- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
PSO specialistai įsitikinę, kad iki 2030-ųjų pavyks įveikti virusinį hepatitą C ir jis bus išbrauktas iš pavojingiausių ligų sąrašo. Šiuolaikinės technologijos leidžia išgydyti visus šia infekcija užsikrėtusius žmones.
Virusas sunaikino kepenis
"Dabar galima gyventi: jaučiuosi gerai, kraujo rodikliai gerėja, nebedūstu eidamas ir skrandžio nebeskauda", – nusišypso Prienų rajono gyventojas Alvydas Navickas.
56-erių vyras galvoja, kad hepatitu C užsikrėtė vaikystėje, kai jam buvo perpiltas kraujas. Ilgus metus vyras nė neįtarė, kad jo organizme tūno virusas ir daro juodą darbą.
Tačiau vieną dieną, kai buvo jau kone keturiasdešimties, staiga pagelto akių obuoliai ir oda. Gydytojai, manydami, kad jis užsikrėtė hepatitu A, kuris paprastai vadinamas gelta ir plinta per nešvarias rankas, paguldė į infekcinių ligų ligoninę. Tačiau vietoje hepatito A, kaip buvo tikėtasi, aptiktas hepatito C virusas.
Metų metus Alvydas vartojo vaistus, bet sveikata negerėjo. Atvirkščiai, tik blogėjo. Galiausiai gydytojai pasakė: nebėra ko laukti, būtina persodinti kepenis. Donoras atsirado 2012-ųjų pabaigoje. Po transplantacijos sveikata pagerėjo, tačiau organizme tūnantis virusas ėmė naikinti ir naująsias kepenis.
Ateitis, rodos, buvo aiški. Tačiau gydytojai nenuleido rankų: pasaulį apskriejo žinia, kad atrasti nauji vaistai, kuriais galima išgydyti hepatitą C. Lietuvoje šių vaistų nebuvo, tad gydytojų pastangomis jie atkeliavo iš Amerikos. Po kelių mėnesių Alvydas tapo vienu pirmųjų žmonių Lietuvoje, kuriam hepatitas C buvo išgydytas naujais vaistais. Jam nebereikėjo kankintis dėl šalutinio interferono poveikio, kuris kartais būdavo net sunkesnis už ligą, ir nebereikėjo baimintis, kad virusai jo organizme atsigaus.
Atrastas neseniai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas docentas Juozas Kupčinskas teigia, kad dauguma ligonių hepatitu C užsikrėtė iki 1993 m. įvairių medicininių manipuliacijų metu: perpilant kraują ar jo sudėtines dalis, atliekant sudėtingas operacijas, dializės procedūras ar duodant kraujo.
Daugelį metų hepatito C viruso simptomai gali nepasireikšti. Užsikrėtę žmonės gali jausti silpnumą, greitą nuovargį, bet kol liga smarkiai nepažeidžia kepenų, dauguma nė nenutuokia, kad serga. Per keliasdešimt metų gali išsivystyti kepenų cirozė, o kai kuriems ir kepenų vėžys. Tokius ligonius gali išgelbėti tik kepenų persodinimas. Dabar Lietuvoje maždaug pusė kepenų transplantacijos laukiančių ligonių serga hepatitu C.
Šį gydymą galima prilyginti revoliucijai, mat dabar ligoniai pasveiksta greitai – per 8–12, kartais – 16 savaičių, ir patiria gerokai mažiau šalutinių poveikių nei anksčiau.
Manoma, kad mūsų šalyje hepatito C virusine infekcija galėtų būti užsikrėtę 1–3 proc. gyventojų. Vadinasi, vienas arba du žmonės iš 100 Lietuvoje yra hepatito C viruso nešiotojai.
Šeimos gydytojas, įtaręs, kad pacientas gali būti užsikrėtęs hepatitu C, turi jį siųsti į gastroenterologo arba infektologo konsultaciją. Docentas J.Kupčinskas tiki, kad ligos diagnozavimo tvarka pasikeis, ir pacientai galės išsitirti pas šeimos gydytoją. Tada pavyktų išaiškinti daugiau sergančių žmonių.
Gydytojas gastroenterologas pabrėžia, kad virusas į organizmą gali patekti su kito žmogaus skysčiais, lytinių santykių metu, vartojant švirkščiamuosius narkotikus, naudojantis kito žmogaus skutimosi peiliuku, mama jį gali perduoti naujagimiui. Todėl visiems, turintiems rizikos veiksnių, reikėtų pasitikrinti. Apie 30 proc. atvejų hepatito C užsikrėtimo keliai išlieka neaiškūs, todėl rekomenduojama pasitikrinti bent kartą kiekvienam žmogui.
Už gydymą mokėti nereikia
"Turime vaistų, kuriais galime išgydyti 98–100 proc. visais hepatito C viruso genotipais sergančius pacientus, – tvirtina docentas J.Kupčinskas. – Yra tik viena problema – kaip surasti užsikrėtusius žmones."
Pirmieji ligoniai naujos kartos geriamaisiais tiesiogiai virusą veikiančiais vaistais buvo pradėti gydyti 2015 m., tiesa, tik užsikrėtusieji 1-ojo genotipo hepatito C viruso sukelta liga. 2018 m. lapkritį į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įrašytas naujas geriamųjų antivirusinių vaistų derinys, kuriuo galima išgydyti bet kurio genotipo hepatito C virusinę infekciją. Šį gydymą galima prilyginti revoliucijai, mat dabar ligoniai pasveiksta greitai – per 8–12, kartais – 16 savaičių, ir patiria gerokai mažiau šalutinių poveikių nei anksčiau.
Gydymą naujaisiais vaistais kompensuoja valstybė. Gastroenterologijos klinikos vadovas teigia, kad kasmet išgydomi maždaug 800 ligonių. Deja, Lietuvoje užsikrėtusių galėtų būti apie 50 tūkst. Labai svarbu, kad visi pagalvotų, ar kada nors nebuvo pakliuvę į rizikingas situacijas, ir pasitikrintų.
Bet kurioje gydymo įstaigoje gali būti atliktas antikūnų prieš hepatito C virusą tyrimas. Tiesa, jis neparodo, ar žmogus serga, o tik tai, kad jo imuninė sistema kažkada buvo susidūrusi su šiuo virusu. Jei antikūnų tyrimas teigiamas, pacientas siunčiamas pas gastroenterologus arba infektologus, kurie atlieka tikslinamuosius virusologinius tyrimus: nustato hepatito C viruso ribonukleino rūgšties kiekį, viruso genotipą bei ištiria kepenų pažeidimo laipsnį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba6
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet7
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...