Quantcast

Išsipildė svajonė: vaikams po transplantacijų – reabilitacija virtualioje realybėje

Reabilitacijos užsiėmimai virtualioje realybėje vaikams po kaulų čiulpų transplantacijų padeda ištverti mėnesius trunkančią izoliaciją ir nors trumpam atitolti nuo nerimo, laukimo, skausmo.

Idėja virtualios realybės akinius naudoti reabilitacijoje kilo Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centro ergoterapeutui Justinui Blaževičiui, ją parėmė verslininkai Danutė ir Raimondas Petrauskai, paaukoję ligoninei įrangą.

Kaip Eltai sakė J. Blaževičius, reabilitacija virtualioje realybėje vaikams po kaulų čiulpų transplantacijų sudomino ir Skandinavijos ergoterapeutus. Į sąskrydį susirinkę Skandinavijos onkologai - gydytojai ir slaugytojai - kvietė jį pasidalinti patirtimi.

„Kalbėjau apie tai, kaip virtuali erdvė gali pasitarnauti vaikų reabilitacijai po kaulų čiulpų transplantacijų, kokie moksliniai tyrimai šioje srityje. Sutarėme bendradarbiauti su ergoterapeutu iš Norvegijos, nes jie irgi pradėjo tai taikyti“, - sakė J. Blaževičius.

Pasak ergoterapeuto, reabilitacijai skirtu laiku jis ateina su įranga į palatą ir vaikas reabilitacijai skirtas veiklas atlieka ne palatos aplinkoje, o virtualioje erdvėje, apie kurią svajoja - kalnuose, kosmose. Gali nusikelti į bet kurią šalį, bet kurią kitą aplinką.

Septynerių metų berniukas norėjo būti Žmogus voras, tad tapęs juo ir krykštavo, ir šaukė. Vyresnės merginos ėjo į virtualią virtuvę.

Kaip pabrėžė J. Blaževičius, virtuali realybė vaikams po kaulų čiulpų transplantacijų svarbi kaip priešingybė ribotai erdvei, kurioje jie praleidžia tris mėnesius, todėl pasireiškia polinkis į depresiją, nerimas.

Vaikai jaučiasi izoliuoti. Vengiant infekcijų, juos gali lankyti tik mamos, tėčiai arba seneliai ir tai tik vienas iš jų. Draugai, giminaičiai lankyti negali, tad su jais bendraujama nebent internetu.

Virtualios realybės pagalba mėgstantys žaisti tenisą ar piešti gali tai daryti vos užsidėję akinius. Netgi eiti į kalnus. 3D erdvėje galima kurti virtualius piešinius, projektuoti pastatus.

„Aš per kompiuterį tai stebiu, matau ir galiu kontroliuoti vyksmą, patardamas, ką daryti, iš savo pusės“, - komentavo ergoterapeutas.

Virtualios realybės pagalba padėti onkohematologinėmis ligomis sergantiems vaikams buvo sena jo svajonė, kurią pavyko įgyvendinti per metus.

„Vaikai ją išbandė. Įspūdžiai buvo neįtikėtini. Pavyzdžiui, septynerių metų berniukas norėjo būti Žmogus voras, tad tapęs juo ir krykštavo, ir šaukė. Vyresnės merginos ėjo į virtualią virtuvę. Yra tokia funkcija, kad galėjo gaminti valgį - sumuštinius, netgi tortus, atidarinėti spinteles, ieškoti, kur kas padėta. Tai - galimybė nors trumpam pabėgti nuo skausmo, nerimo, o man, kaip specialistui, padeda motyvuoti vaikus ergoterapijos užsiėmimams, kurie vyksta tuo pačiu metu“, - sakė vaikų savarankiškumo, ištvermės, apsitarnavimo įgūdžius stiprinantis J. Blaževičius.

Kaip pridūrė pašnekovas, virtualioje erdvėje vyksta tie patys ergoterapijos užsiėmimai, bet ne palatos aplinkoje vaikams šimtą kartų įdomiau ir smagiau sportuoti.

Kita J. Blaževičiaus idėja, kuri dar pekeliui, - virtualią realybę susieti su dviračiu, kuris pasitarnautų raumenų pajėgumo stiprinimui tiek realioje, tiek virtualioje erdvėje. Treniruotėms skirtas dviratis, kurį jis yra nužiūrėjęs, su specialiais sensoriais, fiksuojančiais koordinaciją ir pusiausvyrą jų lavinimo procese.

ELTA primena, kad Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centro ergoterapeutą J. Blaževičių Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų darbuotojai nominavo „Vaikų numylėtiniu 2018“.

Kaip interviu Eltai yra sakęs J. Blaževičius, nėra nieko gražiau už besišypsantį vaiką. Nėra geriau iš tėvų išgirsti, kad ryte atsikėlę vaikai visų pirma paklausia, kada eis į ergoterapiją.

Pacientams jis turi motyvacinių priemonių. Kaskart kiekvienas iš užsiėmimo išeina nugalėtojas ir apdovanotas.

„Ieškau visokių rėmėjų, rašau įmonėms dėl dovanėlių, kurias pagal kiekvieno amžių dovanoju. Vengiu formalaus santykio su vaiku. Jie į mane kreipiasi vardu, o aš kiekvieną vadinu direktoriumi. Klausiu, direktoriau, ką šiandien veiksim? Paskui pasakau, ką darysim ir kad pabaigoje bus tai, ką direktorius nusprendė“, - juokėsi jis.

Justinas dirba su vaikais, kurie serga retomis ligomis, onkologiniais, neurologiniais, kitais susirgimais, bet specializuojasi į onkologines ir retas vaikų ligas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Virginija

Virginija portretas
Ačiū Justinai jums už gerumą.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių