Sparčiai populiarėjantis pykčio valdymo metodas – destrukcinė terapija

Kiekvieną iš mūsų kartais apima pyktis. Visi žinome, kad šią emociją geriau išlieti, užuot užgniaužus. Tik kaip tai padaryti, kad nepakenktume nei sau, nei kitiems? Vienas iš sparčiai populiarėjančių pykčio valdymo metodų – destrukcinė terapija. Paprasčiau tariant, įvairių daiktų daužymas ar niokojimas pavojaus nekeliančioje aplinkoje.

Paslauga pranoko lūkesčius

Pirmieji pykčio kambariai buvo įkurti JAV prieš dešimtmetį. Tai buvo greičiau eksperimentas nei bandymas pradėti netradicinį verslą. Vieno iš pirmųjų pykčio kambarių įkūrėja Dalaso gyventoja Donna Alexander prisimena, kad iš pradžių ji tik fantazavo apie vietą, kurioje streso paveikti žmonės galėtų saugiai atsikratyti įtampos trankydami manekenus, televizorius, baldus ir kitus objektus.

Prieš tai ji nutarė išbandyti, ar būtų norinčių pasinaudoti tokia galimybe. Į savo garažą prinešė prie kaimynystėje esančių šiukšliadėžių, konteinerių surinktų niekam nebereikalingų daiktų ir pakvietė savo pažįstamus juos suniokoti. Kad būtų smagiau, įjungė smagią muziką. Juokais užsiprašė už tai iš kiekvieno 5 dolerių. Žinia apie streso atsikratymo sesijas pasklido iš lūpų į lūpas.

Į duris pradėjo skambinti nepažįstami žmonės, klausinėdami, ar čia yra vieta, kur galima daužyti daiktus. Moteris suprato, kad tai gali tapti perspektyviu verslu. Ėmėsi ieškoti tinkamų patalpų, kol jas rado ir įrengė, susidarė didžiulė laukiančiųjų eilė. Šiuo metu verslas klesti, o 5 minutės, praleistos pykčio kambaryje niokojant senus rakandus, kainuoja 25 dolerius. Populiariausi niokojimo objektai – spausdintuvai, žadintuvai, vazos.

Greitai atsirado D.Alexander pasekėjų ir naujų idėjų. Pavyzdžiui, už 500 dolerių galima suniokoti visą kambarį, įrengtą kaip biuras. Atsižvelgiama ir į klientų pageidavimus, kad jis būtų kuo panašesnis į tą, kuriame jie dirba. Ne mažiau mėgstamas ir į parduotuvę ar prekybos centrą panašus kambarys su drabužių kabyklomis ir lentynomis, prikrautomis įvairiausių daiktų. Galima rinktis ir įrankius – kūjus, beisbolo lazdas, vamzdžius.

Taip pat pasirenkama ir patinkanti muzika. Patalpų, kuriose vyksta pykčio ir streso malšinimo seansai, sienos specialiai sutvirtinamos, langai uždengiami, o klientams išdalijamos apsaugos priemonės – kostiumai, šalmai, akiniai, pirštinės, kad pagauti azarto nesusižeistų. Nauja tendencija – žmonės į pykčio kambarius ateina didesnėmis ir mažesnėmis grupėmis, tai gali būti ir bendradarbiai, ir draugų kompanija, ir poros.

Antplūdis prieš rinkimus

Šiuo metu pykčio kambariai veikia JAV, Kanadoje, Australijoje, Europos šalyse. Steve'as Shew, įkūręs pykčio kambarį Toronte, pasakoja, kad ypač didelio lankytojų antplūdžio sulaukia prieš prezidento rinkimus, jų metu ir jiems pasibaigus. Iš pradžių jiems būdavo siūloma ant lentos užrašyti nemėgstamo ar nekenčiamo politiko vardą bei pavardę ir ją sudaužyti.

Šiuo metu pykčio kambariai veikia JAV, Kanadoje, Australijoje, Europos šalyse.

Vėliau juos pakeitė manekenai, aprengti taip, kad būtų panašūs į vieną ar kitą kandidatą. Populiariausi buvo tuomet dar būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo konkurentės Hilary Clinton manekenai. Juos klientai niokodavo su tokiu įniršiu, kad tekdavo nuolatos parūpinti naujų. Rinkimams pasibaigus ir juos laimėjus D.Trumpui, dar ilgai buvo pageidaujančių sudaužyti būtent jo manekeną.

Jungtinėje Karalystėje neseniai duris atvėrė naujos koncepcijos sporto klubas "Gymbox Victoria". Jis organizuoja specialias didelio intensyvumo treniruotes, kurių metodiką sukūrė klubo treneriai kartu su pykčio valdymo specialiste Julian Hall. Jų metu dirbama su inventoriumi, ant kurio puikuojasi "Brexit" surežisavusių britų politikų portretai. Čia savo pyktį išlieti gali šiam jų žingsniui nepritariantys piliečiai.

Smūgiuojant į bokso kriaušę su ministrės pirmininkės Theresos May portretu, mėtant sunkų kamuolį ant kilimėlio, ant kurio atspausdintas Leiboristų partijos lyderio Jeremy Corbyn veidas, šokinėjant su maišu, nuo kurio šypsosi vienas išstojimo iš ES iniciatorių Borisas Johnsonas, kilnojant svarmenis su Konservatorių partijos atstovo Jacobo Reeso nuotrauka nepritariančių šiam žingsniui, įtūžis sumažėja.

Pykčio valdymo ekspertė J.Hall teigia, kad aerobikos pratimai slopina negatyvias mintis ir jausmus, kartu ir stresą bei įtampą, netikrumą, nerimą dėl ateities, kurį žmonėms kelia atsiskyrimo nuo ES procesas. Prieš pristatydamas naują koncepciją klubas apklausė savo klientus, ką jie mano apie šį politinį sprendimą, ir daugiau nei pusė (52 proc.) atsakė vertinantys jį kaip didelę klaidą.

Daužo ir automobilius

Olandijoje veikianti bendrovė "Car smash" siūlo naują alternatyvą įtūžiui malšinti ir stresui mažinti. Tuos, kurie jaučiasi dėl kokios nors priežasties liūdni, susijaudinę, supykę, nepajėgiantys išspręsti užgriuvusių problemų, ji kviečia į automobilių sąvartyną, kuriame šios neigiamos emocijos atlėgs, o pyktis bus suvaldytas niokojant senus, nebevažiuojančius automobilius.

Šios pasaugos sumanytojai pirmiausiai orientuojasi į vyrus, tačiau ja gali naudotis ir moterys. Ji skirta ne pavieniams asmenims, o grupėms. Minimalus dalyvių skaičius – aštuoni, jiems tenka vienas automobilis. Daužyti jį galima kūju, plaktukais, metalo strypais, beisbolo ir kitomis lazdomis tol, kol iš jo liks metalo laužo krūva. Aprūpinama ir apsauginėmis priemonėmis – drabužiais, pirštinėmis, šalmais, akiniais.

Apie pusantros valandos trunkančiame seanse dalyvauja ir saugumo instruktorius. Patirtis parodė, kad vieni žmonės šį užsiėmimą vertina kaip saugią pykčio išliejimo galimybę, o kiti – kaip linksmą pramogą. Todėl dažnai jį renkasi draugų kompanijos, tiesiog norinčios gerai praleisti laiką, jis ne mažiau populiarus tarp bernvakarių, gimtadienių rengėjų. Beje, prieš tai draudžiama vartoti alkoholį.

Didžiosios Britanijos pykčio valdymo asociacijos direktorius psichoterapeutas Mike'as Fisheris atliko ne vieną eksperimentą automobilių laužyne. Jis tyrė, kaip naikinant seną automobilį keičiasi žmogaus emocijos, psichologinė savijauta ir kaip tai padeda valdyti pyktį. Pasak specialisto, jeigu asmuo jį daužys negalvodamas apie iš proto varantį įvykį ar situaciją, tai bus tik smagus užsiėmimas, padedantis atsipalaiduoti.

Tačiau jei prieš užsimodami kūju sąmoningai susikoncentruosime į konkretų mūsų pyktį keliantį objektą, psichiką traumuojačią priežastį, įsivaizduosime, kad priešais yra ne automobilis, o pykčio mechanizmą užvedęs sraigtelis, šis veiksmas virs efektyviu destrukcinės terapijos seansu. Tai leis išsilaisvinti nuo pykčio, padės pajusti palengvėjimą, teigia Pykčio valdymo asociacijos vadovas.

Sulaukia įvairių vertinimų

Kalifornijos universiteto Streso tyrimų laboratorijos vadovas, klinikinis psichologas George'as M.Slavichas tikina, kad nepakanka mokslinių įrodymų, patvirtinančių teigiamą sąmoningo pykčio išliejimo įtaką. Jo nuomone, kaip ir pykčio priepuolio metu, niokojant daiktus pasireiškiantis psichologinis ir imuninis organizmo atsakas gali būti ne naudingas, o žalingas sveikatai. Tiesa, šis faktas tyrimais taip pat neįrodytas.

Specialistas rekomenduoja geriau rinktis ne šį destrukcinį pykčio, streso ir įtampos mažinimo būdą, o meditaciją, kognityvinės terapijos užsiėmimus ar įsisąmoninimo metodą Mindfulness. Londono Sičio universiteto Psichologijos grupės mokslininkas Michaelis Sinclairas neabejoja, kad pykčio valdymas pasitelkus fizinį smurtą, nukreiptą į negyvą objektą, yra iš tiesų veiksmingas.

Kai ką nors daužome, trankome, niokojame, tai yra fizinis veiksmas, tačiau jis veikia ir mūsų psichologinę būseną. Taip yra dėl to, kad visos žmogaus dalys – emocinė, elgesio, racionalioji ir fizinė yra susijusios, ir stiprus vienos iš jų pasikeitimas atsiliepia kitoms. Kai mes patiriame stiprų stresą arba pyktį, jaučiamės taip, tarsi mums kas nors būtų sudavęs smūgį tiesiogine to žodžio prasme, aiškina jis.

Galima bandyti nuo šio nemalonaus pojūčio išsilaisvinti psichologiniais metodais, tačiau smūgį gali padėti išgydyti kitas smūgis. Psichiatras Johnas Ratey, tyrinėjęs intensyvaus fizinio krūvio įtaką smegenų veiklai, nustatė, kad jis aktyvuoja tam tikrus smegenų receptorius, susijusius su laimės hormonais vadinamų dopamino, serotonino ir endorfinų perdavimu.

Kadangi automobilių, kitų objektų ar daiktų naikinimas yra gana aktyvi fizinė veikla, reikalaujanti nemažai jėgų, pastangų, poveikis taip pat panašus. Tiesiog pasikeičia organizmo chemija. Kuo labiau išsenkame fiziškai, tuo daugiau gerai jaustis padedančių medžiagų išsiskiria. Smegenys pradeda gaminti azoto oksido molekules, kurios veikia ir kaip antidepresantai, sako mokslininkas.


Išradingas pasaulis

Indų daužymo automatas sukurtas specialiai tam, kad greitai ir be vargo galėtumėte numalšinti staiga kilusį pyktį. Tereikia įmesti tam tikrą pinigų sumą ir pasirinkti daiktą, kurį norite sudaužyti. Jame sudėtos lėkštės, puodeliai, stiklinės skulptūrėlės, vazos, taurės. Kai automatas jį išspjaus, beliks trenkti į žemę ar sieną. Šį unikalų prietaisą prieš kelerius metus sukūrė danų ir šveicarų menininkai Katja Kublitz ir Ronnie Yarisalas.

Niujorke veikiantis griovimo klubas nuo pykčio kambarių skiriasi tuo, kad jame galima lankytis nuolatos, tereikia tapti jo nariu ir mokėti mėnesinį mokestį, kuris priklausomai nuo paslaugų paketo kainuoja 35–50 dolerių. Į jį išlieti neigiamų emocijų galima eiti nors ir kasdien, panašiai kaip į baseiną ar sporto klubą. Jis prekiauja ir dovanų čekiais, tai labai tinkama dovana piktam žmogui. Tai, ką labiausiai norisi niokoti, galima rinktis – kaip ir kitur, populiariausi seni kompiuteriai, televizoriai, baldai, stikliniai daiktai. Viena sesija trunka 15 min. arba pusvalandį. Įleidžiami ir vaikai, bet tik nuo dvylikos metų. Galima daužyti daiktus vienam arba grupėmis (nuo dviejų iki šešių žmonių). Lankytojų trūkumu ši įstaiga nesiskundžia.

Žmogus – ne garo mašina

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pykčio nekontroliuojantis žmogus gyvena perpus trumpiau, nei galėtų. Tie, kurie nuolat dalyvauja ar patys provokuoja pykčius, patiria infarktą, kraujotakos sutrikimų ir miršta 50–60 metų. Tikrosios per ankstyvų mirčių priežastys – konfliktai ir pyktis, nuolatiniai jų sukeliami stresai. Tad norint ilgai gyventi pirmiausia reikia išmokti valdyti pyktį.

Klaidinga manyti, kad užgniaužtas pyktis vėliau gali prasiveržti įvairiais sutrikimais. Teorija, kad pyktį reikia lieti, yra pagrįsta labai paviršutiniu suvokimu, neva žmogus yra mechaninė sistema ar garo katilas, kuriam reikia nuleisti garą, kitaip jis sprogs. Pyktis – pati impulsyviausia jėga, ją visą laiką reikia kontroliuoti, kad ji neištrūktų ir nesunaikintų žmogaus.

Dėl vieno antistresinio metodo sutaria visi. Kai jus užvaldo pyktis, pabandykite kuo daugiau judėti. Eikite tvarkyti buto, pirkti smulkių pirkinių, į gamtą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kokios srities

Kokios srities  portretas
įstaigose tikrai tai būtų naudinga?

zelemunčikas

zelemunčikas portretas
Man gaila daiktų į juos kažkas įdėjo savo darbą ir sielą.Uždarau žmoną tamsiam kambaryje,užsimaunu bokso pirštines ir valiai.Žinot jokių nuostolių,nes nereikia taisyt ar pirkt naują.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Psichologas A. Kaluginas: troškimai dažniausiai kyla iš egoistinių paskatų
    Psichologas A. Kaluginas: troškimai dažniausiai kyla iš egoistinių paskatų

    Garsus psichologas Andrius Kaluginas teigia, kad savo praktikoje dažnai susiduria su situacijomis, kai žmogus dėl savo noro gali padaryti labai daug ir bet kokia kaina. Neretai tai verčia susimąstyti apie žmogiškumo ribas – kiek toli žmogus...

  • Startuoja nauja savižudybių prevencijos platforma „Tu esi“
    Startuoja nauja savižudybių prevencijos platforma „Tu esi“

    Internete startavo nauja savižudybių prevencijos iniciatyva „Tu esi“, joje pateikiama informacija apie galimus pagalbos būdus ir rizikos ženklus. ...

    2
  • Kodėl daugelis talentingų moterų nedrįsta siekti daugiau?
    Kodėl daugelis talentingų moterų nedrįsta siekti daugiau?

    Daugelis tikrai pažįstame ne vieną protingą, talentingą ir įžvalgią, turinčią puikių idėjų moterį, kuri siaubingai bijo nesėkmių, gėdos ir kritikos, kad yra nepakankamai gera, kvalifikuota ar patyrusi. ...

  • Psichologai: sunkiausios derybos – santykiuose
    Psichologai: sunkiausios derybos – santykiuose

    Derybos – žodis, kurį esame pratę girdėti tuomet, kai kalbame apie verslo ar darbo santykius. Tačiau mokėti derėtis ne mažiau svarbu ir šeimoje. Psichologė Rūta Bačiulytė sako, kad gyvenimas kupinas prieštaravimų, o konfliktin...

  • Talismanų galia: tikra ar pramanyta?
    Talismanų galia: tikra ar pramanyta?

    Kiekvienas turime vieną ar kelis daiktus, kurie, tikime, neša sėkmę. Vienam tai gali būti meškiukas, su kuriuo žaidė vaikystėje, kitam – šventas paveikslėlis, padovanotas močiutės, ar laikrodis, kurį segėdami laimėjote k...

    1
  • Smurtą patiriančios moterys padės viena kitai
    Smurtą patiriančios moterys padės viena kitai

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, partnerio smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi bent 1 iš 3 moterų, tačiau joms išdrįsus apie tai prabilti, dalis visuomenės tokią žinią pasitinka kaltinimais – „ką jam pasakei?&l...

    1
  • Pasaulyje daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius
    Pasaulyje daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius

    Pasaulyje nuo 1990 metų daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius, rodo ketvirtadienį paviešinta didelio masto analizė, kurios autoriai nustatė didžiulių skirtumų tirdami nusižudančių vyrų ir moterų skaičius. ...

    1
  • Vaikų finansinis raštingumas – tėvų atsakomybė
    Vaikų finansinis raštingumas – tėvų atsakomybė

    Įgimti gebėjimai, geras išsilavinimas ir puikiai apmokamas darbas negarantuos finansinės sėkmės, jei nemokėsime elgtis su pinigais. Psichologė Ingrida Markūnė pastebi, kad finansinio raštingumo pagrindus reikia diegti nuo mažens. ...

    3
  • Plaukimo trenerė pataria: vanduo neturi kelti vaikui streso
    Plaukimo trenerė pataria: vanduo neturi kelti vaikui streso

    „Nelįsk į vandenį, nuskęsi“, – kažkodėl būtent taip tėvai įspėja savo dar nemokančius plaukti vaikus. Panašaus pobūdžio atgrasymų vertėtų vengti, nes jie dažną kartą veda į hidrofobiją – vandens baimę, paste...

    2
  • Nauji asmenybės tipai: pagaliau įrodyta moksliškai!
    Nauji asmenybės tipai: pagaliau įrodyta moksliškai!

    Sudėlioti žmones į stalčiukus pagal tam tikrus charakterio bruožus bandoma jau nuo Hipokrato laikų. Esama įvairiausių teorijų, tačiau iki šiol psichologijos ekspertų jos buvo vertinamos prieštaringai dėl mokslinių įrodymų trūkumo....

    1
Daugiau straipsnių