- Rūta Kupetytė, Lukas Kivita, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žydint vandeniui – dauginantis melsvadumbliams, vandenyje vyksta labai žalingi procesai: išskiriami toksinai kenkia žmonių sveikatai, dėl deguonies stokos žūsta žuvys, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. „Beje, vandens žydėjimo piko metu 1 ha ežero biologinės masės gali būti apie 10 tonų. Įsivaizduokite, koks tai kiekis. O ežerai kartais būna ir 1 000 ha, ir kelių šimtų hektarų, tad kiek traukinio vagonų prireiktų tokiam biomasės kiekiui išvežti“, – pabrėžia A. Kulbis.
– Pone Kulbi, ar daug vandens telkinių žydi Lietuvoje?
– Karščiai – viena svarbiausių priežasčių, sukeliančių vandens žydėjimą. Nors kartais žmonės painioja ir sako, kad vanduo žydi, pamatę bet kokius dumblius, netgi žoles, plūdenas, žalia plėvele aptraukusias vandens telkinį. Iš tikrųjų vandens žydėjimas yra masinis melsvadumblių dauginimasis, kuris prasideda būtent per karščius, nes dumbliams, kad jie galėtų daugintis, reikalinga šiluma.
Antra priežastis – pakankamas maisto medžiagų (azoto, fosforo) kiekis. Kadangi melsvadumbliai dauginasi eutrofikuotuose vandens telkiniuose, dėl to kalti ir mes, žmonės, nes dėl mūsų vandens telkiniai yra teršiami.
– Nuo ko priklauso, kaip staiga pasibaigs žydėjimas?
– Visų pirma jis greitai pasibaigia, kai staiga atšąla. Beje, 1 ha ežero masinio vandens žydėjimo piko metu biologinės masės gali būti apie 10 tonų. Įsivaizduokite, koks tai kiekis. O ežerai kartais būna ir 1 000 ha, ir kelių šimtų hektarų, tad kiek traukinio vagonų prireiktų tokiam biomasės kiekiui išvežti.
Dauginantis melsvadumbliams, vandenyje vyksta labai žalingi procesai, nes sunaudojamas deguonis, kuris būtinas žuvims, kitiems organizmams. Tada žuvys žūsta, išplaukia pilvais į viršų, ir gali prasidėti masinis vandens organizmų žuvimas.
– O žmonės ką nors užuodžia?
– Be abejo, žmonės užuodžia kvapą. Kartais netgi nereikia draudimų maudytis, nes į tokius vandens telkinius žmonės nelipa dėl kvapo. Beje, negalima eiti maudytis į žydinčius vandenis ir dėl toksinų, kurių melsvadumbliai išskiria daug ir įvairių. Vienos maudynės tokiame vandenyje gali sukelti tik alerginę reakciją, bet, nuolat maudantis žydinčiuose vandens telkiniuose, galimos ir įvairios ligos. Nors vanduo, kuris primena žalzganą sultinį, turbūt retam sukelia norą maudytis.
– Ar žydėjimas būdingas visiems gėlo vandens telkiniams?
– Iš dalies taip, bet pirmiausia pražysta vandens telkiniai, kuriuose lėtas vandens judėjimas, kurie yra nepratekantys, seklūs. Jei telkiniai gilūs, dumbliai dauginasi pakrantėse su plačiu atabradu. Beje, meslvadumbliai taip pat gali daugintis ir gilesnėse ežero vietose, nes jiems būdingas anaerobinis maisto medžiagų įsisavinimas – tai reiškia, kad jiems nebūtinas kvėpavimas iš oro, dėl to jie gali gyventi ir giliau. Melsvadumbliai turbūt vieninteliai iš gyvųjų organizmų, galintys įsisavinti net keturių tipų dujas – netgi sieros vandenilį.
Melsvadumbliai yra labai seni organizmai, galima sakyti, vieni pirmųjų Žemės gyventojų. Jie atsirado nepalyginamai seniau už kitus, prieš milijardus metų, ir tapo pirmaisiais deguonies gamintojais. Turbūt dėl jų Žemėje atsirado pakankamai deguonies, todėl jie – ne tik blogis.
Beje, apie 200 mg/m3 žydinčių melsvadumblių vandens telkiniui netgi naudinga, nes taip ekosistema pati savaime apsivalo: organika, kurią išleidžia žmonės ir kuri patenka į vandens telkinį iš kažkokių kitų taršos šaltinių, apsivalo ir su nuosėdomis patenka į dugną. Dėl to tokia savireguliacija pačiam ežerui yra naudinga.
– Minėjote, kad žmogui nepatartina maudytis žydinčiame vandenyje. Kas gali nutikti?
– Pradžia – alerginės reakcijos, o paskui gali kilti ir daug ligų. Be to, toksinai gali patekti ne tik į žmogaus organizmą – jie kaupiasi vandens organizmuose, pavyzdžiui, netgi žuvyse. Todėl vartoti kai kurias žuvis gali būti kenksminga. Beje, medikai įspėja dėl 5–6 organizmo sistemų sutrikimų, pavyzdžiui, gali prasidėti neurologinės, virškinimo sistemos ligos.
– Vadinasi, žvejoti tokiu metu nepatartina?
– Žuvyse toksinai susikaupia per ilgesnį – ne per tą trumpą laiką. Tačiau, žinoma, geriau tas žuvis gaudyti tada, kai dar nėra masinio vandenų žydėjimo.
– Internete daug komentarų apie tai, kad vanduo žydi dėl taršos. Pavyzdžiui, dėl skalbiamųjų miltelių, indų ploviklių. Kiek čia tiesos?
– Tai tiesa, nes žmogus – pagrindinis vandenų eutrofikacijos sukėlėjas. Žinoma, kažkokią eutrofikaciją sukelia ir lietaus vanduo – jis, nutekėjęs gatvėmis, patekęs per lietaus kanalizaciją, gali šimtą kartų labiau užsiteršti, kol pateks į ežerą. Netgi po biologinio valymo vandenys taip pat turi melsvadumbliams reikalingų maisto medžiagų – azoto, fosforo. O tokie dalykai, kaip skalbiamieji milteliai, indų plovikliai, patekę į vandenį, užteršia vandens telkinius ir yra puikus maistas melsvadumbliams.
– Ką žmogus gali padaryti, kad sumažintų žydėjimą?
– Klausimas labai sunkus – būdų yra labai daug, bet visi jie gana sudėtingi. Pavyzdžiui, siūloma barstyti chemines medžiagas, bet jos taip pat yra tam tikras taršos šaltinis. Siūloma įveisti augalėdes žuvis, kurios minta melsvadumbliais, pavyzdžiui, amūrai, plačiakakčiai, bet jos irgi ne mūsų krašto žuvys ir nėra labai pageidautinos. Tarkim, labai gerai vandenį valo nendrės, bet jos išplinta dideliuose seklių ežerų plotuose ir pūdamos taip pat užteršia organiką. Taigi būdų yra daug, bet visi jie kol kas nėra pakankamai veiksmingi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...