"Žiemą viešėjau egzotiškoje užsienio šalyje. Kelionės malonumą apkartino alergiją primenantys niežintys bėrimai. Grįžus kuriam laikui viskas susitvarkė, tačiau dabar, padaugėjus saulėtų dienų, vėl pastebėjau panašius bėrimus. Ar tai reiškia, jog prasidėjo alergija saulei? Kaip su ja kovoti? Ar tai – laikinas negalavimas?" –  klausia Audrius.

Atsako specialistas

„Northway“ medicinos centro gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė:

– Su alergija saulei arba soliarine egzema susiduria apie 20 procentų žmonių. Nuo jos kelis kartus dažniau kenčia moterys ir, be abejo, dažniau baltaodžiai. Ši alergija pasireiškia kartu su pirmu susitikimu su saule – būtent dabar yra šis laikotarpis – arba ankstyvą vasarą. Vasaros pabaigoje, kuomet jau būname įpratę prie saulės spindulių, ji nebepasireiškia. Požymiai gali išryškėti po kelių valandų ar net dienų susidūrimo su saule. Nėra vieno odos bėrimo tipo: pradedant paprastais odos paraudimais, susiliejančiomis raudonomis dėmėmis, baigiant pūslytėmis, kartais net gali priminti vabzdžio įkandimą. Bėrimai visuomet atsiranda saulei atidengtose vietose: ant veido, plaštakų, dekoltė srityje. Realiai visas šios alergijos mechanizmas nėra iki galo išaiškintas, tačiau tikrai žinoma, jog šią alergiją sukelia tiek UVB, tiek UVA spinduliai. Jie mūsų organizme sukelia endogeninę alerginę reakciją ir tuomet užsiveda šis alerginis mechanizmas – tai vadinama uždelsto tipo alergine reakcija. Tik 25 procentai žmonių, turinčių šią alergiją, iš jos „išauga“, jos atsikrato. Apie 50 procentų pacientų, laikui bėgant, būklė pagerėja. Visgi, netgi ketvirtadaliui žmonių kuo toliau, tuo darosi vis blogiau.

Vienareikšmiško gydymo nėra, nes mes nesitikime išgydyti alergijos saulei. Tiesiog nėra to stebuklingo vaisto, kurį davę pacientui, galėtume sakyti: „Sveikiname, jūs pasveikote nuo alergijos saulei“. Visas gydymas remiasi į profilaktiką: jeigu šviečia saulė, turite pasirūpinti kepure, akiniais nuo saulės, tinkamais drabužiais. Žinoma, būtina nepamiršti foto apsauginių kremų – tai yra labai svarbu tiek kalbant apie vėžinius susirgimus, tiek apie odos senėjimą, tiek apie alergiją. Pabrėžtina, jog jie turi būti su UVA ir UVB apsauga. Renkantis apsauginį kremą taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad jis būtų su tinkamais SPF filtrais – pradedant nuo 30-ies.

Su šia alergija reikia po truputį susigyventi, jokiu būdu nepulti iš karto į atvirą saulę. Jeigu ruošiatės važiuoti atostogauti, 4-6 savaites prieš kelionę reikėtų daryti profilaktiką, pratintis prie saulės naudojant specialias apsaugos priemones. Ką daryti, jeigu žiemą vykstama į šiltus kraštus? Logiškas atsakymas būtų soliariumas, bet aš, kaip dermatologė, jo negaliu minėti nė vienu geru žodžiu, tad šis klausimas lieka atviras. Kalbant iš žmogiškosios pusės, susidūrę su tokia situacija pacientai būtent taip ir pratinasi prie saulės spindulių – tokia yra dažniausia praktika.Visgi, ar tai yra gerai, iki galo negalime atsakyti. Juk taip išsprendžiame alergijos klausimą, bet negalime atmesti kitų soliariumo sukeliamų padarinių. Seniau tai buvo tik pavasarinė arba vasarinė problema, dabar, kai žmonės daug keliauja, tai tampa visų sezonų palydovu. Viešint užsienio šalyse taip pat nereikėtų pamiršti odą saugoti ir maudantis vandens telkiniuose – būtinai rinkitės vandeniui atsparų apsauginį kremą, nepamirškite ir kepurės ar, jei reikia, net ir marškinėlių.

Nustačius alergiją saulei, visuomet reikėtų turėti tablečių nuo alergijos, hidrolipidinį kremą, gydytojo paskirtą harmoninį tepaliuką ir kokią nors lengvą, drėkinamąją priemonę, kuri ramintų odą. Prieš miegą reikėtų išgerti tabletę nuo alergijos, kūną patepti raminamuoju kremu, rytais odą padengti hidrolipidiniu kremo sluoksniu ir bent kartą per dieną teptis harmoniniu tepaliuku. Toks gydymas turi būti sistemingas ir trukti bent penkias dienas.