Alergologas: polinkis sirgti – kaip loterijos bilietas | Diena.lt

Alergologas: polinkis sirgti – kaip loterijos bilietas

Šiemet vabzdžių įgėlimų sezonas prasidėjo anksčiau nei įprastai. Gydytojai prognozuoja, kad dėl užsitęsusių karštų orų nukentėjusiųjų bus daugiau. Žinomas uostamiesčio gydytojas alergologas teigia, kad su vabzdžių įgėlimais ir alergijomis susiję daug mitų.

Skundai nestebina

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos medikams šią vasarą ne kartą teko gelbėti nukentėjusiuosius nuo vabzdžių įgėlimų dėl kilusios alerginės reakcijos. Patys žmonės pastebi, kad šiemet vabzdžiai "piktesni": labiau puola ir dažniau gelia.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjo, gydytojo pulmonologo alergologo ir klinikinio imunologo Mariaus Zolubo nestebina tokie skundai.

"Žmonės taip pat piktesni, iš kur tie vabzdžiai bus geresni? – juokavo gydytojas, o surimtėjęs paaiškino. – Kai karšta, žmonės nesėdi namuose, tad ir rizika būti sugeltam padidėja. Čia gal labiau tokie emociniai pastebėjimai dėl įgėlimų gausos, nes širšių ar kitų geliančių vabzdžių nepadaugėjo."

Ligoninės priėmimo skyriuje jau sulaukiama nukentėjusiųjų nuo vabzdžių. Laimei, kol kas nepasitaikė atvejų, kad būtų grėsęs pavojus žmogaus gyvybei.

Vienam į ligoninę besikreipusiam žmogui vabzdys buvo įgėlęs į liežuvį. Tokiais atvejais, pradėjus tinti kvėpavimo takams, kyla grėsmė uždusti. Šįkart viskas baigėsi laimingai.

M.Zolubas pastebi, kad šiemet širšių sezonas startavo gerokai anksčiau. Įprastai jis prasidėdavo įpusėjus rugpjūčiui. Gamta diktuoja savo ritmą, nes šiemet ir augalų vegetacija prasidėjo anksčiau.

Laukia intensyvus sezonas

Pasak M.Zolubo, sugeltų pacientų antplūdžio dar nesulaukiama, tačiau galima tikėtis, kad šiemet dėl karštų orų geliančių vabzdžių sezonas bus intensyvesnis nei praėjusiais metais. Šilti ir sausi orai sudaro puikias sąlygas jiems daugintis.

"Dabar dauguma nukentėjusiųjų gauna skubią pagalbą, o tikrasis vasaros veidas pasirodys rudenį, kai pacientai kreipsis į šeimos gydytojus. Mes, gydytojai alergologai, neteikiame pirmos pagalbos, mes diagnozuojame, sprendžiame, ar reikia specifinio gydymo. Varpiniams augalams alergiški žmonės taip pat neateina tada, kai augalai žydi. Jie pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją. Kol mūsų biurokratinė mašina apsisuka, paprastai tokie pacientai ateina jau po sezono", – pasakojo skyriaus vedėjas.

Šeimos gydytojai alergologo konsultacijai dažniausiai siunčia tuos pacientus, kuriems pasireiškė sunki alerginė reakcija arba ji pasikartojo kelis kartus.

Pavojingiausi įgėlimai – galvoje

Anot gydytojo alergologo, su vabzdžių įgėlimais ir jų sukeltais negalavimais susiję daug mitų. Žmonės dažnai painioja alergiją su natūralia organizmo reakcija į vabzdžio nuodus.

Normalu, kad sugėlus kelioms širšėms, vapsvoms ar bitėms atsiranda odos patinimas. Jautriau organizmas reaguoja į įgėlimus veido, galvos srityse.

Gyvybei pavojingas vabzdžio įgėlimas į liežuvį – jam ištinus žmogus gali uždusti. Kitose vietose reakcija į nuodus būna kur kas švelnesnė. Įgelta vieta parausta, patinsta, niežti.

Tačiau jei vabzdys įgelia alergiškam žmogui, lemtinga gali būti kiekviena minutė. Organizmas į nuodus reaguoja žaibiškai: prasideda dusulys, krenta kraujo spaudimas. Jam pasiekus kritinę ribą, žmogus gali mirti, jei nesuteikiama skubi pagalba.

Būtent dėl šios priežasties alergiškiems žmonėms patariama su savimi nešiotis priemonių nuo anafilaksinio šoko, nes greitoji pagalba ne visada spėja skubiai atvykti. Vabzdžiai dažniausiai įgelia lauke ar kur nors gamtoje.

Praranda savisaugos instinktą

M.Zolubas paaiškino, kad žmogaus organizmas alergiškai sureaguoja ne į pirmą įgėlimą. Jei jis turi genetinį polinkį, pirmasis įgėlimas gali tik įjautrinti organizmą.

Jeigu žmogus nėra alergiškas, svarbiausia nekišti galvos į avilį, ir viskas bus gerai.

"Jeigu žmogus nėra alergiškas, svarbiausia nekišti galvos į avilį, ir viskas bus gerai. Alergiškas žmogus vasarą neturėtų gyventi be ranka pasiekiamų vaistų", – priminė pašnekovas.

Per metus Lietuvoje įgėlus vabzdžiui miršta nuo 3 iki 5 žmonių. M.Zolubas atkreipia dėmesį, kad jeigu alergiškų vabzdžių nuodams žmonių būtų labai daug, šių netekčių turėtume kur kas daugiau.

Alergologas paneigė nuomonę, kad nuo vabzdžių įgėlimų dažniausiai miršta nežinojusieji apie tykantį pavojų vabzdžio geluonyje. Atvirkščiai, dažniau esą miršta tie, kurie žinojo apie alergiją, tačiau po kelerių metų ar ilgesnio laiko tiesiog prarado savisaugos instinktą.

Kartais manoma, kad alergiją vabzdžių nuodams sukelia dažni pakartotiniai įgėlimai. Gydytojo pastebėjimu, neretai bitininkai yra alergiški bičių nuodams.

Painioja su alergija

Vasarą, prasidėjus uogų sezonui, daugelis stengiasi jų atsivalgyti už visus metus. Tačiau saiko praradimas – gana rizikingas. Sezoninių uogų prisivalgę žmonės vėliau dažnai skundžiasi neva atsiradusia alergine reakcija.

"Visa esmė yra kiekyje, o ne uogose. Jei suvalgysi kelias uogas, nieko nenutiks, bet jei pusę kibiro – gali ne tik suviduriuoti, bet ir ištinti", – šmaikštavo pašnekovas.

Pasak M.Zolubo, alergija maistui vaikams, ypač ikimokyklinio amžiaus, yra gana dažna. Vėliau iš jos tiesiog "išaugama". O štai alergija maistui tarp suaugusiųjų, gydytojo teigimu, dažniausiai yra iš legendų srities. Dažnai po negalavimais, priskiriamais alergijai, slypi virškinimo sutrikimai.

"Žmonės dažnai painioja alergiją su maisto netoleravimu. Esminis skirtumas tarp alergijos ir netolerancijos kokiam nors produktui yra tas, kad nuo alerginės reakcijos galima mirti, o nuo netoleravimo – ne. Netoleranciją maistui dažniausiai sukelia mūsų gyvenimo būdas", – paaiškino gydytojas.

Prilygsta infarktui

Vasarą sergantieji lėtinėmis ligomis paprastai jaučiasi geriau, tačiau ne kamuojamieji alergijų. Žmonės, sergantys šienlige, vasarą verkia tiesiogine prasme.

Šienligę arba, kitaip sakant, alerginį nosies gleivinės uždegimą sukelia žydinčių augalų žiedadulkės. Reakcija į žiedadulkes pasireiškia stipriu nosies niežuliu, varvėjimu, čiauduliu, akių paraudimu.

Daugeliui sloga atrodo nerimtas susirgimas, tačiau M.Zolubas tikina, kad ši "smulkmena" gerokai apkartina kai kurių žmonių gyvenimą.

"Rimta sloga prilyginama prieš tris savaites infarktą patyrusio žmogaus būsenai. Nosis sudaro vos 1 procentą kūno, bet ji taip gali sujaukti gyvenimą! Jei žmogus naktį dėl slogos neišsimiega, jis atsikelia piktas, suirzęs, mažėja jo produktyvumas", – aiškino gydytojas.

Pasak M.Zolubo, nėra vaistų, kurie išgydytų alergiją. Medikamentai tik pašalina ligos sukeltas pasekmes ir leidžia geriau jaustis.

Kai kuriems pacientams taikoma specifinė imunoterapija – sergančiajam duodamos ir laipsniškai didinamos alergeno dozės, tad organizmas pamažu prie jo pripranta ir ilgainiui pradeda toleruoti. Tačiau šis gydymo metodas brangus, ilgai trunkantis ir ne visiems prieinamas.

Išprovokuoja gyvenimo būdas

"Jeigu būtų aišku, kas sukelia alergiją, žinotume, kaip išjungti ligą užvedantį mechanizmą. Dabar vieną ketvirtadalį naujų alergijų galima susieti su genetika. Prieš 30 metų alergija dažniau pasireikšdavo per vieną kartą – seneliai ją perduodavo anūkams, dabar – alergiškų tėvų alergiški vaikai. 3 iš 4 atvejų nėra aišku, kas konkrečiai sukelia alergiją, nors hipotezių yra daug. Bet jei alergiją vertinsime kaip patologinį mechanizmą, jis vis tiek turi kažką bendro su genais ir mistiniu terminu "gyvenimo būdas", – aiškino gydytojas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nijolė

Nijolė portretas
Nuostabus gydytojas,ir kaip specialistas ir kaip žmogus .

Domas

Domas portretas
Labai šiltas ir malonus daktaras, nors ir skyriaus vedėjas skiria pakankamai laiko pokalbiui su pacientu. Nesusireikšminęs, kaip daugelis daktarų. Tik geriausi atsiliepimai.

bliamba

bliamba portretas
Peklama! Pas ta "daktara" net ant kalendori( uz nugaros) datos zimeklis- skersai kabo!!:))))
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių