Dantų protezai asocijuojasi su senukais, kurie stiklinę prie lovos laiko ne tam, kad iš jos atsigertų vandens. Slėpti bedantę burną kartais tenka ir vidutinio amžiaus žmonėms, kurių draugai dar džiaugiasi sveikais savo dantimis. Kokios galimybės yra susitvarkyti dantis, kuomet žmogus juos praranda? Šiuolaikinė burnos chirurgija yra taip pažengusi odontologijos sritis, kad apie dantų implantologiją būtų galima pravesti atskirą seminarą.

Iškritus dančiui pradeda nykti žandikaulio kaulas

„Net ir vieno danties defektas gali sudaryti tam tikrų problemų ir bėdų. Kuomet žmogus praranda dantį, prasideda tos vietos, kurioje nebėra danties, kaulo nykimas. Abipus tuščio danties tarpo esantys dantys viršutiniame žandikaulyje pradeda slinkti žemyn, o kaulas, nykdamas apatiniame žandikaulyje, kartu tempiasi ir danteną. Laikui bėgant tai daro įtaką dantų kaklelio atsidengimui, dantys tampa jautrūs“, – burnos chirurgas Eugenijus Čiuplevičius.

Gydytojas pabrėžia, kad nors pirmiausia praradus dantį ar kelis į akis krenta suprastėjęs burnos estetinis vaizdas, tačiau problemos iš tikrųjų yra kur kas didesnės. „Jei dantis yra prarandamas kažkur šoniniame žandikaulyje, dažnai žmonės neįvertina rizikos, yra linkę laukti vyresnio amžiaus ir tada galvoja susitvarkysiantys daugiau iškritusių dantų. Tačiau kuomet yra suardomas visas dantų lankas, valgant ir kramtant maistą dantys keičia savo kryptį“, – sako burnos chirurgas.

Dažnai pakrypusių dantų problemos paaiškėja tuomet, kai žmogus jau sumano protezuoti dantis. Gamta nemėgsta tuščių tarpų – juos ji kažkuo turi užpildyti. Tad likę dantys bėgant metams išsikraipo taip, kad dalinai užpildytų susidariusį tarpą ir odontologas jau po keletos metų nebeturi galimybės implantuoti žmogui danties.


Sovietinė patirtis iškritus dančiui – kitų dantų šlifavimas

Kuomet burnos chirurgijos sritis dar nebuvo tokia pažangi, praradus dantį buvo šlifuojami šalia atsiradusio tarpo esantys dantys ir pritaikomas tiltinis dantų protezas. „Anksčiau būdavo taikomos įvairios plokštelės ir dantų lanko atraminiai protezai. Tačiau šis pasirinkimas, nors įmanomas ir dabar, turi ne vieną minusą – toks protezas uždengia gomurį, sukelia nepatogumų, nes protezas nesifiksuoja, jį reikia išsiimti, plauti, valyti, vėl įsidėti“, – pasakoja gydytojas.

Jis taip pat pabrėžia, kad tokio tipo protezai daro žalą likusiems dantims. Kadangi protezą burnoje reikia prie kažko tvirtinti, jis turi kabliukus, kurie yra kabinami ant kitų dantų – kitaip protezas nesilaikytų. Protezo detalės, liesdamosios su sveikais dantimis, gali sukelti priekaklelinį kariesą, dantenų problemas ir dantys pradės judėti.

„Šiuolaikiniai dantų implantai leidžia sutvarkyti prarasto danties problemą daug paprasčiau. Į tuščią vietą yra įsriegiamas varžtelis, kuris tarnauja kaip danties šaknis, o ant varžtelio yra uždedamas vainikėlis, kuris gali būti iš metalo keramikos arba cirkonio. Taip nėra traumuojami šalia prarasto danties vietos esantys audiniai – dantys nėra šlifuojami“, – implantologijos pliusus apibūdina E. Čiuplevičius.

Netekus visų dantų – skrandžio problemos

Žmogui praradus žandikaulio gale esančius dantis – tuos, kuriais kramtomas maistas – tiltinio protezo padaryti nebeįmanoma, nes protezas tiesiog nebeturi į ką remtis. „Prasideda aibė problemų: žandikaulio kaulo nykimas, žmogus įpranta kramtyti tik viena puse, o tai sąlygoja žandikaulio sąnario problemas. Žinoma, problemos neišsivysto per savaitę, mėnesį ar pusmetį, tačiau penkerių metų bėgyje prasideda žandikaulio atrofija, ko pasekoje kyla problemų norint implantuoti dantis“, – pasakoja burnos chirurgas.

Gydytojo teigimu, kai žmogus nebeturi nė vieno danties, prastėja bendra jo sveikatos būklė. „Žmogaus mityba kardinaliai keičiasi, jis nebegali sukramtyti kieto maisto, prasideda virškinimo problemos, skrandžio skausmai, padidėja rūgštingumas, prastėja burnos kvapas“, – problemas vardija E. Čiuplevičius. Neturintis dantų žmogus, nori nenori, smarkiai riboja bendravimą su aplinkiniais – jis nebegali nuoširdžiai šypsotis, šnekėti su žmonėmis negalvodamas apie burnos vaizdą. Dantys yra didelė dalis tiek fizinės, tiek psichologinės darnos, kurios viena nuo kitos nėra atskiriamos.

Norėdamas susitvarkyti visą burną, žmogus gali rinktis iš kelių skirtingų gydymų, kurie priklauso nuo burnos situacijos, žmogaus poreikių ir galimybių. Norint protezuoti tiek viršutinį, tiek apatinį žandikaulį, kiekvienam jų užtenka 6-8 implantų. Apsprendžiant gydymą odontologas vertina kramtymo aparatą, raumenų jėgą, realią tos dienos situaciją – jei gydytojas nesugeba apgalvoti, koks krūvis teks implantams, žmogus dėl to gali turėtų bėdų ateityje.