Organizmui reikia cukraus

Pastaruoju metu madinga kalbėti apie cukraus žalą. Nemažai žmonių jį išbraukia iš savo raciono arba randa jam pakaitalų. Daugiau nei du dešimtmečius iš arti augalų pasaulį stebinti A.Karaliūnaitė siūlo atsigręžti į augalų pasaulį bei iš jo pasimokyti.

„Dabar visi peikia cukrų. Ne vieno augalo suloje yra daugiau ar mažiau cukraus. Net mano palmė pagamina tiršto, į sakus panašaus cukraus, ir gana gausiai, - pasakoja žolininkė. – Augalų pasaulis yra pilnas cukraus. Kitaip jie neprisiviliotų vabzdžių ir neturėtų energijos. Gyvūnai, tarp jų ir žmogus, mėgsta saldžius vaisius, tobulina vietines veisles, vežasi juos iš už jūrų marių. Ir tikrai jokia gėda būti smaližiumi“.

Moteriai kelia abejonių kai kurių mokslininkų tyrimai apie žalingą cukraus poveikį organizmui, atlikti su pelėmis. Šie gyvūnai, maitinami cukrumi, gana greitai nutunka.

„Pelės gyvena gana trumpai, vos kelis metus. Negalima jų gyvenimo laboratorijoje prilyginti žmonių gyvenimui. Subliuškusių teorijų labai daug“, - mano pašnekovė, pasvarsčiusi, kokių rezultatų mokslininkai sulauktų, patyrinėję cukraus poveikį ilgesnį laiką.

Žolininkė paminėjo tarp žmonių paplitusį stereotipą, kad cukriniu diabetu susergama valgant daug cukraus. Tačiau šis teiginys esą nėra įrodytas moksliškai.

„Organizmo metabolizmas (cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje ląstelėje, visuma – Aut.past.) be cukraus neįmanomas. Mes peikiame baltą rafinuotą cukrų, bet cukraus ne iš augalų nėra. Jis išgaunamas iš runkelių, cukranendrių, palmių. Net mūsų eglių ir pušų sakai turi cukraus“, - pasakojo pašnekovė.

Koją kiša godumas

Pasak A.Karaliūnaitės, bėda slypi ne cukruje, o žmogaus elgesyje. Nors šiuolaikinis žmogus dažnai vadinamas „homo sapiens“ – protingu žmogumi, tačiau kvailumo jam nestinga. Jis dabar vadovaujasi nebe instinktais, o galimybėmis, kurias suteikia lengvas šiuolaikinis gyvenimo būdas.

„ Įsivaizduokite, jei gamtoje pačiam reikėtų rasti cukraus kaip kokiam vabzdžiui. Tai turėtume kažkur ieškoti, skristi, atskirti bei pažinti augalus. Kiek to cukraus gautume? Gal 2-3 gramus per dieną, ir to užtektų. Bet parduotuvėje cukraus galime nusipirkti kilogramais“, - palygina moteris.

Pasak A.Karaliūnaitės, iš augalų gaunami trys tobuli produktai: alkoholis, spiritas ir cukrus. Jie negenda, yra geri konservantai, perneša kitas medžiagas, šios gerai tirpsta cukruje. Tačiau tik žmonių kvailumas ir godumas paverčia juos kenksmingais.

„Gamta mums negali būti kenksminga, patys esame jos dalis. Tik mes išnaudojame gamtą savo reikmėms: bites primaitiname cukrumi, o gautą produktą vadiname medumi. Cukrų išgauname iš įvairių augalų ir net taip juos pakreipiame, kad jie kuo daugiau gamintų to cukraus. Išnaikiname didelius plotus kitų augalų, kad tik būtų galima auginti cukranendres, palmes. Viską lemia godumas, - kalbėjo žolininkė. - Augalai nėra kvailiai. Jie žino, ką daro. Bet jie cukrų gamina ne dėl žmonių, o dėl savęs, kad turėtų energijos. Augalas gyvena tūkstančius metų. Gamtoje viskas yra subalansuota. Ir „protingajam žmogui“ daug ko reikėtų iš jos pasimokyti“.

Gamintojai gudrauja

A.Karaliūnaitė kartais net pakraupsta, kaip lengvai parduotuvėje prieinami saldainiai. Įvyniotų į ryškiaspalvius popierėlius jų galima pamatyti pačių įvairiausių prekių skyriuose. Nors dabar visi rėkia dėl alkoholio žalos, tačiau, pašnekovės įsitikinimu, saldumynų poveikis yra kur kas pavojingesnis.

„Primaišyti įvairių sintetinių dažų, skonių, saldumynai taip pateikiami, kad perkame juos saujomis. Jei per dieną suvalgytume vieną saldainį, nieko mums neatsitiktų. Bet įprastai nusipirktą kilogramą prie televizoriaus sušlamščiame per vakarą. Litrą alkoholio išgerti gali ne kiekvienas. Išgersi tam tikrą kiekį ir nukrisi ant šono, o saldainių gali suvalgyti labai daug. Ne vienas žmogus pasakys, kad neturi valios sustoti juos valgęs“, - kalbėjo žinoma moteris.

A.Karaliūnaitė dar pamini paslėptą cukrų, aptinkamo pačiuose įvairiausiuose produktuose, net duonoje. Kepėjai kartais net gudrauja, siūlydami ekologišką ar pagal senovinį receptą keptą duoną. Tačiau pasigilinus į jos sudėtį, akivaizdu, kad didžiąją dalį ten sudaro cukrus.