Ši moteris – vilnietė, todėl patarimo paprašėme Vaikų ligoninės, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų urologijos skyriaus vedėjo Gilvydo Verkausko.

– Teigiama, kad naktį į lovą arba dieną į kelnaites pasišlapina kas ketvirtas ketverių metų vaikas, taigi ši problema aktuali ne vienai šeimai. Kokios priežastys tai lemia?

– Tai nėra labai paprasta problema, netgi ligų klasifikacijos prasme, ir nėra vienareikšmio atsakymo, kokios jos priežastys. Paprasčiausias atsakymas būtų toks: vaikas iki penkerių gali šlapintis taip, kaip jis nori. Specialistai galvoja, kad vaikams, kurie šlapinasi tarsi ne taip, kaip turėtų, reikia atlikti inkstų tyrimus ir įsitikinti, ar jie sveiki. Tai gali padaryti ir šeimos gydytojas, ir urologas, atlikdami šlapimo tyrimą ir echoskopiją. Jei paaiškėja, kad nieko blogo nėra, nereikia nerimauti. Belieka ramiai mokyti vaiką šlapintis.

– Aiškinti, kad šlapintis į lovą negerai, žadinti naktį, raginti į tualetą?

– Specialistų teigimu, tai nereikalinga, netgi gali pakenkti – sukelti stresą. Labai daug vaikų iki penkerių metų pasveiksta savaime, todėl nereikia labai smarkiai jaudintis. Svarbu pakloti lovą, kad neperšlaptų, ir leisti vaikui miegoti, laukiant šviesios ateities. Ir sauskelnės nėra blogai. Svarbiausia - nebausti vaiko, nesijaudinti, nemoralizuoti.

– Kuo išganingas penkerių metų amžius?

– Šlapinimosi procesas nėra paprastas, jis reguliuojamas daugelio nervinių sistemų, kurios vystosi palaipsniui, vaikui augant. Yra kultūrų, kur mokoma labai anksti šlapintis teisingai, neprisišlapinti į kelnaites ir į lovą, bet reikia tai daryti labai delikačiai.

– Bet tėvai baiminasi, kad tai gali būti liga, kurią reikia gydyti?

– Jei sutrikimas ar šlapimo nelaikymas susijęs su echoskopiškai ar šlapimo tyrimais randamais pakitimais, jei vaikas serga šlapimo takų infekcijomis – reikia specialistų pagalbos. Tokiu atveju gydomi net ir maži vaikai. Jei nenormalus be jokių pakitimų šlapinimasis tęsiasi, nors vaikui suėjo penkeri metai, problemą taip pat turi įvertinti specialistas ir nuspręsti, ar nereikia medicinos pagalbos.

– Kokia ji gali būti?

– Nuo penkerių metų gydoma vaistais arba kitomis priemonėmis. Vilniuje ir Kaune veikia šlapinimosi sutrikimų centrai. Juose, naudojant tam tikrus metodus, vaikai mokomi šlapintis teisingiau, ištiriami dėl galimų anomalijų. Jų priežastis gali būti neurogeniniai ar anatominiai pakitimai. Tai galima pamatyti atlikus specialius tyrimus – endoskopinius ar radiologinius, kurie parodo, kad reikia kažką daryti daugiau, gydyti ne vien geru žodžiu.

– Ar daug tokių pacientų turite?

– Labai dažnai pasitaiko tokių pacientų. Ar jų daugėja, pasakyti būtų sunku. Tai gali būti subjektyvu, priklauso ir nuo tėvų, kurie ateina pas gydytojus dėl šių probelmų. Jas gali kelti ir sauskelnės, bet tai įrodyti sudėtinga. Sudėtingi, brangūs tyrimai šia tema atliekami, bet patikimų kol kas nėra.

– Girdėti kalbų, kad sauskelnės berniukams gali sukelti nevaisingumą. Tai tiesa ar mitas?

– Negaliu atsakyti, tam reikalingi labai sudėtingi tyrimai. Vaikų sveikata priklauso nuo to, kaip dažnai sauskelnės keičiamos. Vieni tai daro dažnai, kiti nekeičia visą dieną, ir tai yra labai blogai ir dėl higienos, ir dėl infekcijų. Vėdinimas genitalijoms reikalingas, netgi būtinas. Berniukų lytinėms liaukoms, sėklidėms, kurios turi būti nusileidusios kapšelyje, ypač tinka vėsesnė temperatūra. Galvojama, kad tokioje aplinkoje geriau vyksta spermatogenezė.

– Grįžtant prie naktinio šlapinimosi – galbūt jį sukelia vaikų patiriamas stresas?

– Taip, tai gali turėti įtakos ir sukelti vadinamąją antrinę enurezę. Ji pasitaiko rečiau nei pirminė, kurios genetinių priežasčių iki šiol nežinome. Nustatyta tik tiek, kad pastaroji gali būti paveldėta, genetiškai determinuota. Psichologinės problemos dažniau sukelia antrinę enurezę, kai vaikas baramas, kad šlapinasi į lovą ar kelnaites. Yra ir kitų antrinės enurezės priežasčių.

Persipildžiusi šlapimo pūslė nuolat siunčia signalus į smegenis ir trukdo gerai išsimiegoti.

– Ar tai negali būti paprasčiausio problemos ignoravimo ar tingėjimo nueiti į tualetą padarinys?

– Būna pacientų, kurie, atrodo, lyg ir turi psichologinių problemų, bet sunku nustatyti, tai pirminė enurezė ar antrinė, nes tie patys genai dalyvauja formuojant ir charakterį, ir šlapinimosi išsiskyrimą. Dar daug klausimų yra neatsakyta, bet mokslas vystosi ir teikia vilčių. Pavyzdžiui, anksčiau buvo galvojama, kad vaikai šlapinasi į lovą dėl labai gilaus miego. Dabar prieita prie išvados, kad yra atvirkščiai: jie kaip tik neišsimiega dėl sutrikusio šlapimo išsiskyrimo ritmo. Persipildžiusi šlapimo pūslė nuolat siunčia signalus į smegenis ir trukdo gerai išsimiegoti.

– Vaikai gali išmiegoti visą naktį nesišlapinę?

– Naktį išsiskiria mažiau šlapimo, tai reguliuoja hormonai, ir penkerių metų vaiko šlapimo pūslė neturėtų būti itin aktyvi. Pagrindinės problemų grupės yra dvi: vienų vaikų pūslė yra hyperaktyvi ir nesutalpina normalaus tūrio, o kitų vaikų išsiskiria per daug šlapimo.

– Tai galima diferencijuoti kokiais nors tyrimais?

– Yra taikomi specialūs metodai, kai matuojamas šlapimo pūslės spaudimas, tūris. Kartais tam tikslui guldome pacientus į stacionarą, kad nustatytume, kiek skysčių išgerta per dieną, kiek šlapimo išsiskyrė. Tada tampa aišku, kas vyrauja: hiperaktyvumas ar hiperdiurezė – pernelyg didelis šlapimo išsiskyrimas.