- Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyresnio amžiaus tėvai norėtų dažniau bendrauti su savo emigravusiais vaikais, bet, nepaisant to, jų santykiai pagerėjo. Tokius rezultatus, ištyrusi emigracijos įtaką kartų ryšiams, nustatė sociologė dr. Margarita Gedvilaitė – Kordušienė.
Vyresnio amžiaus tėvai norėtų dažniau bendrauti su savo emigravusiais vaikais, bet, nepaisant to, jų santykiai pagerėjo. Tokius rezultatus, ištyrusi emigracijos įtaką kartų ryšiams, nustatė sociologė dr. Margarita Gedvilaitė – Kordušienė.
„Tikrai nesitikėjau, kad gana nemaža dalis įvardys – santykiai po emigracijos pagerėjo. Dėl įtakos bendravimo dažnumui irgi nustebau. Nesitikėjau, kad ji tokia reikšminga. Reikšmingesnė tėčiams, negu mamoms. Moterų šansai dažnai bendrauti su savo vaikais, kurie gyvena Lietuvoje, yra penkis–šešis kartus didesni negu su užsienyje gyvenančiais. Vyrų šansai bendrauti su emigravusiais vaikais – daug mažesni“, – pastebi sociologė.
– Pasirinkote tyrinėti emigracijos įtaką kartų ryšiams tarp Lietuvoje likusių vyresnio amžiaus žmonių – tėvų ir emigravusių suaugusių vaikų. Kodėl pasirinkote tokią temą?
– Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama Lietuvoje likusiems vaikams ar sutuoktinių ryšiams. Kaip migracija paliečia čia pasilikusius vyresnio amžiaus žmones, išsamesnių tyrimų nebuvo atlikta. Lietuva – tokia valstybė, kurioje senėjimo tendencijos intensyvios, senėjimo tempai greiti. Jie sutampa su gana intensyvia emigracija. Be to, paslaugų sistema vyresnio amžiaus žmonėms yra ribota.
Temos pasirinkimas buvo susijęs ir su kultūriniais veiksniais. Nuostatos, kad suaugę vaikai turėtų prižiūrėti vyresnio amžiaus tėvus, Lietuvoje gana stiprios. Dėl šių priežasčių nutariau patyrinėti, kaip emigracija veikia kartų ryšius iš vyresnio amžiaus tėvų pozicijos.
– Kuo domėjotės, atlikdama šį tyrimą? Kartų ryšiai skamba labai plačiai.
– Žiūrėjau, kaip migracija veikia bendravimo, susitikimų dažnumą. Sakydama „bendravimo dažnumą“ turiu galvoje ir virtualiomis bendravimo priemonėmis. Stebėjau, kaip emigracija veikia santykių artumą ir tarpusavio paramą, pavyzdžiui, emocinę ir finansinę. Tyriau, kaip vyresnio amžiaus žmonės vertina suaugusių vaikų emigraciją ir kokias subjektyvias pasekmes patys iškelia. Tokie aspektai buvo pagrindiniai.
– Ką rodo tyrimas, kokias pasekmes patys vyresnio amžiaus tėvai, likę Lietuvoje, įžvelgia šeimoms išsiskyrus – vaikams emigravus?
– Jeigu remiantis kiekybinio tyrimo duomenimis, jis rodo, kad emigracija veikia susitikimų dažnumą. Tam tyrimo tarsi ir nereikėtų atlikti, tačiau užsienio mokslininkai teigia, kad modernios technologinės priemonės išlaisvina mus nuo geografinio atstumo. Tyriau, ar iš tiesų taip yra ir Lietuvoje, ar iš tiesų migracija turi teigiamos ir neigiamos įtakos virtualiems kontaktams. Galime palaikyti ryšius telefonu, per „Skype“ programą ir t. t.
Tyrimas parodė, kad įtaka yra neigiama – tėvai su savo emigravusiais vaikais bendrauja kur kas rečiau, negu su Lietuvoje gyvenančiais vaikais. Panašu, kad struktūriniai trukdžiai, pavyzdžiui, skambučių kainos, užimtumas, apriboja mūsų kontaktus. Nemaža dalis vyresnio amžiaus tėvų įvardijo, kad norėtų dažniau bendrauti su emigravusiais vaikais. Dažno bendravimo poreikis yra.
Vertinant santykių artumą, nebuvo nustatytas reikšmingas poveikis. Panašu, kad atstumas vis dėlto neveikia mūsų emocinio ryšio. Žinoma, galima būtų atlikti daugiau tyrimų šioje srityje, bet užsienyje atliktų tyrimų duomenys irgi rodo, kad geografinis atstumas dažnai nepaveikia mūsų emocinio ryšio. Vadinasi, per vizitus namo, skambučius vis dėlto palaikomas, išsaugomas emocinis ryšys.
– Kitaip tariant, jeigu emocinis artumas buvo, gyvenant vienoje šalyje, tai jis išlieka ir emigravus, o jeigu jo nebuvo, tai jo nėra ir neatsiranda?
– Taip, greičiausiai. Įdomu buvo tai, kad vyresnio amžiaus tėvai įvardino, jog jų santykiai su emigravusiais vaikais pagerėjo. Taip atsakė daugiau kaip 20 proc. tėvų.
Yra ambivalencijos teorija ir konflikto teorija. Ji teigia, kad, kai yra mažiau kontakto, kyla ir mažiau įtampos, intensyvių emocijų. Be to, kai žmogų mato retai, abi pusės pasitempia, nori kokybiškai, gražiai praleisti laiką emigravusiam žmogui grįžus.
Žinoma, vaikų emigracija teigiamai veikia vyresnio amžiaus žmonių finansinę gerovę. Tai buvo vienas iš pagrindinių aspektų, kurį tėvai įvardijo. Jų finansinė padėtis, vaikam emigravus, pagerėjo. Teiktai ir gautai emocinei paramai (kiek artimieji vienas kitą remia emocionaliai) emigracijos veiksnys irgi nebuvo reikšmingas.
– Regis, modernios technologijos tikrai daro gyvenimą paprastesnį ir suteikia daugiau galimybių bendrauti. Vis dėlto dažnai žmonės skiria ne tik geografinis atstumas, bet ir laiko skirtumas. Turbūt modernios technologijos ne tiek daug gali pasitarnauti, jei laiko skirtumas toks, kad vienur – diena, kitur – naktis.
– Žinoma, labai veikia. Mokslininkai dažnai pabrėžia, kad šeimos būna atskirtos ne tik atstumo, bet ir laiko. Būna, kad jos tiesiog prasilenkia laike. Tada tikrai sunku rasti galimybę bendrauti.
Lietuvos atvejis toks, kad bent jau pagrindinės tikslo šalys yra sąlygiškai netoli. Mano tyrime vaikai daugiausiai buvo emigravę į Airiją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Norvegiją. Tokio [laiko skirtumo – LRT.lt] trukdžio kaip ir nėra, yra tik geografinis. Žinoma, tiem, kas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ar kitose šalyse, laiko skirtumas – labai reikšmingas veiksnys.
– Kuo dar ypatingas šeimų bendravimas, kurias skiria atstumas?
– Kai dariau interviu, pastebėjau, kad nemažai vyresnio amžiaus tėvų susiduria su sunkiu adaptaciniu periodu. Jiems sunku priimti emigraciją. Interviu buvo persmelkti emociniu fonu: ir ašaromis, ir pasisakymais, kur buvo naudojami tokie žodžiai kaip „man liūdna“, „aš verkiu“ ir t. t. Emigracija – emociškai didelis krūvis, kurį reikia pakelti kai kuriems tėvams.
Kiti tėvai reaguoja visiškai priešingai. Jiems buvo būdingi labai racionalūs paaiškinimai – man gerai, jeigu mano vaikams gerai. Jie emigraciją dažnai vertina kaip vienintelę išeitį iš situacijos, kuri gali pagerinti padėtį, kaip galimybę visai šeimai pagerinti padėtį.
– Pokalbio pradžioje kaip vieną susidomėjimo šia tema motyvų nurodėte šeimos narių pareigų suvokimą, kad vaikams reikia prižiūrėti tėvus senatvėje. Emigracija neabejotinai keičia šią tradiciją, kultūrinį mūsų tautos bruožą.
– Lietuvoje dar įprasta, kad vaikai yra pagrindiniai priežiūros teikėjai savo vyresnio amžiaus tėvams. Jeigu atsiranda sveikatos problemų ir reikia intensyvios priežiūros, jos emigravę vaikai negali suteikti. Yra svarstomos visokios galimybės, kaip tai spręsti. Galbūt vaikai gali prisidėti finansiškai. Ieškoma išeičių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...