- LRT Klasikos laida „Radijo paskaitos“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Erkės – vieni seniausiai žinomų parazitų pasaulyje, aprašyti dar antikinės Graikijos rašytojų Homero ir Aristotelio. Nors tiriama buvo ilgai, erkių sugebėjimą perduoti infekcinę ligą mokslininkai įrodė tik XIX a. pabaigoje.
O XX a. pradžioje erkės įtrauktos ir į bakterinių ligų platintojų sąrašą. Taip LRT KLASIKOS laidoje „Radijo paskaitos“ sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė.
Kas yra erkės
Erkės – antrasis pasaulyje žmonių užkrečiamųjų ligų platintojas po uodų. Kiekviena erkių rūšis paplitusi tam tikruose biotopuose ir tai nulemia erkių bei jų platinamų ligų geografinį pasiskirstymą. Erkės yra krauju mintantys nariuotakojai, parazituojantys kiekvieną stuburinių klasę beveik kiekviename pasaulio regione. Jų savybės (ilgas maitinimosi periodas, neskausmingas įsisiurbimas, nepastebimas šliaužiojimas po kūną, kiekvienoje stadijoje maitinimasis tik vieną kartą, platus maitintojų ratas) padidina ligų platinimo potencialą.
Po Antrojo pasaulinio karo buvo aprašyta daug virusų, pirmuonių ir bakterijų sukeliančių žmonių ir gyvulių ligas, kurias platina erkės. 1980 m. nustatyta , kad Laimo ligą sukelia Borrelia burgdorferi. Šiuo metu Laimo liga – viena plačiausiai paplitusių Europoje ir JAV transmisinių ligų. Vėliau suaktyvėjus tyrimams, visame pasaulyje aprašyta įvairios erkių platinamos riketsiazės, erlichiazės. Erkės gali būti ne tik sukėlėjų platintojomis, bet ir erkių platinamų bakterijų rezervuaru.
Yra daug erkių rūšių: jos gali būti ir maisto kenkėjos, niežus taip pat sukelia erkė. Tačiau iksodinės erkės – pagrindiniai žmonių užkrečiamųjų ligų platintojai. Suaugusios erkės ir nimfos turi 4, o lervos – 3 poras kojų. Prieš pradėdamos siurbti aukos kraują, jos odą praduria burnos organais, įsitvirtina odoje ir kraują siurbia dantytu straubliuku.
Erkėms būdingas trijų vystymosi stadijų ciklas (lerva, nimfa, suaugėlis), kiekvienoje stadijoje būtinas vienkartinis maitinimasis (tam kraujasiurbys ieško šeimininko, prisitvirtina ir maitinasi keletą dienų). Prisisotinęs parazitas palieka maitintoją, nukrinta ant dirvos paviršiaus ir tinkamoje vietoje virškina kraują bei neriasi į kitą vystymosi stadiją arba šaltuoju metų laiku įpuola į diapauzę (miegą), kurios metu sumažėja medžiagų apykaita, sustoja vystymasis. Patinai maitinasi trumpai ir negausiai arba visai nesimaitina. Poravimasis paprastai vyksta ant maitintojo. Patelė, suvirškinusi kraują, sudeda kiaušinius į palankią jiems aplinką ir žūsta.
Iksodinės erkės >90 proc. savo gyvenimo praleidžia išorinėje aplinkoje be maitintojo. Jų aktyvumui būdingas sezoniškumas – maitintojo pradeda ieškoti, esant tinkamoms aplinkos sąlygoms. Gyvenimo ciklas gali užtrukti 2–3 metus, bet gali trumpėti arba ilgėti, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, t. y. temperatūros, santykinės drėgmės, fotoperiodo.
Tinkamos erkei sąlygos
Drėgmė ir temperatūra yra svarbiausi veiksniai, lemiantys erkių aktyvumą ir išgyvenimą. Jų egzistencijai būtina gausiai augalais apaugusi su suirstančios augmenijos danga teritorija, kai drėgmė sausiausiu sezono periodu siekia ne mažiau 80 proc. Esant sausrai ar šalčiui, erkės pasitraukia po paklote tam, kad apsisaugotų nuo išdžiūvimo ar sušalimo. Geografinį Ixodes ricinus, arba europinė miško erkė, kuri yra pagrindinė erkinio encefalito ir Laimo ligos platintoja Europoje ir Lietuvoje, išplitimą į šiaurę apriboja temperatūra, o į pietus – drėgmė. Dėl priklausomybės temperatūrai ir drėgmei skirtingose geografinėse teritorijose stebima jų aktyvumo sezono įvairovė.
Klimatas tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai veikia erkes, erkių buveines, šeimininkus ir gyvūnus – infekcijų šaltinius. Klimatas keičiasi ir šie pokyčiai gali būti susiję su žmonių užkrečiamomis, erkių platinamomis ligomis.
Ixodes ricinus erkių aktyvusis periodas Lietuvoje trunka nuo kovo iki lapkričio, o kartais ir gruodžio mėnesio pradžios ir tai yra klimato šiltėjimo padarinys. Aktyvumo trukmę nulemia sezono klimatinės sąlygos. Pavasarinio erkių aktyvumo metu didžiausias jų skaičius registruojamas balandžio ir gegužės viduryje.
Erkėms tinkamiausia aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose taip pat randamos šios erkės, bet čia jų gausa mažesnė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1–1,5 metro) ir laukia tinkamos aukos. Aktyvioje pozoje erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą. Dėl šio ir kitų sugebėjimų erkė gali judėti link aukos.
Kaip erkė maitinasi
Erkės įsisiurbimas neskausmingas, nes jos seilėse yra skausmą malšinančių medžiagų, todėl žmogus ar gyvūnas jo beveik nepajunta, o tai užtikrina erkės maitinimąsi. Mikroorganizmai (riketsijos, virusai), su krauju patekę į erkės organizmą, perduodami transovariniu (patelė perduoda ligų sukėlėjus savo palikuonims) ir transfaziniu (sukėlėjai išsilaiko erkei besineriant iš vienos vystymosi stadijos į kitą) keliu. Tai reiškia, kad erkė, užsikrėtusi bet kurioje vystymosi stadijoje, sukėlėją nešioja visą likusį gyvenimą.
Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo žaizdelę savo seilėmis. Seilėse, kaip jau minėta, yra skausmą malšinančių, kraujo krešėjimą stabdančių bei cementinį kamštį formuojančių medžiagų. Dėka tokių savybių erkė netrukdoma gali maitintis jai reikiamą laiką: žmogus įsisiurbimo nejaučia, atsitiktiniu judesiu erkės nepašalins, nes ji stipriai įsitvirtinusi odoje. Be to, jei žmogui įsisiurbė lerva ar nimfa, jas sunkiau aptikti dėl mažo dydžio.
Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną. Lietuvoje beveik kasmet registruojami erkinio encefalito atvejai, išplitę per pieną. Patarimas būtų vartoti tik pasterizuotą pieną (virusas žūsta 70 °C temperatūroje – per 5 minutes).
Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga 2–3 tūkst. žmonių. 2016 m. užregistruota 633 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2 915 – Laimo liga (2006 m. – 462 ir 2029).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba7
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...