Skaičiai perkopė šimtą

Šį rudenį, vos prasidėjus gripo sezonui, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Kauno apskrityje serga  daugiau kaip 84 gyventojai iš 10 tūkst. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus duomenimis, daugiausia sergančiųjų – Kaune: 104 iš 10 tūkst.,  pernai tuo pačiu metu sergamumas siekė 85,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Šiemetis sergamumas jau siekia lygį, kai gali būti skelbiama gripo epidemija.

"Vertinant sergamumą kaip epideminį, svarbūs ir kiti rodikliai: gripo atvejų dalis tarp visų susirgimų, laboratoriškai patvirtintų gripo atvejų, dėl šios ligos hospitalizuotų asmenų skaičius. Taip pat vertinama sergamumo dinamika. Dabar jis svyruoja panašiai, sudaro vos 0,3 proc. tarp visų susirgimų, todėl epidemija dar neskelbiama", – aiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė.

Dažniausiai Kauno mieste gripo epidemija būna skelbiama, pasiekus bent 15 proc. gripo atvejų, o teisės aktai reglamentuoja tai daryti, kai klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų atvejų.

Savaitgaliais – dvigubai daugiau

Gripo viruso Lietuvoje ir Kauno apskrityje plitimas laboratoriškai dar nėra patvirtintas. Kauno ligoninėse nėra ligonių, kurie būtų gydomi dėl gripo.

"Ryškesnio pacientų pagausėjimo nėra, gal tik nežymiai kai kuriomis paromis sulaukiame daugiau ligonių nei vidurkis, kuris infekcinių ligų priėmimo padalinyje per parą yra maždaug 20. Matyt, nors sergamumas ir padidėjęs, komplikacijų dar mažai", – pastebėjo Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų priėmimo skyriaus vedėja Gražina Karalevičienė.

Mažieji serga daug dažniau todėl, kad jų kvėpavimo takų sandara mažiau atspari aplinkos veiksniams.

Du iš trijų susirgusiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir ambulatoriškai gydomų ligonių yra vaikai.

"Per parą į mūsų skyrių tėveliai atveža nuo 14 iki 20 vaikų. Savaitgaliais, kai nedirba poliklinikos, šis skaičius padvigubėja", – konstatuoja Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.

Jo teigimu, kol kas tai, kad sergamumas padidėjęs, labiau jaučia poliklinikos, nes ligos, kuriomis sergama vėsiais orais, dar tik įsibėgėja.

Higiena ir poilsis

Kolegų teiginius patvirtina šeimos gydytoja Dalia Liukaitienė. Nemažai jos pacientų, ypač mažųjų, jau serga peršalimo ligomis, nepaisant, kad šis ruduo gerino šilumos rekordus.

"Ruduo ir ligos – sinonimai. Todėl ir rudenį reikia rasti laiko poilsiui, kad imunitetas nesilptų, vartoti pakankamai skysčių, sportuoti", – gydytoja D.Liukaitienė pataria tiems, kurie dar sveiki.

Anot jos, viskas turi būti subalansuota: darbo ir poilsio režimas, vitamino D kiekis, dėl kurio vartojimo reikia pasitarti su savo šeimos gydytoju. Į pastebėjimą, kad ši vasara buvo labai saulėta ir vitamino D galbūt gavome pakankamai, gydytoja atsako: barjeras šiam vitaminui patekti į organizmą yra kremas, kurį vartojame nuo saulės.

"Labai svarbu plauti rankas, nosį, neperšalti, bet ir neperkaisti. Prekybos centre – nepatingėti nusirengti. Neseniai esu mačiusi šeimą: vaikas aptūlotas, įraudęs, o tėveliai savo drabužius nešasi ant rankų", – gydytoja D.Liukaitienė pasakoja negalėjusi abejingai praeiti pro šalį ir patarusi tėvams nurengti vaiką.

Susirgusiuosius ji skatina pabūti namuose, nes tausojantis režimas padeda greičiau pasveikti, be to, apsaugomi kolegos.

"Susirgus nebūtina gulėti lovoje. Tereikia gerti daug arbatos, užuot darbe čiaudėjus ant bendradarbių", – moko šeimos gydytoja D.Liukaitienė.

Neseniai esu mačiusi šeimą: vaikas aptūlotas, įraudęs, o tėveliai savo drabužius nešasi ant rankų.

Kada kyla pavojus

Mažieji serga daug dažniau todėl, kad jų kvėpavimo takų sandara mažiau atspari aplinkos veiksniams. Kosulys, kuris vaiką ima varginti ir dieną, ir naktį, kelia daugiausia pavojų.

"Jei mažametį vaiką vargina sausas ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, dažniausiai slogos, sukeltas kosulys, tačiau temperatūra kyla nežymiai, vaikas žvalus, kartu sergama ir sloga, turbūt tai virusinė infekcija ir galima gydytis namuose", – pataria šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė.

Sausas kosulys dažniausiai byloja apie viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pažeidimus, o drėgnas, tirštas – apie pažeistus apatinius kvėpavimo takus – bronchus ir plaučius. Pasireiškus tokiems grėsmingiems simptomams kaip dusulys, smarkus karščiavimas, vangumas, šlapias, klampus kosulys, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Medikų pagalbos reikėtų ieškoti ir tais atvejais, kai pasireiškia lojantis kosulys arba kosėja naujagimis ar kūdikis iki vienų metų. Mažiems vaikams būdinga greitai progresuojanti ligos eiga.

Tikslas – padėti atsikosėti

"Svarbu suprasti, kad kosulys – natūralus refleksas, iš organizmo pašalinami patologiniai mikroorganizmai, dirginantys kvėpavimo takus. Kosulio nereikia slopinti, mūsų tikslas – jį palengvinti, tai yra suskystinti gleives, nuraminti skaudančią, kosulio sudirgintą gerklę, padėti vaiko organizmui kovoti su į jį patekusiais virusais", – pasakoja gydytoja V.Vilkė.

Pirmiausia rekomenduojama rinktis natūralias gydymo priemones: paskatinti vaiką gerti kuo daugiau skysčių, daryti inhaliacijas, rinktis žoliniu pagrindu sukurtus sirupus vaikams, atkreipiant dėmesį, nuo kokio amžiaus juos galima vartoti.

"Gleivėms skystinti puikiai tinka čiobrelių, svilarožių ekstraktai. Pastarasis taip pat vartojamas uždegimui slopinti, gerklės gleivinei nuraminti. Virusams blokuoti, temperatūrai mažinti siūlau rinktis šeivamedžių ekstraktus. Imuninei sistemai stiprinti reikalingi vitamino C šaltiniai, kurio gausa pasižymi juodieji serbentai, šeivamedžių uogos, erškėtuogės, malpigijos, kiviai, brokoliai", – vardija šeimos gydytoja V.Vilkė.

Kartu ji atkreipia dėmesį, kad svarbu pasirinkti tokį gydomąjį sirupą, kuris būtų geras ne tik sudėties, bet ir skonio.

"Bloga patirtis apsunkina gydymąsi ne tik tos ligos atveju, bet ir ateityje. Rinkoje gausu įvairių preparatų, atidžiai perskaitykite etiketes ir išsirinkite tuos, kurių geriausios savybės ir vaikui gerti bus skanūs", – pataria gydytoja.

Masažas, pasivaikščiojimas, mikroklimatas

Dar viena natūrali procedūra, kurią rekomenduojama atlikti kosintiems mažyliams, neturintiems temperatūros, – vibracinis krūtinės ląstos masažas. Jo metu vaiko krūtinė yra švelniai stuksenama tam tikrose padėtyse, kad susirinkę skrepliai tekėtų burnos link ir būtų iškosimi. Nors šį masažą paprastai skiria gydytojas, o atlieka patyrusi masažuotoja, tėveliai taip pat gali nesunkiai jį išmokti.

Neturinčius temperatūros vaikus rekomenduojama išsivesti į lauką pasivaikščioti. Buvimas gryname ore palengvina kvėpavimą ir kosulį. Esant galimybei, geriausia rinktis alėjas, kuriose yra daugiau spygliuočių medžių.

Ligos atveju vaiko kambaryje būtina pasirūpinti tinkamu mikroklimatu. Optimalu, jei patalpos, kurioje jis praleidžia daugiausia laiko, temperatūra siekia 18–21 laipsnių, o drėgmės lygis yra ne mažesnis nei 40 proc. (idealu, jei siekia 60–70 proc.).

Labai svarbu tinkamai vėdinti patalpas.

Kaip neužsikrėsti?

Didžiausia tikimybė užsikrėsti – per pirmąsias tris sergančiojo ligos dienas, iš kurių pirmoji dažniausiai net nejaučiama, nes simptomai nepasireiškia intensyviai.

Vos vienam pradėjus čiaudėti ar kosėti, reikia imtis atsargumo priemonių. Vienas iš būdų užkirsti kelią užkrato plitimui – naudoti vienkartines nosinaites.

Plaunant rankas rekomenduojama jas sudrėkinti vėsiu vandeniu, tuomet kruopščiai muiluoti pirštus ir tarpupirščius, galiausiai bent 10 sek. vandeniu plauti rankų paviršių, nes plovimo priemonių efektyvumas priklauso ir nuo jų vartojimo trukmės.

Net ir užsukant vandens čiaupą reikėtų naudojant popierinį rankšluostį, nes prieš plovimą prie jo lietėtės nešvariomis rankomis – šis paprastas būdas gali padėti sumažinti ligų plitimą namuose.

Kiti patarimai

Perštinčią gerklę ir užgultą nosį veiksmingai ramina ir gydo inhaliacijos su arbatmedžių, eukaliptų eteriniais aliejais.

Pakaitinkite kojas šiltame vandenyje ir apsimaukite šiltas kojines.

Nosį kelis kartus per dieną purkškite jūros vandeniu, gerklę skalaukite druskos tirpalu. Kosulį malšinti padės eukaliptų eterinių aliejų tepalai. Juos reikėtų tepti ant krūtinės, padų ir nugaros.

Gripas ar ne?

Gripas pasireiškia ūmiai: staiga pakyla aukšta temperatūra (didesnė nei 38 laipsniai), krečia šaltis, pradeda skaudėti raumenis ir laužyti kaulus. Būdingas galvos skausmas, sunkus kosulys, didelis gerklės skausmas ir bendras silpnumas.

Gripą dažnai lydi komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas. Iki šeimos gydytojo konsultacijos reikia gerti daug šiltų skysčių, ilsėtis, temperatūrai pakilus daugiau kaip 38,5 laipsnių, gerti ją mažinančių vaistų.