Nacionalinis transplantacijos biura sulaukia daugybės Lietuvos gyventojų klausimų apie širdies transplantacijos laukiančią mažąją Estrėją. Ši mergaitė  – viena iš trijų mažųjų pacientų, kurie yra labai skubūs širdies recipientai (kuriems būtina labai skubiai atlikti širdies transplantaciją). Šiemet Lietuvoje jau atlikta 10 širdies transplantacijų, tačiau vaikų tame sąraše nėra.

Kaip vyksta donorinio organo kelionė?

Nacionalinis transplantacijos biuras koordinuoja ir organizuoja donorystės bei transplantacijos procesą Lietuvoje. Kai donorinėje ligoninėje (gydymo įstaiga, kurioje yra reanimacijos–intensyviosios terapijos skyrius, kuriame diagnozuojama smegenų mirtis ir paruošiami donorai) atsiranda donoras (nustačius smegenų mirtį) ir jo artimieji sutinka donorinius organus padovanoti transplantacijai, Biuro koordinatoriai organizuoja daugiapakopį procesą: vyksta į donorinę ligoninę paimti kraujo mėginių, informuoja transplantacijos centrų gydytojus transplantologus apie atsiradusį donorą, pagal donoro tyrimų duomenis, vadovaujantis  sveikatos apsaugos ministro patvirtintais kriterijais, iš laukiančiųjų sąrašo atlieka donoro-recipiento (žmogaus, laukiančio transplantacijos) poros pirminį parinkimą.

Donoras-kūdikis – retenybė ne tik Lietuvoje

Donorų trūkumas – problema, aktuali ne tik mūsų šalyje, tai opus klausimas visoje Europoje. Statistikos duomenimis, per vieną dieną, nesulaukę donorinio organo, miršta 10  Europos piliečių. Ypač sudėtinga, kai transplantacija reikalinga kūdikiui – donoras turi būti vaikas, nes transplantuojama širdis turi atitikti recipiento (laukiančiojo transplantacijos) antropometrinius duomenis – ūgį, svorį. Suaugusio žmogaus donoriniai organai vaikui negali būti transplantuojami. Todėl kūdikiams sulaukti donorinių organų yra labai sudėtinga: šiemet Lietuvoje buvo tik vienas donoras vaikas, tačiau jo tėvai nesutiko paaukoti organų transplantacijai. Suprantama, kad nelaimės akivaizdoje žmonės elgiasi skirtingai, sunku susitaikyti su artimojo netektimi – o tokiu atveju „išsitęsia laikas“, prarandamas donoras. Realybė tokia, kad kol kas, deja, ne visi Lietuvos piliečiai pritaria organų ir audinių donorystės idėjai. Tačiau pripažįstame kiekvieno žmogaus teisę apsispręsti: paaukoti organus po smegenų mirties ar atsisakyti padėti laukiantiems transplantacijos.

Pagalbos kreipiamasi į užsienio klinikas

Biuras dėl organų mainų yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Latvijos ir Estijos transplantacijos centrais bei Eurotransplant organizacija. Tačiau į vis kartojamas užklausas apie vaikus donorus (dėl donorinės širdies) atsakoma, kad kol kas tinkamos širdies nėra. Užsienio šalis donorinį organą kitai užsienio šaliai dovanoja tiktai tada, kai  recipiento nėra savo šalyje. Iš artimiausių šalių (Latvijos, Estijos) atsigabenti donorinį organą tikrai turime galimybes – Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Karinių oro pajėgų sraigtasparniai  iki šių šalių ligoninių gali nuskristi ir atgabenti donorinį organą pakankamai greitai ir saugiai. Dėl skubios širdies transplantacijos laukiančios mažosios recipientės Estrėjos Biuras kreipėsi į 28 Europos Sąjungos valstybes. Į šį kreipimąsi atsakė tiktai 9 šalys,  dauguma iš jų, deja, nepriima recipientų iš kitų šalių. Nedidelę dalį donorinių organų kitų šalių piliečiams transplantuojančios šalys galėtų padėti, tačiau susiduriama su logistikos problema –  iš tolimesnių kraštų atsigabenti donorinį organą galimybės mažėja dėl organo išemijos laiko: širdį reikia transplantuoti greičiau negu per 5 valandas. Į šį laiką  įskaičiuojamas  organo paėmimas iš donoro, pervežimas, ligonio paruošimas operacijai ir pati transplantacija.  Išemijos laikas turi reikšmingos įtakos transplantacijos sėkmei.

Gydymas (transplantacija) užsienyje

Mūsų šalies teisinė bazė suteikia galimybę ligonį gydyti užsienyje. Sprendimą dėl recipiento gydymo būdo, vietos, kur jis turėtų būti gydomas, ir transportavimo sąlygų (slėgio pokyčiai, perkrovos lėktuvui kylant ir leidžiantis) priima gydantysis gydytojas. Įvertinus vaikų recipientų ir donorų skaičių, širdies pervežimo galimybes, ieškoma būdų kūdikiams transplantacijos operacijas atlikti užsienio valstybėse, kur gyventojų skaičius žymiai didesnis, nei Lietuvoje. Todėl ir vaikų donorų ten pasitaiko dažniau – sulaukti tinkamo organo didesnė tikimybė.

Vaikų, laukiančių transplantacijos, istorijos parodo, kad donorystė yra neįkainojama dovana. Donorystei apsispręsti kviečiame šiandien. Nes ligonių, laukiančių transplantacijos, visame pasaulyje yra daugiau, nei sulaukiama dovanojančiųjų.