"Jau nuo vaikystės turiu nemažai apgamų, daugiausiai – ant nugaros, rankų, taip pat dekolte srityje. Vienas jų labai didelis, negražus, tad vasarą droviuosi atvirų drabužių, ypač nemalonu apsinuoginti paplūdimyje. Žinau, jog įmanoma apgamus šalinti, bet ar tai atliekama vien dėl estetinių priežasčių? Ar reikia juos tirtis? Kiek užtrunka gijimo procesas po operacijos?" - klausia Rūta.

Atsako specialistė:
„Northway“ medicinos centro gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė:

- Kartais žmonės ateina ir sako: „Aš jums parodysiu tokį didelį, rausvą apgamą, kuris yra iškilus, labai negražus“. Kai pasižiūri, paaiškėja, kad šis apgamas sudėtimi yra vienas geriausių apgamų – šalia esantis mažas, juodas ir plokščias gali būti daug pavojingesnis. Taigi, dydis nėra esminis faktorius, todėl net ir nedidelius apgamus vertėtų bent kartą pasitikrinti. Yra vadinamoji ABCD taisyklė, paremta angliškų žodžių pirmosiomis raidėmis. A – asimetrija. Jeigu apgamas buvo simetriškas ir staiga tapo širdelės formos, trikampis, verta pasirodyti gydytojui. B (borders) – kraštai. Ar apgamai yra taisyklingi, ar tarsi pradeda „ištrupėti“. C (colour) – spalva. Ar spalva yra vienalytė, ar apgame yra atsiradusių patamsėjusių dėmių. D – diametras. Ar apgamas yra iki pusės centimetro diametro dydžio, ar didesnis.

Žinoma, šis vertinimas yra subjektyvus – kuo žmogus turi lakesnę fantaziją, tuo daugiau gali įžvelgti net ir visiškai gerame apgame. Visgi, jei atsiranda įtarimų, jog apgamas pakito, daug geriau ateiti pas specialistą, nei neateiti. Ar tikrai šie pokyčiai yra, įvertins gydytojas.

Vertinama specialia aparatūra, kuria galime pažvelgti į apgamo sudėtį. Net jei jis bus didelis, nelygiais kraštais, bet geros sudėties, toks apgamas pavojaus nekels. Jei jums ir atrodo, kad jūsų apgamai yra ramūs, bent vieną kartą pasitikrinkite pas dermatologą ir įsitikinkite, kad tikrai viskas yra gerai.

Apie apgamo šalinimą, prieš tai jį ištyręs, visuomet sprendžia gydytojas. Pirmiausia reikia nustatyti, ar apgamai yra geri. Taip pat, ar juos galima ir ar reikia šalinti. Dažnai ateina žmonės, kuriems jų apgamai nepatinka, nes negražiai atrodo. Jei apgamai geri, bet dėl estetinių priežasčių komplikuoja normalų paciento gyvenimą, juos galima šalinti. Kita priežastis apgamus šalinti – vadinamieji nepatogūs, kliūvantys apgamai. Sakykime, esantys ant kaklo gali būti dažnai užkabinami grandinėle, užtrauktuku, vyrams trukdyti skustis. Taip pat esantys depiliuojamose vietose: pažastyse, kirkšnyse. Kartais žmonės kreipiasi dėl pusiau atplyšusių apgamų, prasidėjus infekcijai. Taigi, jei matome, kad apgamo likimas yra abejotinas, žmogus jį pats anksčiau ar vėliau „išsioperuos“, siūlome jį šalinti profesionaliai.

Į trečiąją apgamų kategoriją patenka tie, kuriuos jau reikia šalinti dėl medicininių priežasčių – kai mes, pridėję dermoskopą, matome, jog apgamas pradėjo kisti, yra rizikingas. Tokius apgamus siūlome atidžiai stebėti arba šalinti.

Apgamus galima šalinti įvairiais metodais, atsižvelgiant į situaciją. Jeigu šaliname dėl medicininių priežasčių, teisingiausias būdas - apgamą išoperuoti. Galbūt šiek tiek gąsdinamai skamba žodis „operacija“, daug geriau tiktų tai vadinti procedūra: jums suleidžia vaistų, išima apgamą ir viskas – galite tiesiai grįžti į darbą, tikrai niekas nelaikys ligoninėje.

Chirurginis šalinimas - dažniausiai taikomas būdas, taip pat vienas mediciniškai praktiškiausių. Pašalinti apgamai atiduodami histologiškai ištirti. Kiti šalinimo metodai taip pat priklauso nuo konkretaus atvejo. Jei apgamas yra visiškai nepavojingas, jį galima šalinti radiochirurginiu, lazeriniu metodu – taip apgamas bus panaikintas itin estetiškai, greičiausiai neliks jokių žymių. Taip gali būti šalinami papilominiai dariniai, jų kekės. Gijimas po apgamo šalinimo dažniausiai užtrunka 5-7 dienas.

Kalbant apie profilaktiką, norėčiau pabrėžti, jog nuo saulės reikia saugoti ne tik apgamus. Jeigu iš anksto išsioperuotume visus apgamus, bet būtume saulėje nesaikingai ir be apsaugos priemonių, melanomos rizika nė kiek nesumažėtų. Melanoma gali susiformuoti ne tik apgame, bet ir bet kur kitur odoje. Rizika didėja, jei šeimoje būta ligos atvejų. Riziką taip pat didina saulės nudegimai (net ir patirti vaikystėje), didesnis nei 50-ies apgamų skaičius ir šviesus odos tipas. Kuo rizika didesnė, tuo žmogus turi labiau saugotis: nebūti saulėje piko valandomis (11-15 val.), teptis apsauginiu kremu (pradedant SPF 30), tinkamai apsirengti.