- Justė Kiburytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau žmonių supranta, kad gydytojo paskirta vaistų tabletė, lyg burtų lazdele mostelėjus, sveikatos nesugrąžins – reikės ilgai ir atsakingai gydytis. Daug lengviau ligai užbėgti už akių, o tam pasitarnauja kraujo tyrimai.
Ką galima jais nustatyti, kalbamės su laboratorijos "Antėja" direktore medicinai gydytoja Dangira Babenskiene.
– Kuo svarbūs kraujo tyrimai, ką iš jų galima sužinoti?
– Kiekvienas žmogaus organas atlieka tam tikrą funkciją ir į kraują išskiria atitinkamų medžiagų. Pavyzdžiui, skydliaukė išskiria keturis hormonus, todėl, norint įvertinti jos veiklą, turime atlikti kraujo tyrimus. Svarbu nustatyti visus keturis hormonus, nes gali būti, kad vieno išskiriama, kiek reikia, bet kitų – ne.
– Ar šiuos tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas?
– Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Paprastai šeimos klinikose nemokamai atliekama vos keletas tyrimų: bendrasis kraujo, šlapimo, cholesterolio ir elektrolitų. Šie tyrimai kompleksiškai bendros organizmo būklės neatskleidžia. Pavyzdžiui, vienas bendrojo cholesterolio tyrimas yra visiškai neinformatyvus.
Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie padeda diagnozuoti didelį mirtingumą sukeliančias ligas. Kaip žinome, tai širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos.
Reikia atlikti lipidogramos tyrimą, kuris susideda iš keturių cholesterolio frakcijų. Nustačius, kad yra padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis, dar nereiškia, kad kažkas blogai: gali būti padidėjusi geroji frakcija, o tai yra labai gerai. Taigi, šeimos gydytojo skiriamų tyrimų nepakanka išsamiam sveikatos ištyrimui.
Labai sparčiai į priekį pažengė laboratorinės diagnostikos technologijos, išsiplėtė galimybės, tačiau kol kas apie tai trūksta informacijos. Jos nepakankamai turi ne tik ligoniai, bet ir gydytojai. Jei lyginsime su automobiliu, reikia tiksliai žinoti, kurią detalę keisti norint išspręsti problemą. Žinoma, galima eksperimentuoti, iš pradžių pakeisti bet kurią vieną detalę, jei dar barška – keisti kitą ir t.t. Lygiai taip pat ir kalbant apie gydymą. Jei netiksliai diagnozuoji ligą – eksperimentuoji, skiri brangius vaistus, bet jie neišgydo. Tai užima laiko, ima blogėti sveikata, išleidžiama daug pinigų.
– Lietuvoje profilaktiniai tyrimai nėra populiarūs?
– Tokių tyrimų atliekama labai mažai, o ankstyva mirtis viršija ES vidurkį. Profilaktiniai tyrimai nėra privalomi, nebent kai kurių sričių darbuotojams ar priklausantiesiems rizikos grupei. O jie turėtų būti atliekami visiems.
– Kokie kraujo tyrimai yra patys svarbiausi?
– Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie padeda diagnozuoti didelį mirtingumą sukeliančias ligas. Kaip žinome, tai širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Tad cholesterolio ir jo frakcijų, vyrų prostatos ir moterų kiaušidžių vėžio žymenų, mikroelementų kiekio ir bendraklinikiniai kraujo tyrimai, manyčiau, yra patys svarbiausi. Kaip rodo duomenys, reguliariai atliekantieji tyrimus ir besirūpinantieji savo sveikata serga rečiau.
– Ar mūsų medicinos diagnostikos laboratorijos neklysta? Koks jų lygis, lyginant su Vakarų šalimis?
– Nemanau, kad mes atsiliekame. Dirbame pagal tuos pačius ISO standartus, kurie patvirtinti visoje Europoje: vykdoma kokybės kontrolė, darbuotojų mokymai, dirba kvalifikuoti specialistai. Džiugu, kad Kaune turime pirmąją Baltijos šalyse visiškai robotizuotą ir automatizuotą laboratoriją – tai didelis žingsnis į priekį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar1
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...