- Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konferencijoje Seime aptartos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, problemos. Konferencijos organizatorių teigimu, šią negalią turinčių žmonių padėtis gerėja, bet pagrindinė problema jau daug metų išlieka ta pati – klausos aparatų įsigijimas ir jų kompensavimo tvarka.
Bendrijos „Pagava“, vienijančios klausos negalią vaikus auginančius tėvus, vadovė teigia, kad nors visuomenės požiūris į neprigirdinčius ar kurčiuosius vaikus gerėja, pagrindinė problema išlieka klausos aparatų, kuriuos kompensuoja valstybė, trūkumas.
„Šiuo metu valstybė kompensuoja du klausos aparatus vaikučiams, tai džiugu, bet jie parenkami iš tam tikro nupirkto aparatų kiekio. Tai gali būti, kad nėra tinkamo aparato tam vaikui, o jeigu tėveliai perkasi jo vaikui reikalingą, pagal jo klausos netekimo laipsnį, pritaikytą aparatą, tai kompensuojama tik iki 10 proc. [...] Mes norėtume, kad tėveliai galėtų nupirkti savo vaikams tokius aparatukus, kokių reikia ir valstybė galėtų kompensuoti bent jau 3–4 tūkstančius, o likusią sumą tėvai susimokėtų patys“, – teigia bendrijos „PAGAVA“ pirmininkė Rima Sitavičienė.
„Ateina laikas, kai mums reikia išsirinkti aparatus ir jų nėra rinkoje. Turi visi tėvai pirkti, kaip suprantu, nėra kompensuojamų aparatų šiuo metu, visi kalba, eina, bet vis nenusprendžia. Aš visai neseniai buvau pas savo audiologijos meistrą ir sakau – kokius aparatus pasiūlytumėte mums? Kaip kompensuojamus? Sako – šiuo metu nėra. Šiuo metu sustojo. Kaip? Nežinau“, – teigia neprigirdinti dviejų klausos negalią turinčių vaikų mama Indra.
Pirmininkė sako, kad bendrojo lavinimo mokyklose norintys mokytis vaikai, dažnai susiduria su problema, kad mokyklos negali mokytojams skirti padėjėjų, kurie pamokose dirbtų su neįgaliaisiais.
Neprigirdinčios ir du klausos negalią turinčius vaikus auginančios mamos teigimu, mažieji patys suvokia situaciją, tam šeimoje jie rengiami psichologiškai.
„Jie gyvena su mumis ir tiek. Tarp kitko, trečiokas lanko bendrojo lavinimo mokyklą. Mes jį paruošėme, kad bus visko, pasijuoks ir dar kažko. Mes jį ruošiame ir psichologiškai. Kol kas nesusiduriame su problemomis. Mažasis dar tik mokosi skaityti. Labai džiugu, kad penkiametis jau skaito ir tikiuosi, kad pasieksime gerų rezultatų“, – viliasi I. Šimanauskė.
Tarptautinėje konferencijoje „Visuotinė naujagimių klausos patikra ir pagalba šeimai“ taip pat aptarti ir pastarųjų metų pokyčiai bei laimėjimai kurčių vaikų gyvenime.
Nors dar neveikia klausos negalią turinčių naujagimių registras, skaičiuojama, kad kasmet gimsta apie 30–40 neprigirdinčių ar kurčių mažylių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?1
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...