Papildomas atlygis

Įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymui nuo balandžio 1-osios poliklinikoms, medicinos centrams, šeimos gydytojo kabinetams už kiekvieną prie įstaigos prisirašiusį gyventoją, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ligonių kasos mokės 15 eurų. Planuojama, kad per metus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tam prireiks apie 300 tūkst. eurų.

Sulaukiame nemažai nusiskundimų, kad užuot atvažiavęs pas ligonį į namus, jį apžiūrėjęs, pakonsultavęs, šeimos gydytojas kviečia jo artimuosius ateiti į polikliniką, kur išrašys vaistus.

„Neįgaliųjų žmonių sveikatos priežiūros poreikiai yra didesni, nei prie gydymo įstaigos prisirašiusių sveikų žmonių, tad papildomas atlygis skatins gydymo įstaigas rūpintis, kad sunkiai sergantys žmonės sulauktų dar daugiau šeimos gydytojų, slaugytojų dėmesio. Tiesa, ir iki šiol papildomai iš PSDF biudžeto mokama tiek už gydytojo, tiek už slaugytojo apsilankymus neįgalaus paciento namuose, nes šios paslaugos yra priskiriamos prie skatinamųjų paslaugų“, – teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.

Žmonės, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, paprastai serga keliomis lėtinėmis ligomis, tad gydytojo konsultacijų, gydymo paslaugų jiems prireikia dažniau nei kitiems pacientams. Slaugytojai tokiems ligoniams jų namuose atlieka daugybę slaugos procedūrų – nuo vaistų suleidimo, pragulų priežiūros, lašinės prijungimo iki kraujo paėmimo laboratoriniams tyrimams, elektrokardiogramos darymo. 

Neįgaliųjų poreikiai didesni 

„Kaip dažnai šeimos gydytojas, slaugytojas lanko specialiuosius slaugos poreikius turinčius pacientus, priklauso nuo jų būklės. Pas vienus tenka dažnai lankytis, pas kitus – rečiau. Kiekvienas mūsų centro gydytojas turi po penkis dešimt tokių pacientų. Gydytojų vizitai pas juos atskirai neapmokami – už juos mokama kaip už apylinkės paciento priežiūrą, nors darbo sąnaudos, be abejo, didesnės nei konsultuojant ligonius sveikatos priežiūros įstaigoje“, – tvirtina Kauno rajono Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Nijolė Kliučienė.

Vizitams į namus pas nevaikštančius, neįgalius pacientus reikia ne tik daugiau laiko, bet ir lėšų – kuro išlaidoms, slaugytojos atliekamoms procedūroms reikalingoms priemonėms.

„Specialiųjų slaugos poreikių turinčius ligonius lankėme ir lankysime nepriklausomai nuo to, kiek ligonių kasos moka už šias paslaugas. Juos lankėme ir negaudami jokių priemokų. Tai mūsų pacientai, kuriais turime rūpintis. Niekada nedarėme skirtumo tarp galinčių ateiti pas šeimos gydytoją gyventojų ir dėl sunkių ligų negalinčių to daryti – visus gydome ir dėmesio skiriame vienodai, – sako N.  Kliučienė. – Penkiolika eurų – nedidelė suma, bet vis tiek džiaugiamės, kad papildomai prisideda šiek tiek pinigų.“

Sąnaudos didesnės už įkainius  

Vizitams į namus pas nevaikštančius, neįgalius pacientus reikia ne tik daugiau laiko, bet ir lėšų – kuro išlaidoms, slaugytojos atliekamoms procedūroms reikalingoms priemonėms.

„Sąnaudos lankant ir gydant specialiųjų slaugos poreikių turinčius pacientus didesnės nei paslaugų įkainiai, – teigia Ignalinos rajono poliklinikos vyriausioji gydytoja Džiuginta Kajėnaitė. – Vieni pacientai sunkiau serga, kiti – lengviau, tačiau šeimos gydytojas kiekvieną mėnesį turi tokį ligonį aplankyti, o slaugytoja – dar dažniau. Priklauso nuo to, kokių sveikatos bėdų pacientas turi.“

Dalis prie poliklinikos prisirašiusių pacientų gyvena tolokai nuo Ignalinos – kaimuose, vienkiemiuose. Nuvykimą pas čia gyvenančius neįgalius pacientus iš savo lėšų apmoka poliklinika, kaip ir priemones, kurias šiems ligoniams naudoja slaugytoja ar šeimos gydytojas. Pasak Dž. Kajėnaitės, papildomi penkiolika eurų už kiekvieną tokį prisirašiusį pacientą, kai jam per metus tenka suteikti daug paslaugų, vidutiniškai dvylika šeimos gydytojo ir dvidešimt slaugytojos vizitų, – itin menka suma.

„Neįgaliems pacientams reikia žymiai daugiau paslaugų nei kitiems gyventojams – ir šeimos gydytojo vizitų į namus, ir tyrimų daugiau tenka atlikti, tačiau didesnio paslaugų įkainio niekas neduoda, kokį „nuleidžia“ iš viršaus, tokį ir turime. Šių pacientų sveikatos priežiūrai išnaudojame daugiau lėšų, nei gauname iš ligonių kasų“, – tvirtina Mažeikių Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Gražina Kurienė.

Komentaras

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos administratorė Jurgita Masiulionytė:

– Šeimos gydytojai turi namuose lankyti neįgalius pacientus, tačiau sulaukiame nemažai nusiskundimų, kad užuot atvažiavęs pas ligonį į namus, jį apžiūrėjęs, pakonsultavęs, šeimos gydytojas kviečia jo artimuosius ateiti į polikliniką, kur išrašys vaistus. Suprantame, kad šeimos gydytojai nėra labai ištroškę važinėti pas pacientus į namus, nes jų darbo krūviai didžiuliai, per galybę dokumentų, kuriuos turi užpildyti, jie nė kabinete neturi laiko galvos pakelti į pacientą. Matyt, yra nepakankami paslaugų įkainiai, kad gydytojai taip dirba. Kita vertus, šeimos gydytojų vizitai labai priklauso nuo poliklinikos administracijos pozicijos – kaip ji apsisprendusi padėti prie jos prisirašiusiems neįgaliems pacientams.