Sudėtinga ištirti

Dar prieš dešimt penkiolika metų atlikti tyrimai parodė, kad Lietuva yra endeminio jodo dalinio trūkumo regionas. Dėl to pradėta vykdyti Vyriausybės programa – parduotuvėse maisto prekių skyriuose parduodama ir į duonos gaminius dedama tik juoduota druska.

Tačiau vartojantiesiems pramoninių prekių skyriuje nusipirktą arba jūros druską, kuri gali būti be jodo, ilgainiui gali pristigti šio hormonų sintezei būtino mikroelemento. Visgi, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojo vaikų endokrinologo dr. Roberto Kemežio, pasakyti, kiek tiksliai vaikų ir suaugusiųjų trūksta jodo, labai sunku.

„Jodas paprastai kaupiasi skydliaukėje. Jo kiekis tiriamas paros šlapime arba atliekant vienkartinį šlapimo tyrimą. Tačiau rodmenys gali labai skirtis – priklauso, kiek tą dieną jodo buvo gauta. Nors prieš penkiolika metų buvo atliekami tokie tyrimai, dabar jie nėra įdiegti klinikinėje praktikoje, sunku būtų rasti tokią laboratoriją, kuri atliktų jodo kiekio šlapime tyrimus“, – kalbėjo specialistas.

Didesnis kiekis – nėščiosioms

Daugiausiai jodo gauname su maistu – druska, valgydami jūros gėrybes, labai nedaug – su vandeniu (nors, pavyzdžiui, Skandinavijoje šio elemento gaunama pakankamai su vandeniu).

„Suaugusiesiems ir paaugliams per parą rekomenduojama gauti jodo dozė – 150 mg. Vaikams ji yra kiek mažesnė: iki penkerių metų amžiaus – 90–100 mg, 6–12 metų amžiaus vaikams – apie 120 mg. Beveik dvigubai daugiau jodo turėtų gauti nėščiosios – net iki 250 mg per dieną. Tai labai svarbu vaisiaus vystymuisi“, – priminė vaikų gydytojas endokrinologas.

Dažniau nukenčia paauglės

Dažniausiai pasireiškiantis sutrikimas trūkstant jodo – skydliaukės tūrio padidėjimas – struma (arba gūžys). „Dėl šio sutrikimo kreipiamasi neretai – tyrimai rodo, kad iki 30 proc. vaikų turi padidėjusią skydliaukę. Ypač dažnai šis sutrikimas diagnozuojamas paauglystės amžiuje mergaitėms. Taigi galima daryti prielaidą, kad dalis paauglių gauna nepakankamai jodo“, – sakė R. Kemežys.

Tačiau gydytojas pridūrė, kad galimos ir kitos priežastys, – pavyzdžiui, gana dažnai pasitaiko autoimuninis tiroiditas. Tai – autoimuninė liga, galinti sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimą, hipotirozę (skydliaukės hormonų nepakankamumą), rečiau – skydliaukės hiperfunkciją. Autoimuniniam tiroiditui formuotis įtakos gali turėti ir seleno trūkumas.

„Taip pat yra įrodyta, kad ryškus jodo trūkumas gali turėti neigiamos įtakos vaiko intelekto raidai“, – pastebėjo specialistas.

Ar gali kokie išoriniai požymiai nurodyti, jog vaikui trūksta jodo? Specialistas sakė, jog pirmas dalykas, kuris turėtų atkreipti dėmesį – tai skydliaukės padidėjimas. Jį galima įtarti tiesiog čiuopiant. Tačiau tiksliausiai skydliaukės tūrio pakitimus padeda nustatyti ultragarsinis tyrimas.

Pavojingas ir perteklius

Visgi sutrikimus gali sukelti ne tik jodo trūkumas. Pavojingas yra ir šio mikroelemento perteklius – kai per parą gaunama daugiau nei 200 mg. Tuomet didėja rizika susirgti autoimuniniu tiroiditu.

„Tokių sutrikimų daugėja ir tai galima sieti su papildomu jodo preparatų vartojimu – atskirai arba polivitaminų sudėtyje. Jodo skubėti patiems vartoti ir siūlyti vaikams tikrai nereikėtų. Manoma, kad reikiamai mikroelemento paros normai gauti visiškai pakanka vartoti juoduotą druską, taip pat skatinama jos dėti į duonos gaminius.

Papildai gali būti sprendimas nebent tuomet, jei žmogus jodo negauna su kasdieniu maistu. Tačiau tam išsiaiškinti reikėtų atlikti tyrimus“, – aiškino R.Kemežys.

Nepersistengti gydytojas patarė ir naudojant jodo tepalą ar lašus žaizdų dezinfekcijai. Jie gali tiek sukelti alergiją, tiek skydliaukės sutrikimus, jei per odą rezorbavosi didelis jodo kiekis.

„Aišku, tai aktualiau kalbant apie chirurgines intervencijas. Pavyzdžiui, teko matyti, kaip kūdikiams susiformavo skydliaukės nepakankamumas po to, kai žaizdų prieš operaciją paruošimui buvo panaudotas jodo tepalas. Tačiau dabar jodas chirurginių intervencijų metu naudojamas vis rečiau“, – pasakojo gydytojas vaikų endokrinologas.

Verta žinoti

Tyrimai rodo, kad ypač Suomijoje, Italijoje, Vengrijoje gyvenantiems žmonėms trūksta jodo.

Nustatyta, kad šiandien apie 10 proc. suaugusių moterų serga autoimuniniu tiroiditu.