- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nauji metai tradiciškai tampa naujo ryžto ir pažadų sezonu, kai ne vienas garsiai ar tyliai sau paskelbia nuo šiol jau tikrai besirūpinsiąs savo kūnu. Kineziterapeutas Valdas Tautkus sveikina kiekvieną gerą norą ir įspėja, kokių klaidų nepadaryti iš per didelio entuziazmo. Jis pastebi, kad žmonės neretai tikisi greitų pokyčių ir skuba nusivilti. Kineziterapeutas išsklaido populiariausius mitus ir pataria siekti ne trumpų, o ilgalaikių pokyčių.
1. Mitas: kineziterapija skirta tik gydymui
Norėdami išjudinti raumenis ar imtis kūno pokyčių žmonės dažnai skuba į sporto klubą, ima mankštintis ar rinktis įvairias procedūras savo nuožiūra. Tačiau prieš pradedant specialisto dėmesys gali padėti atrasti silpnas vietas, net jei nebūtinai jaučiate skausmą.
„Apsilankymo pas kineziterapeutą metu pirmiausia aptariame tai, ką žmogus jaučia, kur, kada, kaip dažnai, kokio pobūdžio skausmai kartais kamuoja ir su kuo tai susiję. Lankytojas apžiūrimas, testuojami raumenys, vertinama jų darbo darna. Esant reikalui atliekama probleminių vietų apčiuopa, lokalizuojami skaudūs taškai. Tuomet sprendžiama, kaip greičiau išeiti iš diskomfortą keliančios būklės, kaip harmonizuoti kūno ir viso organizmo veiklą“, – pasakoja specialistas.
2. Mitas: nedidelis skausmas praeis savaime
Pasak vyro, kineziterapeutai iškart atpažįsta, kai į kabinetą užeina žmogus, dirbantis dešimt ir daugiau valandų per dieną kompiuteriu, ar dar blogiau – nešiojamu kompiuteriu, dažnai skaitantis lovoje knygą, planšetę, telefoną ar žiūrintis televizorių. Net puikios sveikatos, tačiau daug dirbantys ir neretai – sėdimą darbą, žmonės neretai turi, dėl ko pasiguosti. Tiek gyvenantys mažiau aktyvų gyvenimo būdą, tiek ir reguliariai sportuojantys žmonės ilgainiui susiduria su vieną ar kitą kūno dalį aplankančiu skausmu, imančiu neduoti ramybės.
„Pats kūnas pasakoja, kaip jo šeimininkas jaučiasi, kaip gyvena ir kaip savimi rūpinasi. Pirmą vietą pagal nusiskundimus užima kaklo-sprando ir juosmens skausmai, tuomet pakaušio, tarpumenčio, galvos ir kitų vietų. Skausmas informuoja, kad su mūsų organizmu vis dėlto kažkas yra negerai. Tai biologinis atsakas, apsaugantis nuo žalingų aplinkos veiksnių ir informuojantis, kad atsirado sveikatos sutrikimai. Todėl reikėtų nedelsiant išsiaiškinti, kas vyksta. Be to, kai kurios ligos yra linkusios maskuotis, todėl neverta kentėti ir delsti“, – teigia „UPA Medical SPA“ centro specialistas.
3. Mitas: net ir viena mankšta išjudins raumenis
Žmonės dažnai tikisi greito rezultato, kad apsilankius pas specialistą vos vieną ar du kartus – iš karto pagerės. Kineziterapeutas neslepia, kad vienkartinį pagerėjimą trumpam laikui gali pavykti pasiekti net ir iš pirmo karto, tačiau žmogus toliau turi pats atlikti „namų darbus“ ir vadovautis rekomendacijomis.
„Nei teigiami, nei neigiami veiksniai, jei vyksta tik retkarčiais, dažniausiai dramatiškai neįtakoja mūsų savijautos. Jei per savaitę penkiasdešimt valandų sėdime sulinkę prie kompiuterio, tai valanda ar dvi mankštos nedaug tepadės. Neužtenka vien paaiškinti, kaip taisyklingai sėdėti ar stovėti. Visuomet patariu įprasti daryti pertraukėles, po darbo aktyviai pajudėti. Tada galima tikėtis rezultato ir kito vizito metu išgirsti, kad jau daug geriau“, – teigia specialistas.
4. Mitas: skausmo galima atsikratyti per savaitgalį
Net ir vienas savaitgalis kurorte gali padėti atsigauti, tačiau taip greitai nepavyks išspręsti įsisenėjusių kūno problemų. Pasak kineziterapeuto, atvykimas į kurortą gali būti puiki pradžia. Čia atlikta mankšta primins malonų raumenų tonusą, masažas padės užmiršti kūno įtampas ir atsipalaiduoti, sauna pagerins kraujotaką. Tačiau specialistas pataria žvelgti toliau ir neapsiriboti trumpalaikiu efektu.
„Vieniems pakanka trumpo poilsio su procedūromis ir jie jaučiasi tarsi „perkrovę“ kūną. Kitų organizmas į tokias permainas reaguoja įvairiai – kažkas gali pajusti įtampą ar suskaudusius seniai nemankštintus raumenis. Mėnesių mėnesiais jaučiant diskomfortą ar kenčiant skausmą būtų naivu tikėtis, kad viskas pasikeis per savaitgalį. Tam reikia ilgesnio laiko, kad kūnas sureaguotų į pastangas jam padėti“, – įspėja kineziterapeutas.
5. Mitas: manyti, kad kurortas man nepadės
Net ir žinodami, kad galbūt gyvenimo būdo, pavyzdžiui – sėdimo darbo – net neketiname keisti, dėl to neturėtume nusivilti ir nuleisti rankų. Kineziterapeutas labai didžiuojasi lankytojais, kurie atvykę pailsėti ir atsigauti išvyksta motyvuoti siekti gyvensenos pokyčių ir nenustoja savimi rūpintis.
„Jei žmogus atvyko su mintimi, kad laikas keisti įpročius ir keistis pačiam, tai yra tinkama proga apsilankyti pas kineziterapeutą. Testuodami raumenis ir tikrindami problemines vietas sužinome, kokios fizinės veiklos būtų optimaliausios, ko galima tikėtis, jei nieko nedarysiu arba jei laikysiuosi nurodytų patarimų”, – teigia kineziterapeutas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas5
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui5
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...