Ateinantį sekmadienį - gruodžio pirmąją – minima pasaulinė AIDS diena.

Pasitinkant pasaulinę AIDS dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad Lietuvoje iš viso diagnozuotas 2221 ŽIV infekuotas asmuo, iš kurių 1804 – vyrai, 417 – moterų. ŽIV infekcija patvirtinta trims vaikams. Dauguma užsikrėtusiųjų yra 25-29 metų amžiaus asmenys. Bebeik pusė visų užsikrėtusiųjų registruoti dviejose apskrityse - Klaipėdos (560) ir Vilniaus (523). Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988-2012) 334 ŽIV infekuoti asmenys susirgo AIDS, iš kurių trečdalis mirė nuo AIDS. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių, pastaraisiais metais augo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro duomenimis, pernai Europoje užregistruota 8 procentais daugiau naujų ŽIV atvejų lyginant su 2011 metais. Pasak PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimo, beveik kas antram asmeniui ŽIV infekcija ES/EEE šalyse išaiškinama vėlyvoje ŽIV stadijoje. Lietuvoje šis rodiklis žemesnis ir siekia 8,8 proc. (2012m.). Aukščiausi ŽIV sergamumo rodikliai registruoti penkiose ES/EEE šalyse: Estijoje, Latvijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge.

Pagal ŽIV plitimo būdą dauguma (68 proc.) užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Tačiau užsikrėtusiųjų šiuo būdu lyginant pernai ir užpernai sumažėjo ketvirtadaliu. Tuo tarpu ES/EEE šalyse užsikrėtusiųjų per injekcinių narkotikų vartojimą sumažėjo 7 procentais nuo visų naujai registruotų atvejų šiose šalyse.

ULAC užsakymu atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, Lietuvoje per daugiau kaip dvidešimtmetį išaugo socialinė tolerancija ŽIV užsikrėtusiems: 1990 m. 77,6 proc. gyventojų atsakė, kad kaimynystėje nenorėtų gyventi su užsikrėtusiais ŽIV ar sergančiais AIDS, o 2011m. tokių respondentų sumažėjo iki 46 procentų.

Pažymint pasaulinę AIDS dieną, įvairiose gyventojų bendruomenėse Lietuvoje vyksta viktorinos - protų mūšiai, kurie paskatino dalyvius giliau pasidomėti apie ŽIV ir AIDS bei sustiprins įvairiausių gyventojų grupių budrumą, sektorių bendradarbiavimą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro iniciatyva Pasaulinės AIDS dienos išvakarėse protų mūšius surengs pusketvirto šimto šalies bendruomenių, kur viktorinos suburs tūkstančius mokinių, jų tėvelių, pedagogų, bendraminčių, partnerių.

Iki šiol dar nėra sukurta vaistų, kurie galėtų išgydyti ŽIV infekciją, tačiau yra vaistai, kurie labai veiksmingai kontroliuoja ŽIV ligos progresavimą. Tokie vaistai ir gydymas jais, vadinami antiretrovirusine terapija, kuri Lietuvoje yra prieinama visiems pacientams, kuriems jos reikia bei kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, metams vieno ŽIV ligonio vaistams vidutiniškai skiriama apie 25,5 tūkst. litų. Liga gydoma visą likusį gyvenimą. Taikomas gydymas pagerina ŽIV pacientų gyvenimo kokybę bei prailgina gyvenimo trukmę. Pacientai tampa mažiau užkrečiami arba virusas jų kraujyje tampa nebeaptinkamas. Daugiau kaip pusė (55,3 proc.) ART gydymą gaunančių ŽIV pacientų Lietuvoje ŽIV užsikrėtė per narkotikų vartojimą.