Guldo į ligoninę

Kodėl šiemet taip smarkiai sergame gripu? Poliklinikose – ligonių eilės, ligoninių priėmimo skyriuose – spūstys. Beveik nebėra šeimos, kurios nebūtų palietusi ši liga. Kai kur sergamumas keturis kartus viršijo epideminį lygį, nors ir darganų, ir šalčių palyginti mažai. Visuomenė vis labiau išprususi: visi žino, kaip saugotis ligų, stiprina imunitetą, susirgusieji gripu nebesidrovi vaikščioti su kaukėmis.

"Šiemet gripo virusas labai agresyvus, nedažnai jis toks piktas būna. Kita priežastis – dar labai daug žmonių nėra pasiskiepiję nuo gripo", – taip į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius.

Kai virusas labai piktas, nebeužtenka vaistažolių arbatos ir paracetamolio. Neretai liga komplikuojasi. Per vieną pstarųjų šių metų savaičių dėl gripo į šalies ligonines paguldyti 242 ligoniai, iš jų – 33 vaikai iki dvejų metų, 141 – nuo dvejų iki septyniolikos metų. Hospitalizuotos trys nėščiosios. Vienuolika asmenų gydyti intensyvios terapijos skyriuje. Daugiausia hospitalizuotų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.

Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II skyriuje, kur gydomi infekcinėmis ligomis sergantys mažieji ligoniai, jų nuolat 30–35 gydoma dėl gripo ar ūmių peršalimo ligų bei jų komplikacijų. Dažniausios iš pastarųjų – ausų, plaučių uždegimas, tonzilitas.

"Šiemet vyrauja B grupės gripo virusas, kuris labiau sargdina vaikus ir paauglius. Pernai daugiau sirgo suaugusieji ir vyresnio amžiaus žmonės", – pastebi Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas gydytojas Darius Varaškevičius.

Jis pridūrė, kad daug žmonių, iš jų ir vaikų, serga ne gripu, o viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Abiejų ligų simptomai yra panašūs.

Gripo virusams būdinga dažna antigeninė kaita, jie nuolat mutuoja ir kinta, todėl yra nenuspėjami.

Bandoma reaguoti adekvačiai

"Europoje gripo epidemijos registruojamos kasmet, tačiau jų pradžia, intensyvumas ir trukmė labai skiriasi viena nuo kitos. Todėl ir sergamumo intensyvumo negalima nuspėti", – pastebi Asta Skrickienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė ramina ir tvirtina, kad šis gripo sezonas kol kas nėra išskirtinis. Tai pagrindžia skaičiais: sergamumo gripu rodiklis Kauno mieste 2017 m. siekė 189 atvejus 10 tūkst. gyventojų, 2013 m. – net 311, 2016 m. – 240 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

"Sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis svyruoja kiek mažiau, tačiau labai aiški augimo tendencija", – pažymėjo O.Ivanauskienė.

Ar dar ir dėl to šiemetis gripas mus gąsdina? Užkrečiamųjų ligų valdymo specialistės teigimu, ažiotažas kilo dėl tinkamos reakcijos į gripo plitimą. Tai, kad nevyksta pamokos, laikinai uždaromos vaikų darželių grupės, yra labai gerai.

"Pagaliau mes išmokome valdyti ligos plitimą", – džiaugiasi O.Ivanauskienė.

Kai sirgdami nesilaikome elementarių higienos taisyklių – einame į darbą, neturėdami kam palikti sergančių vaikų, vedame juos į darželį, leidžiame į mokyklą, elgiamės neatsakingai ir būtent taip platiname infekciją, pabrėžia gydytojas D.Varaškevičius. Trūkstant sąmoningumo šiemet imtasi administracinių veiksmų, ir tai sukėlė visuomenės reakciją.

Medikai garantijų neteikia

Medikai vieningai tvirtina: geresnės apsaugos nuo gripo, kaip skiepai, neturime. Valstybinė ligonių kasa (VLK) pernai nupirko 123 470 gripo vakcinos dozių. Už jas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo sumokėta daugiau kaip 316 tūkst. eurų.

Nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. sausio įskiepyta beveik 121 tūkst. dozių, tai yra beveik 98 proc. nupirktos vakcinos kiekio. Tai kodėl sergame?

"Kasmet pasiskiepija vis daugiau Kauno miesto gyventojų, tačiau skiepijimo apimtys kol kas lieka neaukštos: 2017 m. pasiskiepijo 7,3 proc. kauniečių, 2016 m. – 5,8 proc.", – statistiką pateikia O.Ivanauskienė.

Be to, medikai nežada, kad vakcina nuo ligos apsaugos 100 proc., bet tvirtina, kad pasiskiepijus sergama lengviau, išvengiama komplikacijų, juolab mirties.

"Turėjome vaikų, kurie buvo paskiepyti nuo B grupės meningokoko, bet jie sirgo labai lengvai", – pateikė pavyzdį gydytojas D.Varaškevičius.

O tai yra labai svarbu. Tačiau šiemet pasigirdo kalbų, kad su gripo vakcina prašauta pro šalį.

"Gripo virusams būdinga dažna antigeninė kaita, jie nuolat mutuoja ir kinta, todėl yra nenuspėjami", – pripažįsta Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistė A.Skrickienė.

Vakcina nuo gripo kuriama prieš naują sezoną, remiantis prognozėmis, koks virusas dominuos. Sveikatos apsaugos ekspertai nesiryžta garantuoti, kad gripo vakcinoje esantys gripo viruso tipai atitiks tuos, kurie cirkuliuos aplinkoje. Vakcina yra gaminama remiantis moksliniais tyrimais ir mokslininkų ekspertų rekomendacijomis. Kadangi nėra garantijų, netgi kai kurie medikai atsisako skiepytis.

Įvertinus vakcinos efektyvumą

Gripo vakciną sudaro trijų ar keturių virusų komponentai, priklausomai nuo vakcinos tipo. Teigiama, kad, net ir esant mažesniam efektyvumui nuo vieno viruso tipo, nuo kitų tipų apsauga išsilaikys maksimali.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Kanadoje, Stokholme ir Suomijoje atlikus šiemetės gripo vakcinos efektyvumo vertinimą, paaiškėjo, kad jis tesudaro 30–42 proc., priklausomai nuo šį gripo sezoną cirkuliuojančių gripo viruso tipų.

Medikai jau pastebi, kad tie, kurie skiepijosi nauja keturvalente vakcina, neserga, o trivalentė, atrodo, neefektyvi.

"Vakcinos efektyvumas B tipo gripo virusui yra 35–55 proc., nepaisant to, kad cirkuliuojančios B/Yamagata padermės nėra trivalentėje sezoninės gripo vakcinos sudėtyje", – pažymėjo A.Skrickienė.

Atvirą tarptautinį pirkimo konkursą sezoninei einamųjų metų gripo vakcinai įsigyti VLK vykdė praėjusių metų kovo mėnesį. Nupirkta trivalentė gripo vakcina "Influvac", jos gamintojas – BGP Products B.V.

"Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad perkama trivalentė gripo vakcina. Keturvalentės gamintojui taip pat buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti konkurse, ginčyti paskelbtą pirkimo specifikaciją ar sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Tačiau pastarasis viešajame pirkime nedalyvavo. Konkurso metu buvo gautas vieno tiekėjo pasiūlymas įsigyti trivalentę sezoninę einamųjų metų gripo vakciną, kuris atitiko pirkimo konkurso reikalavimus. Su juo ir buvo sudaryta sutartis", – į klausimą, kodėl buvo nupirkta būtent ši trivalentė vakcina, atsakė VLK atsovas Rimantas Zagrebajevas.

Medikai nežada, kad vakcina nuo ligos apsaugos 100 proc., bet tvirtina, kad pasiskiepijus sergama lengviau, išvengiama komplikacijų, juolab mirties.

Skiepų alternatyva

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos registre yra registruotos trys Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduotos sezoninės gripo vakcinos: trivalentės "Vaxigrip" ir minėtoji "Influvac", pirkta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, bei keturvalentė vakcina "Vaxigrip Tetra".

Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatyta nemokamai skiepyti nuo sezoninio gripo žmones, priklausančius rizikos grupėms, taip siekiant sumažinti gripo naštą – sumažinti komplikacijų dažnį, hospitalizacijos apimtis, mirštamumą ir kt.

"Realus vakcinos veiksmingumas ir poveikis gripo naštai gali būti įvertintas, pasibaigus gripo sezonui ir atlikus epidemiologinius tyrimus", – pabrėžė R.Zagrebajevas.

Kauno klinikinės ligoninės gydytojas D.Varaškevičius tvirtina, kad nuo gripo skiepijasi kasmet. Nepaisant to, ligos saugosi: valgo česnakus, geria arbatą su imbieru, medumi ir citrina, kas rytą maudosi po šaltu dušu, kas vakarą nueina 3–4 km pėsčiomis, kad pajudėtų gryname ore. Galbūt tai skiepų  alternatyva ir kiekvienam mūsų verta pasekti gydytojo pavyzdžiu.

Skaičiai – keturgubi

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai gąsdina: sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Gripo epidemija apėmė daugiau nei pusę Lietuvos. Epidemija skelbiama, kai šia liga ir ŪVKTI serga 100 gyventojų iš 10 tūkst., kas trečias – būtent gripu.

Pastaruoju metu šie rodikliai itin aukšti. Kazlų Rūdos savivaldybėje serga 391,2 gyventojų iš 10 tūkst., Kretingos rajono savivaldybėje – 313,4, Visagino – 280,7, Marijampolės – 262,1, Klaipėdos miesto – 203,9, Jonavos rajono – 200,96 gyventojų iš 10 tūkst. Kauno mieste ir rajone šie skaičiai mažesni – atitinkamai 161,7 ir 105,96. Vilniuje sergama panašiai.

Šeštąją šių metų savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 185,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 108,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.