Quantcast

Iššokusių pėdų kauliukų operacijai pasiryžo nelengvai, bet nesigaili

Kaunietė Dalia ilgai rengėsi kojos didžiojo piršto sąnario operacijai. Žinojo, kad tai skausminga ir pooperacinis laikotarpis gana ilgas. Tačiau šiandien moteris džiaugiasi įveikusi baimę ir laukia šilto metų laiko, kai galės avėti atviras basutes ir akių nebadys deformuota pėda.

Batai ir genai

Iššokę pėdų kauliukai vargina daugybę žmonių. Dalia su šia problema susidūrė dar paauglystėje, kai deficitų laikais tekdavo džiaugtis radus tinkamo dydžio ir spalvos avalynę, apie patogumą negalvojant, tikintis, kad prasinešios, ir bus gerai.

"Prisimenu vienus batus, kurie buvo itin ankšti, kojas spaudė, bet kentėjau", – prisipažįsta Dalia.

Jos kojų pėdų kauliukai deformavosi pamažu. Iš pradžių moterį labiau vargino skausmas ilgai pavaikščiojus, pasportavus, ypač pačiuožinėjus. Dabar Dalia supranta, kad kauliukai jau deformavosi, ir ne pačiūžos buvo kaltos.

"Pradėjau ieškoti kuo patogesnės avalynės, bukanosės, atsisakiau aukštakulnių, tačiau kojos vis viena labai greitai pavargdavo", – guodžiasi 40-metė moteris.

Būdama basa ji jau aiškiai matė iššokusius kojų pėdų didžiųjų pirštų sąnarius. Patys pirštai iškrypo. Taip, kaip mamos, kuo dar maža būdama stebėdavosi Dalia. Dabar ji žino, kad tai lemia ne tik blogi batai, bet ir paveldimumas.

"Jei mama būtų jaunesnė – operuotųsi, o anksčiau tokių operacijų niekas nesiūlė", – priduria Dalia.

Išbandė daugybę priemonių

Išties internete apstu patarimų, kaip be operacijos koreguoti iššokusius pėdų kauliukus. Jie vadinami hallus valgus.

Teigiama, kad pirmiausia reikia atsisakyti aukštakulnių, batų pakulnis gali būti ne aukštesnis kaip 4 cm. Pėdoms gali padėti mankšta: pastovėti 10 sekundžių ant pirštų, 10 – ant kulnų, arba, užsidėjus gumelę ant abiejų kojų didžiųjų pirštų, traukti pėdas vieną nuo kitos.

Džiaugiasi ir tuo, kad viena koja jau graži. Be baimės ryšis ir kitos operacijai.

"Viską išbandžiau: daugybę pratimų, masažų ir ortopedijos priemonių, už kurias nemažai sumokėjau", – dalijasi patirtimi Dalia.

Moteris vardija, ką naudojo. Tai batų įdėklai, silikoniniai tarpupirščių plėtikliai, gelinės pagalvėlės.

"Nusipirkau įtvarus nakčiai. Jie netgi skausmingi buvo, kentėjau, nes buvo reklamuojama, kad iškrypęs sąnarys atsistatys. Gal tai ir pavyksta pradiniu etapu, bet mano kaulas jau buvo netaisyklingos padėties ir mano kančios jokio efekto nedavė. Prasikankinau mėnesį, o rezultato jokio", – liūdnai šypteli Dalia.

Skausmą malšina vaistai

Apie chirurginį iššokusių pėdos kauliukų gydymą kaunietė buvo susirinkusi nemažai informacijos. Žinojo, kurios garsios mūsų šalies moterys ryžosi tokiai operacijai.

"Šiam gydymo metodui reikia pribręsti, o pasiryžus operuotis – paskirti nemažai laiko, nes nedarbingumas netrumpas", – dalijasi patirtimi Dalia.

Ji prisipažįsta ilgai svarsčiusi, ką daryti. Apsispręsti padėjo draugė, kai vasarą poilsiaujant prie ežero, pažiūrėjusi į iškrypusias pėdas, paragino: "Tvarkykis, nes kuo vėliau, tuo bus sunkiau." Šiandien Dalia dėkinga draugei už patarimą.

"Skausmo nebijojau, tik vis laiko nebuvo. Esu įpratusi pati savimi pasirūpinti, tai gąsdino būsima priklausomybė nuo kitų, kad ir laikina", – Dalia labai greitai suprato, kad baimė nebuvo pagrįsta, ji atsistojo ant kojų tą pačią dieną.

Operacija truko šiek tiek daugiau kaip valandą. Dalia nieko nejautė – buvo pritaikyta bendrinė nejautra. Pooperacinio skausmo taip pat neteko kentėti, nes jis malšinamas vaistais. Dalia juos vartojo bene savaitę.

"Dabar skausmo visai nejaučiu, vaistų nebereikia, – su kauniete kalbėjomės, po operacijos praėjus trims mėnesiams. – Mano patologija buvo vidutinio laipsnio, todėl gijimo procesas šiek tiek ilgesnis."

Aukštakulnių nežada avėti

Po operacijos ligoninėje Dalia praleido parą. Medikai jai pritaikė specialų batą, į tarpupirštį įdėjo volelį, kad pirštas būtų teisingos padėties. Keli perrišimai, po dviejų savaičių – paskutinis, kai buvo išimti siūlai.

"Kineziterapeutas pamokė, kokius pratimus daryti. Abiejų kojų ir pėdų, kad raumenys nesiatrofuotų", – Dalia sąžiningai vykdė visus nurodymus, tik reabilitaciją, kuri prasidėjo, praėjus mėnesiui po operacijos, derino su darbu, į sanatoriją nevažiavo.

Moteris išsirinko gydymo įstaigą, kurioje teikiama daugiausia ambulatorinių reabilitacijos procedūrų po ortopedinių operacijų. Magnetoterapija, masažas ir individuali mankšta, stiprinanti pėdos ir blauzdos raumenis, labai greitai sutvirtino operuotą koją.

"Reikia stiprinti ne operuotą vietą ar pėdą, bet visą koją, netgi abi. Kineziterapeutas kaip tik patarė operuotos vietos nejautrinti jokiais lietimais, kad niekas nesukeltų skausmo", – Dalia džiaugiasi reabilitacijos rezultatais.

Džiaugiasi ir tuo, kad viena koja jau graži. Be baimės ryšis ir kitos operacijai. Gydytojai rekomendavo trijų mėnesių pertrauką, bet Dalia planuoja operuotis metų pabaigoje.

O tada nusipirks žudikiškus raudonus aukštakulnius batelius?

"Ne, avėsiu tik patogius batus", – tvirtina kaunietė, žinanti nesveiko grožio kainą.

Ortopedijos priemonės gelbsti, bet neišgydo

"Baimė – normali žmogaus reakcija, o iškrypusių pėdos kauliukų negali atstatyti nė vienas iš konservatyvaus, nechirurginio gydymo būdų", – gydytojas ortopedas traumatologas Juozas Belickas nuvilia tuos, kurie nori pasveikti be operacijos.

– Kokios pagrindinės priežastys, dėl kurių iškrypsta pėdos didysis pirštas, jo sąnarys? Ar tai nutinka tik moterims, ar esate turėjęs pacientų vyrų?

– Iki šiol tarp specialistų vyksta diskusijos apie priežastis, sukeliančias hallux valgus deformacijas. Nemažai ekspertų nemano, kad dėl to kalti aukštakulniai, siauri batai. Vis dėlto dauguma sutinka su tuo, kad netinkama avalynė, ypač jei dėl jos kojos nykštys yra pasuktas į išorę, pagreitina deformacijos progresavimą.

Baimė – normali žmogaus reakcija, o iškrypusių pėdos kauliukų negali atstatyti nė vienas iš konservatyvaus, nechirurginio gydymo būdų.

Ši patologija turi keletą pripažintų priežasčių: biomechaninių, trauminių, metabolinių. Negalima atmesti ir įgimtų savybių. Biomechaninis nestabilumas, sukeltas plokščios pėdos, dvipilvio raumens kontraktūros, didesnis raiščių laisvumas ar nenormali kaulų struktūra yra vienos svarbiausių hallux valgus priežasčių. Negalima atmesti ir uždegiminių dirgiklių. Galų gale traumos, tokios kaip kaulų lūžiai, išnirimai ar aplink esančių minkštųjų audinių plyšimai, patempimai, gali sukelti ar pagreitinti problemos vystymąsi. Ši patologija dažniau kankina moteris, tačiau pasitaiko ir pacientų vyrų.

– Kaip galima šį sąnarį ir pirštą ištiesinti?

– Norėčiau kalbėti apie chirurginį hallux valgus gydymą. Yra apie 150 būdų, kaip tai atlikti, tarp jų yra keletas, kurių rezultatai būna patikimai geri, tačiau labai griežtų rekomendacijų nėra. Operacinio gydymo tikslas yra ištaisyti kaulų ir minkštųjų audinių deformacijas.

Paprastai operacijos metodika parenkama pagal deformacijos sudėtingumą. Jei ji – lengvo ar vidutinio laipsnio, atliekamos distalinės (arčiau padikaulio – pirštakaulio sąnario) pirmo padikaulio osteotomijos ir aplink šį sąnarį esančių minkštųjų audinių korekcijos. Tai reiškia, kad kaulas yra perpjaunamas, atitinkamai pastumiamas, ištaisant deformaciją, ir fiksuojamas sraigtais. Esant didelėms deformacijoms ar sąnario nestabilumui, atliekama artimesnė pirmojo padikaulio osteotomija arba sąnario uždarymas (sujungimas) – Lapidus operacija. Ji yra sudėtingesnė, paprastai naudojamos sudėtingesnės ir brangesnės metalinės konstrukcijos – plokštelės.

– Kaip vertinate internete siūlomas priemones – silikoninius tarpupirščius, įtvarus ir kitas?

– Nė vienas iš konservatyvaus, nechirurginio gydymo būdų negali ištaisyti deformacijų. Vis dėlto kai kurių priemonių – silikoninių įdėklų, atitraukiančių įrenginių ar platesnės avalynės naudojimas gali sumažinti simptomus – skausmą ar deginimą tam tikram laikui.

– Ką patartumėte pacientams, kurie bijo operacijos?

– Baimė prieš operaciją ar operacijos baimė yra normali normalaus žmogaus reakcija, nesvarbu, kad ir kokia operacija būtų. Vis dėlto bijoti pėdos korekcinės operacijos reikėtų minimaliai, nes pati operacija yra visiškai neskausminga – visada taikoma nejautra.

Skausmas po operacijos dažniausiai nebūna stiprus, jį galima kontroliuoti skausmo malšinamaisiais vaistais. Po operacijos jau kitą dieną galima minti operuota koja. Paprastai pacientams mes pritaikome specialų batą, kad nemintų visa pėda. Normaliai minti ir vaikščioti paprastai galima po dviejų trijų mėnesių. Esant sudėtingoms deformacijoms ir, atitinkamai, sudėtingoms operacijoms, neleidžiama visiškai minti apie mėnesį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių