti ar padidinti vaisto vartojimą – svarbu pasitarti su gydytoju, nes tokie sprendimai priimami individuliai, įsigilinus į kiekvieno žmogaus istoriją.