Saugo nuo traumų

Europos vyrų krepšinio čempionatas šį kartą Lietuvos rinktinei jau pasibaigė, tačiau sportininkai pėdomis rūpinasi toliau.

Šalies krepšininkai kaunietį A. Černeckį pažįsta puikiai, nes jo rankomis pagaminti įdėklai į batus saugo nuo traumų. Pacientų skambučių ortopedas sulaukia kasdien, sportininkams nuolat reikia skubios pagalbos. Dažnai atėję pas specialistą iš karto pasiima net kelias poras padukų, naujam sezonui pasiruošia. Kai kurie krepšininkai, nors karjerą tęsia užsienio sporto klubuose, tačiau kauniečio ortopedo paslaugomis naudojasi iki šiol.

A. Černeckis pasakojo, kad per 22-ejus darbo metus jis turėjo įvairiausių klientų, prie kurių pėdų teko gerokai paplušėti. Padukus pagaminti užtrunka apie kelias dienas, ortopedinius batus – šiek tiek ilgiau, tačiau laikas vertas galutinio tikslo – žinai, kad gali padėti žmonėms. Laikydamas įvairių formų kurpalius, kurie atitinka tikslias žmogaus pėdos formas, specialistas pasakojo apie įvairias pėdos deformacijas.

Štai visai neseniai jam teko gaminti batus 70-metei moteriai, kurios patologija iki galo neišaiškinta: viena koja ne tik trumpesnė, bet ir gerokai storesnė. Gaminant batų porą reikėjo labai gerai įsiklausyti į moters lūkesčius. Pas ortopedą apsilanko ir tie, kurie turi vadinamąsias arklio pėdas, kai į žemę remiasi tik priekine pėdos dalimi.

A. Černeckis su užsidegimu pasakojo, kad kruopštumo reikalaujantis darbas tikrai nėra nuobodus. Nuolat besišypsantis vyras tikino, kad apie savo darbo subtilybes galėtų pasakoti kiaurą parą, nes nuolat pildo savo žinių bagažą, o ir kiekvienas atvejis priverčia į viską pasižiūrėti vis kitaip.

Vyras sutiko su dienraščio "Kauno diena" skaitytojais pasidalyti ortopedo darbo ypatumais. Pokalbį pradėjome mažame, maždaug 15 kv. m ortopedo darbo kambarėlyje, šalia išrikiuotų šlifavimo ir kompresinių staklių, elektrinės orkaitės bei gipsinių klientų pėdų pavyzdžių.

Atskleidžia paslaptis

– Kaip gyvenimo kelias nuvedė iki ortopedijos?

– Viskas prasidėjo nuo "Ortopedijos technikos", kurpalių gaminimo cecho. Buvo geri mokytojai. O kiekvieno mokinio tikslas – aplenkti savo mokytoją. Man pasitaikė proga ir ją išnaudojau maksimaliai. Įkvėpė tai, kad kiekviena pėda, kiekvienas atvejis yra individualus ir skirtingas. Gal iš viršaus tik kurpalius atrodo vienodas, tačiau daugiau nėra vienodų dalykų. Pėdos kaip ir pirštų atspaudai – nėra vienodų. Jei visų pėdos būtų standartinės, aš tikrai nedirbčiau, man paprasčiausiai būtų neįdomu. Aš tada geriau turguje prekiaučiau, nes man ten taip pat įdomu. Turguje bendrauti reikia ir kiekvieną dieną vaizdas keičiasi, išgirsti naują istoriją.

Nėra vienodų pėdų, tačiau yra vienas bendras tikslas – reikia padaryti taip, kad pėda nebūtų apkrauta.

– Kaip vyksta visas padukų ar batų gamybos procesas?

– Pirmiausia pabendrauju. Sužinau visokių žmonių pomėgių, kokia yra situacija, ar klientas aktyviai leidžia laiką. Dažniausiai patys pasipasakoja, kaip yra, tad mano kabinetas būna kaip klausykla. Reikia atkreipti dėmesį ir į ligas. Pavyzdžiui, diabetu sergančių žmonių pėdos yra jautrios, reikia būti itin atsargiam, nes pėdos gali būti žaizdotos ir jos praktiškai niekada negyja.

Išgirdus visus norus, pereiname prie matavimo. Į specialią dėžutę paimu pėdos įspaudus, tada jau pagal tai gaminu plokšteles. Kai jos išdžiūva, ant jų formuoju padukus. Pats ir batus darau nuo pradžios iki pabaigos.

– Ką galima pamatyti iš pėdos atspaudo?

– Pėdų skirtumus, iš tiesų jis labai daug ką išduoda, paslapčių tikrai yra. Būna, kad žmogus pamiršta, kad kažkada turėjo traumą, buvo kryptelėjusi koja, tai iš atspaudo galima apie tai pasakyti. Būna, pamatai, kad viena pėda trumpesnė, kokie yra išlinkimai, kaip žmogus vaikšto. Kartais rekomenduoju apsilankyti pas gydytoją dėl klubų, nes tai irgi turi įtakos eisenai. Įspauduose matyti net susidariusios nuospaudos, tad reikia sumažinti jų apkrovą ir taip jas panaikinti. Tai yra tarsi žmogaus pasas.

Ne tik krepšininkams

– Krepšininkai yra jūsų pagrindiniai klientai. Kurių komandų žaidėjai naudojasi jūsų pagamintais padukais?

– Tai ir Lietuvos rinktinė, ir Kauno "Žalgiris". Šiaip visos lietuvių komandos. Ateina ir legionieriai, ir tie, kurie jau užsienyje žaidžia. Jau gal apie dešimt metų krepšininkams padukus gaminu. Paprastai jų pagrindinis noras būna, kad padukai tilptų į sportbačius.

– Ar garbė dirbti su žymiausiais šalies krepšininkais?

– Pas mane gal apie pusę ateinančių klientų yra krepšininkai, dar apie penktadalis – emigrantų, tačiau man visi žmonės vienodi. Mano darbas man labai patinka. Aš labai greitai prie jo pripratau, dažnai internete ieškau naujienų. Daugumai žmonių reikia viską staigiai, čia ir dabar padaryti. Būna, kad kai kurie žmonės grįžta iš užsienio ir reikia per kelias dienas pagaminti, kiti dar nepasiekę Lietuvos jau skambina, kad jiems padėčiau. Maždaug 90 proc. visų savo klientų pėdų pavyzdžius saugau, tad galiu padaryti ir jiems tiesiog išsiųsti.

– Gal yra krepšininkas, kurio pėdos labai išsiskyrė iš kitų?

– Nėra vienodų pėdų, tačiau yra vienas bendras tikslas – reikia padaryti taip, kad pėda nebūtų apkrauta. Jei pėdoje krūviai pasiskirsto tolygiai, sumažėja traumų tikimybė. Norisi, kad visi būtų laimingi – ir žiūrovai, ir sportininkai, ir gydytojai, kurie su jais dirba. Smagu, kai gali padėti žmogui ir jis gali laisvai sportuoti. Žinoma, džiaugiuosi, kai krepšininkai ir gerus rezultatus pademonstruoja, tada jaučiuosi ir aš prisidėjęs.

– Kelių padukų porų per sezoną reikia krepšininkams?

– Dviejų trijų. Įvairiai būna, priklauso ir nuo to, kiek porų sportbačių per sezoną pakeičia.

Tinka ir aukštakulniams

– Ar parduotuvėje įsigyti ortopediniai padukai yra naudingi?

– Gerai, kad parduotuvės parduoda standartinius padukus, tačiau žmogus turi nepatingėti ir pasižiūrėti, ar jis tinka pagal jo pėdos išlenkimą. Pardavėjai pasako, kad tai yra ortopedinis padukas, tačiau jis gali netikti pagal koją. Jei padukas yra geras ir tinkantis kojai, jis turi visas vienodai išsinešioti, nes kitu atveju kur nors pėda neliečia, todėl krūvis tolygiai nepasiskirsto ir ant paduko matyti visai nenunešiotos vietos.

– Ar aukštakulnius avėti sveika?

– Viskas yra sveika ir gerai, svarbu, kad jie tiktų. Iš tikrųjų visi batai yra geri, jei žmogui patogu. Yra tik netinkamas pasirinkimas. Į aukštakulnius taip pat galima dėti ortopedinius padukus, tik retai tokius darau, nes jie reikalauja kitokių metodų, nei kasdienai, su žemesniu pakulniu. Kuo jis aukštesnis, tuo didesnis išlenkimas, todėl atitinkamai keičiasi ir padukas.

– Kaip tinkamai išsirinkti batus?

– Nėra vienos taisyklės dėl to, kad, kaip ir sakiau, pėdos yra skirtingos. Vienų pėda ilga ir plati, kitų – trumpa, keltis maža. Tad nėra universalaus pasirinkimo. Svarbu, kad žmogui būtų patogu.

– Matome, kad pas jus yra skirtingų spalvų ortopedinių batų. Ar žmogus gali pats pasirinkti batų spalvą?

– Žinoma, galima rinktis kokią tik nori. Populiariausios – ruda, pilka ir juoda. Bet tikrai esu gaminęs ir baltus, mėlynus, nes tokių norėjo užsakovai. Tik spalvotus batus reikia lderinti ir prie aprangos.

– Ar yra kokios nors ortopedinių batų mados? Ar žmonės pageidauja kokių nors pagražinimų?

– Būna, kad nupiešiu kokią detalę ar padarau dekoratyvinę siūlę, tačiau žmogus pamato tik galutinį bato variantą. Kai pamato batus, dažnas nustemba, tačiau ne dėl bato modelio, bet dėl svorio. Paima tą batą ir sako, kad čia kojinė, nes nuo senų laikų įpratę, kad ortopediniai batai turi daug sverti. Tačiau technologijos pasikeitė, tad ir svorio nebeliko.