- Marijana Jasaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turbūt tik tie, kurių artimasis serga Parkinsono liga, gali suvokti nevilties mastą: ši liga neišgydoma ir nenumaldomai progresuoja. Vis dėlto neurochirurgai nenuleidžia rankų, o jų metodai, gydant neurodegeneracines ligas, prilygsta stebuklams.
Drebulys vienoje kūno pusėje, dažniausiai rankos, judesių ir eisenos sutrikimas bei sulėtėjimas, grėsmė nugriūti – tai ne senatvės, o Parkinsono ligos požymiai. Jos kol kas medicina negali įveikti nei vaistais, nei išoperuoti.
Tačiau be medikų pagalbos būtų dar blogiau, o ir operacijos sergantiems Parkinsono liga yra atliekamos: implantuojama gilioji smegenų stimuliacijos sistema.
Kokia šio metodo sėkmė, juolab kai Kauno klinikose jau atlikta 100 tokių operacijų, daug žino jo taikymo pradininkas ir propaguotojas, ligonių mylimas gydytojas, Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas Andrius Radžiūnas.
– Jūs buvote bene pirmasis, prieš dešimt metų Kauno klinikų pacientams pradėjęs taikyti smegenų stimuliacijos metodiką. Šiandien jau galima vertinti rezultatus: kiek ji veiksminga?
– Noriu pasidžiaugti, kad praėjusiais metais Kauno klinikose buvo implantuota šimtoji giliosios smegenų stimuliacijos sistema Parkinsono liga sergančiam ligoniui. Dėl jos dauguma mūsų pacientų gali pasidžiaugti lengvesniu judėjimu, mažesne naudojamų vaistų nuo Parkinsono ligos doze.
Jaunam vaikinui, kuris dėl ligos buvo prikaustytas prie patalo, neurostimuliatorių implantavome prieš trejus metus. Per tą laiką vaikinas tapo savarankiškas, pabaigė vidurinę mokyklą, tęsia mokslus.
– Kaip veikia ši sistema, kas ir kur implantuojama?
– Į pačius giliausius galvos smegenų branduolius, kuriuos milimetro tikslumu galime pasiekti naudodami stereotaksinį rėmą, implantuojami gilieji smegenų elektrodai. Prie jų, pravedus paodžiu laidus, prijungiamas neurostimuliatorius. Tuomet su specialiu valdikliu gydytojas pradeda programuoti stimuliatorių ir ieškoti paties efektyviausio nuolatinės stimuliacijos taško, kurio stimuliacija ir palengvina Parkinsono ligos simptomus.
Žinoma, šis gydymo būdas nėra panacėja, išgydanti nuo šios sunkios ligos. Tai tik priemonė palengvinanti žmogaus judėjimą, kuri, deja, pačios ligos progresavimo nestabdo.
– Ir judėjimas yra labai svarbu, bet kažkodėl sistema nėra implantuojama kiekvienam, sergančiam Parkinsono liga?
– Jau sukaupta nemažai patirties atrenkant ligonius, kuriems šis gydymo būdas padeda labiausiai. Labai gaila, kad tikriausiai dėl informacijos trūkumo neurologai siunčia labai mažai Parkinsono liga sergančių žmonių konsultuotis pas neurochirurgus dėl galimo operacinio šios ligos gydymo. Neretai ligoniai pas mus atvyksta, kai liga labai pažengusi. Dėl spartaus jos progresavimo, kad ir implantavus neurostimuliatorių, pagerėja tik labai trumpam laikui.
– Tačiau yra taikomi ir kiti chirurginiai Parkinsono ligos būdai? Kokie jie?
– Šiuo metu atgimsta ir radiodažnuminės giliųjų pamato branduolių destrukcinės operacijos, kuriomis galima palengvinti ligonio judėjimą bei pašalinti drebulį, neimplantuojant neurostimuliatoriaus. Šio tipo operacijos atliekamos ypač saugiai, naudojant daug specialios įrangos, kurią įsigijome. Šios destrukcinės operacijos yra tikras išsigelbėjimas ligoniams, kuriems dėl šalutinio vaistų poveikio prasideda nevalingi galūnių judesiai, kausto stiprus sustingimas, o neurostimuliatoriaus implantuoti negalima. Pradėjus veikti gama peiliui, operacijų arsenalas prasiplės dar labiau.
– Kas konkrečiai bus atliekama gama peiliu?
– Su gama peiliu bus galima be jokio pjūvio stabdyti drebėjimą, pašalinti su Parkinsono liga susijusius skausmus ar juos palengvinti. Dėl to raginu tiek gydytojus, tiek ir ligonius nebijoti atvykti konsultuotis dėl galimo operacinio gydymo. Daugumai ligonių atrodo, kad galvos smegenų operacija yra sudėtinga, netgi rizikinga, tačiau žinotina, kad naudojant šiuolaikinius kompiuterius ji yra itin saugi.
– Valstybinė ligonių kasa ketina pradėti kompensuoti neurostimuliatorius įvairiomis distonijos formomis sergantiems ligoniams. Gal galėtumėte pristatyti šią naujovę? Ar ji jau taikoma, bet ligoniai turi susimokėti patys?
– Tai tikrai nenauja operacija, tik atliekama kitai ligonių grupei, kuriai šis gydymo būdas yra vienintelis efektyvus. Neurostimuliatoriaus sistema yra identiška, kuri dabar implantuojama Parkinsonu sergantiems ligoniams. Giluminiai taikiniai, kuriuos reikia stimuliuoti, taip pat yra seniai žinomi. Drebulio kamuojamiems ligoniams šiuo metu atliekame destrukcines operacijas, o sergantys distonija išimties tvarka kreipiasi į Valstybinę ligonių kasą, kad priemonė būtų visiškai kompensuota. Šie biurokratiniai veiksmai gaišina, todėl džiugu, kad jų bus galima išvengti pradėjus centralizuotai kompensuoti neurostimuliatorius ir ligoniai jau greitai galės gauti taip reikalingą gydymą.
– Jis tikrai efektyvus?
– Jaunam vaikinui, kuris dėl ligos buvo priklaustytas prie patalo, neurostimuliatorių implantavome prieš trejus metus. Per tą laiką vaikinas tapo savarankiškas, pabaigė vidurinę mokyklą, tęsia mokslus toliau. Tikiuosi, kad neurostimuliatorių implantavimą kompensuojant centralizuotai ir pradėjus veikti gama peiliui galėsime padėti pasveikti didžiajai daliai šių ligonių.
– Didžiulė problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra lėtinis skausmas, kuris neįveikiamas vaistais. Ar tiesa, kad tokį skausmą kenčiantiems ligoniams gali padėti neurochirurgai, lyg jį išoperuotų?
– Tuomet, kai išnaudotos visos priemonės skausmui malšinti, būtina ligonius nusiųsti į neurochirurgo konsultaciją dėl galimo operacinio skausmo malšinimo būdų. O jų yra tikrai nemažai. Dėl stuburo skausmo galima implantuoti neurostimuliatorių ar atlikti mikrodestrukcijas skausmo suvokime dalyvaujančiose galvos smegenų srityse.
Kitos kilmės skausmai taip pat turi specialius taikinius tiek stuburo, tiek ir galvos smegenyse, kuriuos chirurgiškai galime paveikti, jei ligonis pasiryžęs tokio tipo operaciniam gydymui. Todėl skausmą kenčiantys ligoniai turėtų kreiptis į neurochirurgą, kai jau pasiryžę chirurginiam gydymui.
– Ar tiesa, kad šiuo metu Lietuvoje renesansą išgyvena chirurginis epilepsijos gydymas?
– Tikra tiesa. Praėjusiais metais Lietuvoje pradėta kompensuoti klajoklio nervo stimuliacijos sistema epilepsija sergantiems ligoniams. Kauno klinikų Epilepsijos centre, kuriame dirba didžiausią epilepsijos gydymo patirtį turintys specialistai, konsultuojamiems ir gydomiems ligoniams pirmiesiems Lietuvoje buvo implantuoti šio tipo neurostimuliatoriai. Ligoniai gauna visas šiuolaikinės medicinos paslaugas.
– Kas operacijos metu atliekama epilepsija sergantiems ligoniams?
– Pašalinami epilepsijos priepuolius sukeliantys židiniai. Kasmet išoperuojama iki dešimties ligonių ir jie visai pasveiksta nuo šios ligos. Funkcinė neurochirurgija gali padėti ir kitomis ligomis sergantiems žmonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą1
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika6
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...