- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dauguma žmonių, kuriems kada nors yra tekę laikytis dietos, žino karčią tiesą: baigiantis dienai, atsilaikyti pagundai įlįsti į šaldytuvą darosi vis sunkiau ir sunkiau.
Tie, kurie šiai pagundai vis dėlto neatsispiria ir vakare gerokai papuotauja, paprastai dėl to kaltina savo nevykusią valią, tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad problema glūdi hormonuose.
Apie tai, kas mus verčia jausti alkį, kada jaučiamės sotūs ir kaip kovoti su vakarais užplūstančiu noru ko nors užkrimsti, rašo „The New York Times“ apžvalgininkė Roni Caryn Rabin.
Tyrime dalyvavo 32 antsvorio turintys vyrai ir moterys, iš kurių pusė buvo linkę vakarais persivalgyti. Nustatyta, kad sotumo hormonų lygis vakare sumažėja, o alkio – pakyla, kartais net iki pavojingos ribos. Persivalgyti linkę ir su antsvoriu kovojantys žmonės gali būti ypač jautrūs šių apetitą reguliuojančių hormonų svyravimams, rašoma tyrimo medžiagoje.
Natūralaus evoliucinio proceso padarinys
„Vakarais galimybių prisivalgyti turime daugiau, tačiau tyrimas atskleidžia, kad taip elgtis žmones skatina tam tikros hormonų reakcijos“, – teigia Johnso Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos (JAV) psichiatrijos ir elgsenos mokslų profesorė dr. Susan Carnell, kartu Charlotte Grillot iš Floridos valstijos universiteto (JAV) vadovavusi minėtam tyrimui. Pasak dr. S. Carnell, nėra aišku, ar šie hormonų reakcijų modeliai yra persivalgymo priežastis, ar juos nulemia kiekvieno žmogaus valgymo įpročiai. Kad ir kaip ten būtų, „šiame cikle galima įstrigti“.
Aptariamo tyrimo išvados – dar vienas įrodymas, kad svorio augimą lemia daugybė veiksnių ir kad nedera žmogaus kaltinti ar gėdinti dėl to, kad jis yra apkūnus, teigia Pensilvanijos universiteto (JAV) Svorio ir valgymo sutrikimų centro direktorė Kelly Costello Allison; ji su minėtu tyrimu niekaip nesusijusi.
Tyrimo išvados praėjusių metų gruodžio mėnesį paskelbtos žurnale „International Journal of Obesity“. Atliekant tyrimą remtasi ankstesniais darbais, kaip antai 2013 m. Harvardo universiteto tyrėjų atliktu normalaus svorio asmenų tyrimu, kurio medžiagoje teigta, kad apetito reguliavimo procesą lemia, be kita ko, žmogaus cirkadiniai ritmai ir kad stipriausiai alkio jausmas juntamas vakare, o silpniausiai – ryte, nepaisant, kad žmogus be maisto išbūna ištisą naktį.
Tai paaiškina, kodėl daugybė žmonių nevalgo pusryčių, numodami ranka į gausybę įrodymų, patvirtinančių, kad, norint optimaliai kontroliuoti svorį ir užsitikrinti sveiką metabolizmą, didžiąją dienos kalorijų dalį reikia suvartoti pirmoje dienos pusėje.
Kaip teigia San Diege (JAV) įsikūrusio Salko biologinių tyrimų instituto profesorius dr. Satchidananda Panda, vakarinis alkis gali būti evoliucinio prisitaikymo proceso padarinys. Taip, pasak jo, mums lengviau naktį ištverti be maisto. „Daug milijonų metų nakties laikas buvo toks laikas, kai jokio maisto gauti būdavo neįmanoma, – aiškina jis. – Maža to, žmogus neturėjo jokių garantijų, kad maisto gaus iškart atsikėlęs ryte.“ Šiais laikais valgyti galime kada tik panorėję – dieną ar naktį. Deja, noras prieš miegą šio bei to užkrimsti dažnam virsta besaikiu persivalgymu.
Eksperimentai dukart per dieną – ryte ir po pietų
Tyrimo dalyviams buvo nurodyta prieš suvartojant 600 kalorijų skysto pavidalo patiekalą aštuonias valandas nieko nevalgyti. Paskui, po dviejų valandų, dalyviams buvo sudaroma stresinė situacija: nedominuojančią ranką jiems reikėjo dviem minutėms panardinti į ledinį vandenį, manant, kad yra filmuojami (nors iš tikrųjų nebuvo). Po pusvalandžio dalyviai buvo kviečiami prie stalo su picomis, užkandžiais ir saldumynais.
Visų tyrimo dalyvių rodikliai parodė, kad stresas alkio pojūtį sustiprina.
Norėdami įvertinti, kokį poveikį žmogaus apetitui ir apetitą reguliuojantiems hormonams gali daryti paros laikas, tyrėjai tą patį eksperimentą su tyrimo dalyviais atliko dukart: vieną kartą 9 val. ryto, kitą – 4 val. popiet. Hormonų lygiui nustatyti buvo imami kraujo mėginiai; taip pat dalyvių buvo prašoma skaitine išraiška įvertinti savo subjektyvius alkio ir sotumo pojūčius.
Visi dalyviai nurodė didesnį alkį jautę dalyvaudami popietiniame eksperimente. Taip pat išsiaiškinta, kad, suvartojus skysto pavidalo patiekalą popiet, o ne ryte, hormono grelino, dėl kurio žmogus jaučiasi alkanas, lygis organizme pakyla, o sotumo jausmą sukeliančio hormono peptido YY – sumažėja.
Persivalgėlių grelino lygis vakarinio eksperimento pradžioje, palyginti su atitinkamais rytinio vertinimo rezultatais, buvo aukštesnis. O persivalgyti nelinkusių tyrimo dalyvių rodikliai pasirodė esantys priešingi. Pažymėtina ir tai, rašo R. C. Rabin, kad persivalgėliai nurodė jautęsi mažiau sotūs po to, kai skysto pavidalo patiekalą suvartojo ir stresą patyrė vakare.
„Virtuvė užsidaro“
Visų tyrimo dalyvių rodikliai parodė, kad stresas alkio pojūtį sustiprina. Tačiau alkio hormono grelino lygis dar labiau augo, stresą dalyviams patyrus antroje dienos pusėje. Tai, pasak apžvalgininkės, rodo, kad vakare patirtas stresas gali turėti labai reikšmingos įtakos alkio pojūčiui (vis dėlto reikia pastebėti, rašo ji, kad minėtų duomenų nėra galimybės palyginti su streso nepatyrusių žmonių rezultatais, nes tokios dalyvių grupės tyrime paprasčiausiai nebuvo).
„Mes neabejojame, kad šitokia hormonų reakcija padidina riziką persivalgyti vakare“, – sako dr. S. Carnell. Jos teigimu, tie žmonės, kurie suvokia, kad turi polinkį vakare arba naktį padauginti maisto, turėtų stengtis susikurti sau sąlygas kokybiškai pavalgyti ankstesniu paros laiku, o vakare jiems derėtų nusistatyti laiką, po kurio nebevalgoma.
Šioms rekomendacijoms pritaria ir dr. K. Allison. Pasak jos, linkusiems papiktnaudžiauti maistu prieš miegą derėtų nuspręsti, kada jų namuose „virtuvė užsidaro“. Virtuvėje reikėtų išjungti šviesą, įsikurti nuo jos atokiau ir išsivalyti dantis, o užėjus alkio priepuoliui ji siūlo gerti vandenį.
Dr. K. Allison, kaip ir daugelis kitų ekspertų, pažymi, kad hormonų lygis priklauso nuo valgymo įpročių ir kad jį būtų galima pakeisti pakeitus šiuos įpročius. Tačiau net jei ir taip, sėkmė negarantuota: juk pakeitus valgymo įpročius dar reikėtų gerokai palaukti, kol naująją tvarką pajus ir prie jos prisitaikys alkio hormonai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas5
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...