Quantcast

Lietuvę šokiravo amerikiečių gyvenimo būdas

Gruzdintos bulvytės, didelis ir storas sumuštinis bei puslitris kolos – toks amerikiečių mitybos stereotipas paplitęs pasaulyje. Ar tikrai amerikiečiai maitinasi ir gyvena nepaisydami sveikos gyvensenos principų?

Pietūs tapo išbandymu

Beveik metus mokiausi vienoje Čikagos gimnazijų ir gyvenau tikrų amerikiečių šeimose, tad jų gyvenimo būdą ir valgymo įpročius ne tik mačiau iš arti, bet ir pati išbandžiau.

Tai, ką ir kaip jie valgo, mane šokiravo labiausiai. Lietuvoje esame įpratę ryte pasisotinti koše, kiaušiniene, sumuštiniu, blynais ar dešrelėmis, pietums paprastai suvalgome sriubos lėkštę ir antrą patiekalą, o vakarienei irgi sukertame dar vieną sočią maisto porciją. Amerikiečių virtuvėje vieninteliai pusryčiams skirti produktai yra kiaušinai arba dribsniai su pienu. Nors iš tiesų ten pusryčių beveik niekas ir nevalgo. Į mokyklą ateidavau viena iš nedaugelio pavalgiusi pusryčius, kuriuos labai stengiausi paįvairinti Lietuvoje taip pamėgtomis grikių ir avižinių dribsnių košėmis – Čikagos parduotuvėse jų galima rasti.

Pietūs Amerikoje tapo mano nemėgstamiausia dienos dalimi. Nesvarbu, kokio amžiaus yra žmogus, ar eina į mokyklą, ar dirba, ar visai nieko neveikia, pietums valgo sumuštinius. Ir taip maitinasi, ko gero, 95 proc. amerikiečių. Sumuštinius gali rinktis iš dviejų rūšių: balta duona, aptepta aviečių arba braškių džemu ir žemės riešutų sviestu arba balta duona su kumpiu ir sūriu.

Pasiseka, jei namuose maistu besirūpinanti mama turi šiek tiek fantazijos – tuomet ir sumuštiniai būna nors kiek įvairesni. Tiesa, į gimnaziją, kurioje mokiausi, maisto galėjau ir nesinešti iš namų – pietus galima nusipirkti mokykloje, bet ir ten pasirinkimas kuklus: karštas sumuštinis arba mėsainis, kuklios salotos arba pica. Kad amerikiečiai maitinasi sveikai, tikrai nepasakysi – mokykloje kasdien prie pietų stalo atidaręs savo dėžutę randi sausą sumuštinį, pakelį bulvių traškučių, buteliuką vandens, na, ir retsykiais – obuolį arba apelsiną.

Mažai daržovių

Grįžus į amerikiečių šeimos namus laukia vakarienė, labiausiai panaši į tai, ką mes valgome Lietuvoje.

Ten žmonės vakarienei labai mėgsta itališką maistą. Kartą ar du per savaitę įprastai valgydavome makaronus, picą arba lazaniją. Visi kiti patiekalai dažniausiai būdavo pusgaminiai iš parduotuvės – šaldyti kukuliai, paruošta kepti arba jau netgi iškepta mėsa.

Jie ne tik retai patys gamina maistą namuose, bet ir valgo labai mažai daržovių. Vienintelės daržovės, kurias nuolat valgydavo šeima, kurioje gyvenau, buvo šaldytų morkų, žirnių ir šparaginių pupelių mišinys. Tikrų salotų su daug šviežių agurkų, pomidorų, morkų, svogūnų ten trūko labiausiai.

Tarp pagrindinių dienos valgymų žmonės Amerikoje labai mėgsta užkandžiauti. Dažniausiai kremtami jų labai mėgstami sausainiai su šokolado gabaliukais, šokoladiniai sausainiai, bulvių traškučiai, gerokai rečiau – vaisiai ar daržovės.

Sportas su tabletėmis

Mitybos trūkumus amerikiečiai stengiasi kompensuoti sportuodami. Iš tiesų jie sportuoja daug ir aktyviai.

Mokiniams ir studentams mokyklose ir universitetuose siūloma rinktis iš daugybės sporto šakų. Sporto treniruotėse jie dažnai būna užimti kasdien iki vėlaus vakaro. Daugelis mano draugų gimnazijoje sportavo, o sporto treniruotės, vykstančios kasdien po pamokų ir trunkančios apie 3–4 val., nepalieka laiko jokioms kitoms veikloms.

Daug jaunų žmonių, kiekvienąkart prieš eidami į treniruotes, išgeria po dvi tabletes vaistų nuo skausmo, nes žino, kad po ilgos treniruotės skaudės raumenis.

Suaugusieji taip pat nemažai sportuoja. Tarp jų populiariausios sporto šakos – tenisas ir golfas. Daugelis turi nusipirkę narystės abonementus klubuose ir bent du ar tris kartus per savaitę važiuoja kelioms valandoms pasportuoti.

Pastebėjau keistą žmonių įprotį, kuris leidžia manyti, kad jie sportuoja tikrai ne iš malonumo. Daug jaunų žmonių, kiekvienąkart prieš eidami į treniruotes, išgeria po dvi tabletes vaistų nuo skausmo, nes žino, kad po ilgos treniruotės skaudės raumenis. Taip jie iš anksto pasirūpina, kad nejaustų jokio diskomforto.

Visur – automobiliu

Vis dėlto kasdienis lietuvių fizinis aktyvumas yra tikrai daug didesnis nei amerikiečių. Amerikoje teisę vairuoti gali įgyti nuo šešiolikos metų, tad dauguma vienuoliktokų ir dvyliktokų jau vairuoja automobilius ir jiems vaikščioti pėstute visiškai nebereikia.

Iš namų į mokyklą jie važiuoja automobiliu, iš mokyklos namo – taip pat. Kartais gal ir tenka pasinaudoti viešuoju transportu, dažniausiai traukiniais, bet net iki stotelės jie dažniausiai prašo tėvų pavežti automobiliu, nors būtų galima nueiti per 10–15 min.

Mieste visur labai daug automobilių, visi kvėpuoja oru, pilnu automobilių išmetamųjų dujų, o automobilių aikštelės yra taip arti kiekvieno reikiamo objekto, kad vaikščioti faktiškai nėra kur.

Vaistažolių arbatų nežino

Su žmonėmis, sergančiais rimtomis ligomis, gyvendama Amerikoje nebendravau, tik pastebėjau, kad vaistus amerikiečiai vartoja labai įdomiai.

Nesvarbu, ar skauda galvą, nugarą, kojas, ar užkimo balsas, ar sutriko skrandžio veikla, jie visais atvejais geria ibuprofeno tabletes.

Praėjusi žiema Čikagoje nebuvo labai šalta, nors gyvendama ten peršalau ir, kaip esu Lietuvoje įpratusi, peršalimą pirmiausia bandžiau įveikti gerdama labai daug vaistažolių arbatų, kurių atsivežiau iš namų Kaune. Po kelių dienų sloga ir kosulys, kaip ir įprasta, praėjo, o amerikiečiams buvo taip keista ir įdomu, nes jie net nebuvo girdėję, kad peršalimą galimą gydyti arbatomis. Jeigu jie persišaldo, be ibuprofeno tablečių, dar geria daug vandens su ledukais.

Geria daug vandens

Grįžusi į Lietuvą pasigendu tik vieno – nemokamo vandens. Amerikiečiai geria labai daug vandens, ir tai jau yra tapę kiekvieno gyvenimo būdu nuo mažų dienų.

Tikriausiai nesutiksi Amerikoje žmogaus, kuris nesinešiotų gertuvės su vandeniu. Vandens nemokamai gali prisipilti visur. Kiekvienoje mokykloje yra įrengti vandens aparatai, kur gali atsigerti arba prisipildyti savo gertuvę tiek, kiek nori.

Mieste – daugybė geriamojo vandens fontanų, kur taip pat gali atsigaivinti vandeniu ar prisipildyti gertuvę. Eini į darbą, į mokyklą ar universitetą, pasivaikščioti ar pabėgioti, tikrai nekils problemų, kur gauti vandens, nes apie tai nereikia net galvoti – žmonių patogumui jo yra visur.

Kavinės ar restoranai visus savo lankytojus vaišina vandeniu, ir už jį mokėti niekada nereikia, nebent tai yra ypač gamtą sauganti kavinė. Jeigu ryte sustoji kavinėje nusipirkti puodelio kavos, be jokių problemų gali gauti ir stiklinę vandens. Žinoma, nemokamai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juodasis popiezius

Juodasis popiezius portretas
Jankiu skolos musa visus rekordus.doleris taps tualetiniu popieriumi netolimoj ateity.bet ne jankiams tai suprasti.

sta

sta portretas
to oi oi oi Niekada nesakiau kad Lietuvoje blogai, bet taip gyvenimas susikloste, kad tenka gyvent ir cia ir cia. Nedirbu Furiste (beje furistes darbas butu visai geras, idomus ir gerai apmokams). Dirbu turizmo kompanijoje, organizuoju dviraciu zygius Amerikoje. Taigi mano darbas ipareigoja studijuoti kultura ir paprocius. Liudina mane labai tik vienas dalykas, kaip mes Lietuviai nekenciam viens kito. Vienintelis dalykas, kas Lietuvius dziugina, jei kam nors yra labai blogai, tada mes dziaugiames. Tikriausiai esam saraso virsuje pagal tai kaip mus dziugina kitu zmoniu (net draugu ar artimuju) nesekmes. Taigi linkiu sekmes ir biski daugiau sypsotis. Nebukim tokie pikti.

Bali

Bali portretas
Vienpusiškas, klaidinantis straipsnis. Mano vaikai gyvana JAV, daugelį kartų juos lankiau, toje pačioje Čikagoje. Prekybos centrai lūžta nuo įvairiausio maisto, kokio pas mus nerasi, nuo šviežių ir maistingų daržovių. Ir mačiau, kaip amerikiečiai jas perka dideliais kiekiais. Prekybos centruose Costgo, Garden Fresh Market ir kitur pilna arbatų, tik pirk. JAV yra labai plati, didelė šalis. Atstumai dideli. Automobilis būtinai reikalingas, nes pėsčias neprivaikščiosi. Stovėjimo aikštelės didelės, puikiai sutvarkytos, sužymėtos. Gatvės plačios, danga prižiūrima ir nuolat remontuojama. Visur žalumynai, nupjauta veja, sutvarkyti gėlynai, daug medžių, kurie labai saugojami. Nejutau jokio oro užterštumo, kaip kad dažnokai jaučiu čia, nes čia aikštelės mažos (ir dažnai duobėtos), mašinos susigrūdę šalia viena kitos, gatvės palyginti siauros, jaučiasi išmetamų dujų kvapas. Myliu savo šalį, ir skaudu dėl to. Mums dar labai toli iki Amerikos, turim labai daug dirbti, kad bent kiek priartėtum.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių