„Vienas svarbiausių pastarųjų metų pasiekimų – neatlygintinų kraujo donacijų ženklus augimas, o šiais metais mūsų priimtas iššūkis – pasiekti 100 proc. neatlygintiną donorystę – jau pasiektas. 2014 m. tokių donacijų buvo vos per 50 proc., 2015 m. – daugiau kaip 75 proc., 2016 m. – beveik 90 proc., o šiemet jau turime visą 100 proc.“, – sako Nacionalinio kraujo centro direktorė J. Bikulčienė.

Pasak NKC vadovės, dabar Lietuva gali drąsiai stoti į vieną eilę su bet kuria pažangiausia ES šalimi.

Tarptautinės konferencijos ne tik suteikia galimybę paskleisti Europai apie save gerąją žinią, kad esame ir galime būti lygiaverčiai partneriai, bet ir sužinoti apie inovatyvius kraujo transfuzijos metodus, pažangiausias technologijas, naujausius mokslininkų tyrimus, pasimokyti iš kitų šalių patirčių efektyviausių priemonių, elgsenos karo, terorizmo, įvairių katastrofų, kataklizmų, kurių nuolat šiandienos pasaulyje daugėja, atvejais, rašoma pranešime spaudai.

Konferencijos atidarymo metu pabrėžta, kad labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, konkrečiai šiuo atveju – tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir NKC.

Pasak kalbėjusios apie Lietuvos kraujo donorystės sistemą,  iššūkius ir pasiekimus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovės Alvydos Naujokaitės, pasiekta gerų rezultatų, nes abi įstaigos turi vieną tikslą – sukurti tvarią, pažangią sistemą – geriausią ir donorui, ir pacientui, ir personalui.

„Lietuvoje kraujo tarnybos įstaigos veikia nepriekaištingai  –  įgyvendinamų priemonių visuma, bendradarbiavimas, mūsų donorų gera valia ir profesionaliai atliekamas NKC specialistų darbas – be visų šių veiksnių tokio gero rezultato nebūtume pasiekę“, – sakė SAM atstovė.

Konferencijoje perskaityta daugiau kaip 20 pranešimų. Patirtimi ir žiniomis dalinosi geriausi Lietuvos medikai – transfuziologai, anesteziologai, taip pat mokslininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, JAV, Baltarusijos ir kt. šalių.

Dalyviai turėjo galimybę iš pirmų lūpų išgirsti apie terorizmo išpuolius Paryžiuje, Nicoje, kaip buvo reaguojama į įvykius, kaip buvo gelbėjami sužeistieji, taip pat apie katastrofas įvairiose šalyse – kaip tokiose ekstremaliose situacijose telkiami donorai, kaip ir kuriose erdvėse turi būti organizuojamos donorystės akcijos, kaip elgtis, kad nesukelti visuomenėje panikos, kokių veiksmų imtis, kad donorų neatvyktų per daug ir nereikėtų kraujo pertekliaus utilizuoti.

Konferencijoje buvo plačiai pristatyti kraujo donorystės Lietuvos kariuomenėje rodikliai, pažymėta, jog keičiantis geopolitinei situacijai pasaulyje, tampa labai svarbus kariuomenės bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas su kraujo centrais, itin aktualus karių švietimas sveikatos klausimais, logistikos strategijos reikšmė karo atveju, taip pat su transfuzija susijusios procedūros.

Konferencijoje buvo aptariama tai, ar visada ūmaus kraujavimo atveju reikia kraujo produktų,  kaip racionaliau panaudoti reikiamus kraujo komponentus, koks anesteziologo vaidmuo donorų telkime, ar turi šiuolaikinė slaugytoja būti „išmani“, kuo panašios organų ir kraujo donorystės,  itin didelis dėmesys buvo skiriamas donorų sveikatai, sveikai gyvensenai, gyventojų motyvacijai tapti donoru, kaip  visuomenės sveikatos biurai gali prisidėti skatinant donorystę. Dalyviai aktyviai domėjosi kraujo preparatų gamyba, apie kurią pasakojo Italijos, kurios patirtis siekia net 30 metų, atstovas.

Anot Nacionalinio kraujo centro Donorystės skyriaus vedėjo Pauliaus Norkaus,  konferencijoje sulaukta aukščiausio lygio lektorių, mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių,  pranešimus aktualiomis temomis skaitė geriausi Lietuvos specialistai.

„Išgirdome daug naujovių, pasidalinome patirtimi, o išgirstos aktualijos buvo išties svarbios. Tikimės ir labai norėtume, kad kai kurių žinių netektų pritaikyti mūsų šalyje, kaip, pvz. veiksmai karo, teroro aktų ar katastrofų metu. Tačiau, jei taip nutiktų, mes jau žinome, ką daryti“, – pasibaigus konferencijai sakė Donorystės skyriaus vadovas.

Renginyje dalyvavo per 200 gydytojų, slaugytojų, kitų medicinos darbuotojų, sveikatos specialistų, neatlygintinos kraujo donorystės skatintojų ir savanorių.

Po konferencijos dalyviai ir svečiai buvo pakviesti į iškilmingą vakarą Vilniaus rotušėje, kur buvo apdovanoti 83 donorai. Neatlygintinai davę kraujo 40 ir daugiau kartų, jie gavo tai liudijančius Garbės donoro pažymėjimus ir ženklelius. Nusipelniusius visai šaliai ir tautiečiams donorus sveikino LR sveikatos apsaugos ministro pavaduotoja Aušra Bilotienė Motiejūnienė, Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė, donorų vardu kalbėjo Garbės donorai Audronė Liubeznova iš Mažeikių ir Arvydas Domarkas iš Skuodo. Garbingus vakaro svečius atsiimti apdovanojimų kvietė vakaro vedėjas Justinas Jankevičius, šventinę nuotaiką kūrė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras su maestro Donatu Katkumi priešaky, atlikėjai Karina Krysko ir Vaidas Baumila, fagotininkas Ignas Mažvila.

Garbės donoro vardas kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos (plazma – sudedamoji kraujo dalis) ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam neatlygintinos donorystės veikloje. Nemokamas kraujo ar plazmos davimas garbės donoro vardui gauti skaičiuojamas nuo Kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 1997 m. sausio 1 d.