Vadina gyvybės eliksyru

Visuomenės sveikatos specialistai sako, kad pienių sudėtis yra unikali ir nuo seno vertinama. Dar Avicena liaupsino šio augalo gydomąją galią. Pienė turi bene pusę naudingų Mendelejevo lentelės cheminių elementų, tad pelnytai vadinama gyvybės eliksyru.

Ir šiuolaikiniai gydytojai sutinka, kad pienė padeda sergant daugeliu ligų. Todėl verta ne tik jomis pasigrožėti, bet ir išbandyti gydomąjį poveikį arba tiesiog paskanauti bei atrasti naujus skonio potyrius.

Prancūzijoje, Austrijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Indijoje, Japonijoje, JAV ir kitose šalyse kiaulpienes auginamos specialiose plantacijose. O Lietuvoje dažnas sodininkas, pametęs galvą dėl idealios žaliosios vejos, savaime pasisėjusias pienes su šaknimis rauna lauk. Išmintingesnieji ir pienių žiedus, ir lapus, ir šaknis nešasi į virtuvę ir ruošia įvairiausius patiekalus.

Skaniausi šaltibarščiai

Tiek jaunais pienių lapeliais, tiek žiedais galima pagardinti įvairias salotas, mėsos patiekalus, jų galima dėti ir į įvairias sriubas. Galima maišyti pienes, garšvas, dilgėles, rūgštynes, petražoles, svogūnų laiškus. Žalumynų mėgėjai sako, kad iš tokios mišrainės išeina patys skaniausi šaltibarščiai, kuriais galima būtų priblokšti pačius išrankiausius gurmanus.

Pienių žiedų galima užsišaldyti ir sveikatą stiprinti žiemą. Teigiama, kad tokia arbata paskatina virškinimą, pagerina tulžies ir kepenų veiklą. Pienių pumpurus rekomenduojama marinuoti. Jų skonis primena kaparėlius.

Pažengę kulinarai iš pienių pagamina kulinarijos šedevrus: kepa pyragus, pyragaičius, tepa tortus. Iš pienių šaknų galima pasigaminti kavos.

Šaknys raunamos anksti pavasarį, kai tik pasirodo pirmieji lapeliai, arba vėlų rudenį, kai lapai nukrenta. Jas reikėtų gerai nuplauti ir nušveisti, apdžiovinti, supjaustyti ir džiovinti orkaitėje (patariama, ne karštesnėje nei 40 laipsnių). Išdžiovintas pienių šaknis dar reikėtų paskrudinti ir sumalti kavamale. Užplikyti kaip ir įprastą kavą.

Pienių vynas ir medus

Prisiskynus daugiau pienių žiedų galima išsivirti pienių sirupo, kuris iš dalies gali atstoti bičių medų. Žiedus patariama rinkti pirmoje dienos pusėje, kai šviečia saulė. Ir, žinoma, neužterštoje vietoje. Pienių žiedlapius galima atskirti nuo žalios augalo dalies arba palikti su ja. Tuomet sirupas bus šiek tiek karstelėjęs. Kai kam būtent toks ir patinka.