– Liaudies patarlė sako, kad šiluma kaulų nelaužo, bet šią vasarą jau ne vienas koneveikia užsitęsusius karščius. Kaip jie veikia sveikatą?

– Sveikatai kenkia ne šiluma, bet perkaitimas. Kalbant apie jo pavojų išskirčiau dvi amžiaus grupes, kurios yra labai jautrios perkaitimui. Tai vaikai ir senyvo amžiaus žmonės.

Tėveliai jau tikrai žino, kad vaikams būtinas galvos apdangalas, kad vidurdienį reikia vengti saulės ir per karščius gerti daugiau skysčių nei įprastai. Deja, maži vaikai dažnai jų išgeria nepakankamai, pamiršta gerti užsižaidę, todėl tėvų pareiga – kontroliuoti vaikų išgeriamą skysčių kiekį, paraginti gerti daugiau, ypač atostogaujant prie jūros. Einant į paplūdimį svarbu nepamiršti pasiimti pakankamą kiekį vandens.

Nerekomenduoju pacientams savarankiškai vartoti kalio preparatų. Hiperkalemija yra taip pat pavojinga kaip ir kalio trūkumas.

– Geriausia gerti vandenį, bet vaikai jo nenori. Ką daryti?

– Tinkamai paaiškinus, kodėl reikia gerti vandenį, paprastai vaikai sutinka ir išgeria tiek, kiek tėveliai prašo. Iš tikrųjų nėra taip svarbu, kokį vandenį gerti. Tai gali būti ir mineralinis negazuotas, ir paprastas stalo vanduo. Jeigu sunku įsiūlyti vandens, visada galima jį paskaninti mėtos lapeliu, citrinos ar apelsino griežinėliu. Visada mieliau renkuosi Lietuvoje augančias uogas: serbentus, vyšnias, braškes. Dažnai vaikus suvilioja išvaizda, o ne skonis.

Namuose visada patartina turėti ąsotėlį vandens su mėtomis, melisomis ar keliomis uogytėmis. Tuomet vaikus lengviau paraginti gerti ir kontroliuoti išgeriamą kiekį. Nereikėtų gerti daug sulčių ar labai saldžių gaiviųjų gėrimų.

– Vanduo apsaugo nuo perkaitimo? Kuo jis pavojingas, kas gali nutikti?

– Vaikai labai jautrūs perkaitimui, nes jų organizmas sunkiau nei suaugusiųjų prisitaiko prie temperatūros pokyčių, nesugeba atiduoti šilumos. Dėl to pakyla kūno temperatūra, tai veikia centrinę nervų sistemą. Dėl to pykina ir netgi vemiama, perkaitę vaikai tampa mieguisti, vangūs, atrodo nusilpę. Perkaitimo simptomų nežinantys tėvai neretai tokią vaiko būklę nurašo virusui ar peršalimui, ypač jeigu atostogauja prie jūros.

Esant aukštai temperatūrai būtina kreiptis į gydytoją, kad jis įvertintų vaiko sveikatos būklę, nustatytų, ar nėra sveikatai pavojingų požymių, dehidratacijos – skysčių netekimo, patartų, kaip elgtis toliau. Dauguma vaikų prakaituoja mažiau negu suaugusieji, tačiau kai kurie – gana stipriai. Tėveliai dažnai sunerimsta, kai jų mažyliai prakaituoja gana gausiai net nesant aukštai lauko temperatūrai. Tokiais atvejais aptariame galimas prakaitavimo priežastis, paaiškiname, kaip tokį mažylį rengti.

– Kodėl karščiui jautrūs vyresnio amžiaus žmonės?

– Ši amžiaus grupė kelia daug nerimo šeimos gydytojams dėl gretutinių ligų. Dažnai senjorų sveikata pablogėja oro temperatūrai net nesiekiant 30 laipsnių, vien nuo tvankumo.

Karšti orai ypač pavojingi žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs. Labai gerai, kai sergantieji arterine hipertenzija turi įsigiję kraujospūdžio matuoklį ir seka savo kraujospūdį. Jis, esant karštam orui, neretai krenta ir tenka sumažinti arba kartais net visai atsisakyti kraujospūdį mažinančių medikamentų. Labai dažnai į šeimos gydytojus kreipiasi vyresnio amžiaus pacientai dėl blogos savijautos, kurią sukelia per mažas kraujospūdis. Tokiu atveju būna silpna, svaigsta galva, galima net apalpti. Tai labai pavojinga senyviems žmonėms dėl galimų traumų krentant, tai gali sukelti gyvybei grėsmingą būklę.

Jaučiant minėtus simptomus ar matuokliu nustačius sumažėjusį kraujospūdį, reikia konsultuotis su šeimos gydytoju. Jis pakoreguos medikamentų dozę, patars, kaip sekti savo būklę. Labai sudėtinga tiems, kurie neturi galimybių sekti kraujospūdžio. Savo pacientams, važiuojantiems atostogauti, visuomet primenu nepamiršti pasiimti kraujospūdžio matavimo aparato.

– Ir gerti daug vandens, kaip ir vaikams?

– Kita vyresnio amžiaus žmonėms grėsminga būklė – mineralų netekimas prakaituojant ar naudojant per mažai skysčių. Kai lauke karšta, vyresniems žmonėms visada rekomenduoju gerti mineralinį negazuotą vandenį, stebėti kraujospūdį, bendrą savo būklę. Jiems kartais net nedidelis fizinis krūvis gali sukelti magnio trūkumą, juolab vartojant per mažai maisto produktų, turinčių šio mineralo. Žinotina, kad vyresni žmonės magnį pasisavina sunkiau.

Jeigu, išprakaitavus ir netekus magnio, pajutus raumenų spazmus ar mėšlungį, galima nesunkiai papildyti šio mineralo kiekį, nesukeliant grėsmės sveikatai, tai kalio netekimas gali būti labai pavojingas. Dėl kalio stokos sutrinka širdies ritmas, išsivysto širdies permušimai ar netgi grėsmingas prieširdžių virpėjimas. Tokiu atveju visada reikia kreiptis į gydytojus, nes kalio kiekį tenka papildyti lašinių infuzijų būdu.

– Ligoninėje? Ar dažnai nesveikuojantiesiems per karščius prireikia stacionarinio gydymo?

– Žinoma, kad dėl perkaitimo žmonės patenka į ligoninę. Kartais net jauni, sveiki, bet neįvertinę saulės pavojaus. Tuomet tenka skubios pagalbos skyriuje stebėti tokius ligonius, lašinti skysčius, vėsinti kūno temperatūrą. Vyresnio amžiaus žmonės į ligoninę patenka dėl perkaitimo sukeltų lėtinių ligų paūmėjimo, jaunesni – laiku nesureagavę į perkaitimo požymius.

– Turbūt per karščius nepatartina sportuoti?

– Vasarą, kai karšta, sportuoti reikia atsargiai. Profesionalūs sportininkai žino, kiek ir kokių skysčių reikia išgerti, vartoja mineralais papildytą vandenį. Tikrai nepatarčiau pradėti sportuoti karštomis dienomis. Net ir važiavimas dviračiu gali būti pernelyg intensyvus fizinis krūvis, juolab jeigu žmogus prie jo nepratęs. Turbūt visi žino, kad vasarą nepatartina sportuoti dienos metu. Iš tiesų juk bėgiojančiuosius dabar galime pamatyti penktą ar šeštą valandą ryto, o ne vidurdienį.

– Ar tiesa, kad per karščius daug prakaituojant verta vartoti kalio preparatų?

– Nerekomenduoju pacientams savarankiškai vartoti kalio preparatų. Hiperkalemija yra taip pat pavojinga kaip ir kalio trūkumas. Dėl jo vartojimo visada reikia pasitarti su gydytoju, ypač jeigu naudojate antihipertenzinius medikamentus dėl ritmo sutrikimų ar diuretikus – skysčius varančius vaistus. Tik gydytojas, žinodamas jūsų ligos istoriją, vartojamus vaistus, gali patarti, reikia kalio ar ne, ir kokiais kiekiais.

Namuose visada patartina turėti ąsotėlį vandens su mėtomis, melisomis ar keliomis uogytėmis. Tuomet vaikus lengviau paraginti gerti.

– Ar tiesa, kad per karščius padidėja mirtingumas?

– Tai tikrai tiesa, ypač jeigu tie karščiai nebūdingi mūsų vietovei. Juk sutikime, kad vasarą 28 ar 30 laipsnių karščio nėra mums įprasta oro temperatūra. Prisimenu, kai mano vaikystėje 18 laipsnių jau būdavo šilta, o 22 laipsniai – įprasta temperatūra liepos viduryje.

– Kaip jūs ginatės nuo karščio šią itin šiltą vasarą?

– Juokauju, kad Lietuvoje karšta nebūna, nes mėgstu šilumą. Visuomet stengiuosi kasdien išgerti apie 2 l vandens, nors kartais turiu sau tai priminti. Vasarą dažnai renkuosi lengvą maistą: pirmenybę teikiu salotoms, vaisiams, ir ne atvežtiniams, o užaugintiems Lietuvoje. Tai patariu ir savo pacientams – juk mūsų šalyje labai didelis vaisių pasirinkimas: serbentai, avietės, vyšnios, aktinidijos, šilauogės ir t.t.

Per karščius tikrai reikėtų vengti keptų maisto produktų. Valgydami salotas, vaisius jausitės ir energingesni, ir mažiau apsunkę, be to, būsite sveikesni.

Noriu pasidalyti pastebėjimu, matytu pakeliui į darbą. Senyvo amžiaus moteris vedžiojo šuniuką. Vienoje rankoje laikė pavadėlį, o kitoje – labai stilingą, nemažo kiekio pilną gertuvę vandens. Išmintinga moteris, pagalvojau.