- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečdaliu daugiau išsaugotų žmonių gyvybių – šiuos akivaizdžius pokyčius pastebi uostamiesčio greitosios pagalbos medikai. Mat klaipėdiečiai vis dažniau išdrįsta patys gaivinti žmogų, kol atvyksta greitosios ekipažas.
Būtinas švietimas
Prieš kelis mėnesius vienoje didelėje uostamiesčio įmonėje defibriliatorius padėjo išgelbėti klinikinės mirties ištiktą darbuotoją. Tai buvo jau antrasis žmogus, kurį sėkmingai pavyko atgaivinti įmonės įsigytu aparatu.
Defibriliatorius arba lietuviškai vadinamas elektros šokas skirtas naudoti sutrikusiai širdies veiklai atstatyti. Kuo greičiau nuo klinikinės mirties pradžios jis panaudojamas, tuo didesnė tikimybė išgelbėti žmogaus gyvybę.
Defibriliatorius galima rasti Vilniaus, Kauno geležinkelių stotyse, oro uostuose, didžiųjų miestų prekybos centruose, parduotuvėse „Lidl“. Juos vis dažniau įsigyja privačios įmonės. Tačiau, kaip rodo skaudi praktika, aparatas be žmogaus gebėjimo juo naudotis yra bevertis.
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis prisiminė pernai sostinės oro uoste užgesusio profesoriaus Leonido Donskio atvejį. Gal būtų ir pavykę atgaivinti infarkto pakirstą filosofą, jei kas būtų panaudojęs nors vieną iš trijų oro uoste esančių defibriliatorių.
R.Juodviršis įsitikinęs, kad būtina pradėti ne nuo aparatų pakabinimo viešose vietose, o nuo visuomenės švietimo. Žmonės esą nebijos teikti pirmos pagalbos, žinodami, kam skirti defibriliatoriai ir kaip jais naudotis.
Idėja žlugo
Defibriliatoriai skirti neprofesionalams, tad jais nesudėtinga naudotis. Tačiau jų nauda milžiniška – vien uostamiestyje išgelbėta ne viena gyvybė.
Šis aparatas skirtas tiems atvejams, kai žmogus nukrinta be sąmonės, sutrikus širdies ritmui. Tačiau net nežinant tikslios priežasties, kodėl žmogus nukrito, svarbu kuo greičiau padaryti elektros šoką – aparatas bet kokiu atveju nepakenks.
Prieš septynerius metus Kauno miesto savivaldybė buvo nupirkusi septynis defibriliatorius. Šie aparatai, pakabinti gausiai žmonių lankomose vietose, buvo sujungti su greitosios pagalbos stotimi. Pradarius dėžutę, greitosios pagalbos medikai iškart galėjo pamatyti kurioje miesto vietoje prireikė skubios pagalbos ir ten išsiųsti ekipažą.
Pilotinio projekto įrangos priežiūra bei administravimas atsiėjo ganėtinai brangiai, nors pačių aparatų kaina tesiekė vos 30 proc. visų skirtų pinigų.
Tačiau per keletą metų nė vienas aparatas nebuvo panaudotas pagal paskirtį. Tad geros idėjos dėl brangaus išlaikymo atsisakyta.
Prašo atsiliepti
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis, uostamiestyje šiuo metu yra 13 defibriliatorių: po kelis turi prekybos centrai „Maxima“, „Lidl“, bendrovė „Klaipėdos baldai“, gelbėjimo laivas „Šakiai“, Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka ir dar trys privačios įmonės.
Vietos, kur galima rasti defibriliatorius, žymimos specialiu tarptautiniu ženklu – širdimi su žaibu žaliame fone. Įmonėse, turinčiose šiuo aparatus, privalu apmokyti žmones, galinčius jais naudotis.
Kai kurios įmonės paprašo greitosios medikų juos pamokyti, tik tada įsigyja defibriliatorių. Kiti, atvirkščiai, pirma nusiperka, paskui prašo mokymų. Kartais žmones apmoko ir šiuos aparatus pardavinėjančios įmonės.
Klaipėdos krašte netrūksta organizacijų, mokančių pirmos medicinos pagalbos. Tad greitosios pagalbos medikai spėja, kad defibriliatorius gali turėti ir daugiau įmonių.
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas prašė informuoti įmones, organizacijas ar parduotuves, turinčias šiuos aparatus. Žinant, kuriose uostamiesčio vietose yra defibriliatoriai, greitosios medikams bus lengviau teikti pagalbą.
Įmonių prašoma informuoti šiuo greitosios pagalbos administracijos telefonu 8 46 313685.
R.Juodviršis tikisi, kad mūsų šalį greitai pasieks naujos kartos defibriliatoriai iš Jungtinių Valstijų, turintys SIM kortelę. Atidarius aparatą, signalas automatiškai nusiunčiamas į Greitosios medicinos pagalbos dispečerinę ar į Bendrąjį pagalbos centrą. Deja, šie aparatai kol kas įgarsinti tik anglų kalba.
Nurodymus duoda dispečerė
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties medikai pageidaujančius moko, kaip teikti pirmą pagalbą. Turinčių tarptautinę licenciją bei visą reikiamą įrangą specialistų triūsas akivaizdus – vis daugiau žmonių pavyksta išplėšti iš mirties gniaužtų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...