Quantcast

Kraujas – organizmo negalavimų veidrodis

Vis daugiau žmonių supranta, kad gydytojo paskirta vaistų tabletė, lyg burtų lazdele mostelėjus, sveikatos nesugrąžins – reikės ilgai ir atsakingai gydytis. Daug lengviau ligai užbėgti už akių, o tam pasitarnauja kraujo tyrimai. 

Ką galima jais nustatyti, kalbamės su laboratorijos "Antėja" direktore medicinai gydytoja Dangira Babenskiene.

– Kuo svarbūs kraujo tyrimai, ką iš jų galima sužinoti?

– Kiekvienas žmogaus organas atlieka tam tikrą funkciją ir į kraują išskiria atitinkamų medžiagų. Pavyzdžiui, skydliaukė išskiria keturis hormonus, todėl, norint įvertinti jos veiklą, turime atlikti kraujo tyrimus. Svarbu nustatyti visus keturis hormonus, nes gali būti, kad vieno išskiriama, kiek reikia, bet kitų – ne.

– Ar šiuos tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas?

– Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Paprastai šeimos klinikose nemokamai atliekama vos keletas tyrimų: bendrasis kraujo, šlapimo, cholesterolio ir elektrolitų. Šie tyrimai kompleksiškai bendros organizmo būklės neatskleidžia. Pavyzdžiui, vienas bendrojo cholesterolio tyrimas yra visiškai neinformatyvus.

Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie padeda diagnozuoti didelį mirtingumą sukeliančias ligas. Kaip žinome, tai širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos.

Reikia atlikti lipidogramos tyrimą, kuris susideda iš keturių cholesterolio frakcijų. Nustačius, kad yra padidėjęs bendrojo  cholesterolio kiekis, dar nereiškia, kad kažkas blogai: gali būti padidėjusi geroji frakcija, o tai yra labai gerai. Taigi, šeimos gydytojo skiriamų tyrimų nepakanka išsamiam sveikatos ištyrimui.

Labai sparčiai į priekį pažengė laboratorinės diagnostikos  technologijos, išsiplėtė galimybės, tačiau kol kas apie tai trūksta informacijos. Jos nepakankamai turi ne tik ligoniai, bet ir gydytojai. Jei lyginsime su automobiliu, reikia tiksliai žinoti, kurią detalę keisti norint išspręsti problemą. Žinoma, galima eksperimentuoti, iš pradžių pakeisti bet kurią vieną detalę, jei dar barška – keisti kitą ir t.t. Lygiai taip pat ir kalbant apie gydymą. Jei netiksliai diagnozuoji ligą – eksperimentuoji, skiri brangius vaistus, bet jie neišgydo. Tai užima laiko, ima blogėti sveikata, išleidžiama daug pinigų.

– Lietuvoje profilaktiniai tyrimai nėra populiarūs?

– Tokių tyrimų atliekama labai mažai, o ankstyva mirtis viršija ES vidurkį. Profilaktiniai tyrimai nėra privalomi, nebent kai kurių sričių darbuotojams ar priklausantiesiems rizikos grupei. O jie turėtų būti atliekami visiems.

– Kokie kraujo tyrimai yra patys svarbiausi?

– Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie padeda diagnozuoti didelį mirtingumą sukeliančias ligas. Kaip žinome, tai širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Tad cholesterolio ir jo frakcijų, vyrų prostatos ir moterų kiaušidžių vėžio žymenų, mikroelementų kiekio ir bendraklinikiniai kraujo tyrimai, manyčiau, yra patys svarbiausi. Kaip rodo duomenys, reguliariai atliekantieji tyrimus ir besirūpinantieji savo sveikata serga rečiau.

– Ar mūsų medicinos diagnostikos laboratorijos neklysta? Koks jų lygis, lyginant su Vakarų šalimis?

– Nemanau, kad mes atsiliekame. Dirbame pagal tuos pačius ISO standartus, kurie patvirtinti visoje Europoje: vykdoma kokybės kontrolė, darbuotojų mokymai, dirba kvalifikuoti specialistai. Džiugu, kad Kaune turime pirmąją Baltijos šalyse visiškai robotizuotą ir automatizuotą laboratoriją – tai didelis žingsnis į priekį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių