- LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Cheminių medžiagų sudėtis žaisluose yra griežtai reglamentuojama. Tačiau į rinką vis tiek dažnai patenka reikalavimų neatitinkančios prekės. Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje cheminių medžiagų ekspertė Sigita Židonienė teigė, kad, atliekant tyrimą, ribojamų cheminių medžiagų koncentracija kai kuriuose žaisluose buvo net kelis šimtus kartų didesnė.
„Tarp gaminių buvo dešimt žaislų, dešimt lėlių ir kosmetikos priemonių. Nustatyta, kad šešiose iš dešimties lėlių ftalatų koncentracija viršyta nuo 190 iki 322 kartų“, – teigė S. Židonienė.
Didžioji dalis žaislų nesaugūs
Anot Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausiosios inspektorės Vitalijos Skrinskienės, šiais metais jau yra išbandytas 61 tipo žaislas, parduodamas Lietuvos parduotuvėse. Iš jų net 38 žaislai buvo pašalinti iš rinkos, nes reikalavimų neatitiko jų cheminės ar mechaninės savybės.
Tiriant chemines žaislų savybės, dažniausiai tiriamas ftalatų kiekis. Taip pat seniau taikyta programa, kai žaisluose buvo ieškoma sunkiųjų metalų.
Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje cheminių medžiagų ekspertė S. Židonienė paaiškino, kad ftalatai yra cheminės medžiagos, kurios naudojamos plastmasei minkštinti. Tuomet ji būna paslankesnė. Pasak pašnekovės, dažniausiai ftalatai randami produktuose, kurie pagaminti iš polivinilchlorido (PVC). Pavyzdžiui, grindų danga, dušo užuolaidos.
S. Židonienės teigimu, tokiuose gaminiuose, kaip žaislai ar kosmetika, šios cheminės medžiagos yra griežtai reglamentuojamos. Tačiau realybėje į rinką vis tiek patenka reikalavimų neatitinkančios prekės.
Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje savo iniciatyva yra atlikęs tyrimus dėl pavojingų cheminių medžiagų. Tyrimo metu, padedant Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, buvo pasirinkti 67 gaminiai iš Lietuvos parduotuvių.
„Tarp gaminių buvo dešimt žaislų, dešimt lėlių ir kosmetikos priemonių. Nustatyta, kad šešiose iš dešimties lėlių ftalatų koncentracija viršyta nuo 190 iki 322 kartų“, – teigė S. Židonienė.
Bus tiriama, ar apyrankės nesukelia vėžio
Žiniasklaidoje vis daugiau dėmesio susilaukia vaikų mėgstamos spalvotos silikoninės gumytės, iš kurių pinamos įvairios apyrankės (angliškai vadinamos „Loom band“), nes neva jos sukelia vėžį. V. Skrinskienė tikino, kad inspekcija atkreipė į tai dėmesį.
Tačiau patikrinus Europos sąjungos (ES) šalių narių greito apsikeitimo informacija sistemą, inspektorė nerado duomenų, kad per pastarąsias 20 savaičių būtų teikta informacija apie šių silikoninių gumyčių netinkamumą.
V. Skrinskienė patikino, kad dėl didelio gyventojų susidomėjimo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ištirs, ar apyrankės ir joms gaminti naudojamos silikoninės gumytės gali būti pavojingos sveikatai.
Žaislo tinkamumą gali nustatyti patys tėveliai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ant žaislų retai rašoma tiksli medžiagų sudėtis. Dažniau nurodoma, kad žaislą sudaro „100 proc. plastiko“ ar „100 proc. PVC“.
„Žaislų saugą ir ženklinimą reglamentuoja žaislų saugos techninis reglamentas ir jame nėra numatyta, kad ant žaislo būtų rašomos visos sudėtinės medžiagos. Net žaislo byloje tai nėra pateikiama“, – aiškino V. Skrinskienė.
Anot S. Židonienės, dažnai pavojingus žaislus galime nelabai sunkiai nustatyti. Vienas iš rodiklių – stiprus plastiko ar gumos kvapas. Be to, ekspertės tvirtinimu, Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad dažnai žaislai, kainuojantys mažiau nei penkis eurus (apie 17 litų), neatitinka visų reikalavimų. Taip pat dažnai netinkami būna žaislai, importuojami ne iš ES valstybių.
V. Skrinskienė paprieštaravo, kad ne visada pigesni žaislai neatitinka reikalavimų. Dažnai jie gali būti tokios pat geros kokybės. Tačiau esą brangesnius žaislus gaminančios įmonės, pastebėjusios broką ar reikalavimų neatitikimą, pačios suskumba pašalinti prekes iš rinkos. Todėl, prieš perkant žaislą, reikėtų pasidomėti ne tik gamintoju, bet ir pačiu žaislu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...