- technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės jaučiasi laimingesni, jei leidžia sau jausti visas norimas emocijas. Netgi neigiami jausmai kaip pyktis ir neapykanta prisideda prie to, rašo bbc.com.
Tarptautinė mokslininkų komanda publikavo naują tyrimą, kuriame teigiama, jog laimė yra daugiau nei malonumo jausmas. Tyrėjai klausinėjo dalyvių apie tai, kokias emocijas šie norėtų jausti. Atsakymai buvo palyginti su tuo, kaip dalyviai vertino pasitenkinimą savo gyvenimu.
Suprantama, jog žmonės dažniausiai norėjo jausti teigiamas emocijas, tačiau įdomu tai, jog jie būdavo labiau patenkinti savo gyvenimo kokybe, jei jaučiamos emocijos sutapdavo su tomis, kurių jie trokšdavo.
Tai multikultūrinis tyrimas, kuriame dalyvavo 2300 universiteto studentų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Brazilijos, Kinijos, Vokietijos, Ganos, Izraelio, Lenkijos bei Singapūro.
Neigiamos emocijos
„Jei jaučiate tas emocijas, kurias norėtumėte jausti, net jei jos ir nemalonios, būsite laimingesni", – teigė tyrimo vadovė Maya Tamira iš Jeruzalės žydų universiteto.
Nustebino tai, jog 11 proc. žmonių norėjo jausti mažiau teigiamų emocijų, pavyzdžiui, meilės ir empatijos. O 10 proc. troško išpildyti neigiamus jausmus – neapykantą bei pyktį.
„Jei žmogus, skaitydamas apie vaikų išnaudojimą, nejaučia pykčio, jis tikriausiai norės jį jausti. Jis norės būti piktesnis, nei tuo metu jaučiasi. O jei moteris trokšta palikti smurtaujantį partnerį, tačiau nesiryžta tam, ji tikriausiai norės jam nejausti tiek meilės", – aiškino tyrimo vadovė.
Blogi jausmai gali būti naudingi
Kembridžo universiteto profesorės Annos Alexandrovos nuomone, šis tyrimas meta iššūkį tradiciniam laimės suvokimui. Paprastai ją suvokiame kaip santykį tarp teigiamų ir neigiamų emocijų. Tačiau profesorė mano, jog tyrime yra ir trūkumų. Pasak jos, buvo tiriamos tik dvi emocijos – pyktis ir neapykanta.
„Pyktis ir neapykanta gali būti suderinami su laime, tačiau nėra jokių įrodymų, jog kiti nemalonūs jausmai, pavyzdžiui, baimė, kaltė, liūdesys ir nerimas, taip pat gali būti naudingi. Žmonės, sergantys klinikine depresija paprastai nori jaustis liūdni, o tai tik pagilina jų problemas", – teigė Anna Alexandrova.
Tačiau, jos nuomone, šis tyrimas parodė visas noro jaustis laimingam blogąsias puses.
„Vakarietiškos kultūros žmonės visada nori jaustis laimingi. Net jei dažniausiai jie jaučiasi pakankamai gerai, jiems norisi jaustis dar geriau. O tai gali sumažinti bendrą pasitenkinimą gyvenimo kokybe", – teigė profesorė.
Taigi svarbu leisti sau jausti įvairias emocijas ir neapsiriboti vien troškimu jaustis gerai. Laimė yra kompleksiškas yra sudėtingas reiškinys. Tai nėra vienareikšmiškas pozityvumo jausmas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...