Psichologė: ruduo gali tapti išbandymu sergantiems depresija

  • Teksto dydis:

Psichologė Aušra Mockuvienė sako, jog dalis sergančiųjų depresija susiduria su būdingais sezoniniais nuotaikos svyravimais.

Šis depresijos porūšis vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu ir dažniausiai pasireiškia tamsiuoju metų laiku. „Kai pradeda trūkti šviesos, net ir depresija nesergantys žmonės vardija savijautos pokyčius, kurie labai panašūs į šios ligos simptomus: nėra energijos, dingsta noras kažkuo domėtis, norisi daugiau paprastųjų angliavandenių ir riebaus maisto, kamuoja nuolatinis mieguistumas“, – sako Depresijos gydymo centro įkūrėja A. Mockuvienė.

Daliai žmonių artėjant tamsiajam sezonui būsena blogėja palaipsniui, tarsi nepastebimai, kita dalis gali patirti staigius pablogėjimus. Išanalizavę savo savijautą pastarąsias dvi tris žiemas jautrūs šviesos trūkumui žmonės tikrai pastebės, kad jų būsena turi šį sezonišką svyravimą. Bet tamsai galime ruoštis iš anksto. Žinant svarbiausius principus įmanoma išvengti šio sezoniško pablogėjimo.

Todėl jau trečią rugsėjį iš eilės psichologė A. Mockuvienė renka žmonių, turinčių depresijos simptomų, grupę. Tris mėnesius dvylika žmonių dalyvaus antidepresinio gyvenimo būdo mokymuose „Įveik depresiją kitaip“. „Kiekvieną savaitę aš vertinu tam tikroje skalėje susirinkusiųjų simptomus, jų pasireiškimo stiprumą. Apibendrinus pirmųjų grupių rezultatus matome, kad 37 proc. dalyvių būsena po grupės pasikeitė reikšmingai, t. y. jų simptomų įvertinimas balais sumažėjo nuo 50 iki 100 proc. Dar 29 proc. dalyvavusių mokymuose pagerėjimas buvo nuo 30 iki 50 proc. Tai reiškia, kad 66 proc. visų dalyvių patyrė vidutinį arba reikšmingą simptomų sumažėjimą, o toks procentas yra tikrai didelis“, – pasakoja psichologė.  

Svarbiausia žinia kalbant apie depresijos gydymą be vaistų – žmogus turi norėti pats išsikapstyti, stengtis, valdyti savo gyvenimą ir prisiimti už jį atsakomybę.

Tarp specialistų egzistuoja nemažai skirtingų požiūrio krypčių į depresiją kaip į ligą. „Sergančiųjų depresija daugėja. Negalime pamiršti, kad tai civilizacijos liga, kad šios ligos išsivystymui ir paūmėjimams įtakos turi ir gyvenimo būdas. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, jo tempas dramatiškai skiriasi nuo buvusio prieš kelis šimtus metų. Tad turime išmokti gyventi kitokioje aplinkoje su tais pačiais kūno ir psichikos ypatumais, tačiau išlikdami atsparūs visiems neigiamiems aplinkos veiksniams, pradedant tuo, kad prasidėjo ruduo ir saulės vis mažiau, ir baigiant tuo, kad trūksta pinigų, nėra darbo, blogi tarpusavio santykiai ir pan. Depresijos atsiradimo priežastys yra skirtingos: biologinės, fiziologinės, socialinės, traumų patyrimas, vaistų šalutinis poveikis, krizės, negalėjimas sveikai išgyventi netekčių, o kur dar subjektyvių žmogaus patirčių įvairovė... Tad labai svarbu, kad būtų didesnis pasirinkimas būdų, kaip padėti žmogui susitvarkyti su depresijos simptomais“, – sako psichologė.

Aušra Mockienė/ Asmeninio arch. nuotr.

Lietuvoje egzistuoja auksinis depresijos gydymo standartas: medikamentai ir psichoterapija. „Mes neneigiame medikamentų, jie yra reikalingi, kartais ir aš kai kuriems mokymų dalyviams pasiūlau dar pasitelkti ir vaistus. Vaistai depresijos atveju yra reikalingi, tik ne visada nuo jų reikia pradėti ir tik į juos susitelkti ar vien tik jais vadovautis. Yra nemažai būdų, kurie taip pat veiksmingi, tačiau saugesni. Žinoma, jie reikalauja gerokai didesnio asmeninio indėlio nei tabletės išgėrimas. Gyvenimo būdo korekcijos yra puiki papildoma galimybė. Depresija yra sunki liga, nes čia nėra vieno modelio, kurį pritaikius jausis pagerėjimas. Todėl, manau, didesnis kiekis įrankių ir metodų, kurie padeda reguliuoti savo būseną, yra naudingas kiekvienam, kuris išgyvena depresiją. Ypač, kai tuos metodus žmogus gali taikyti pats, taip tapdamas aktyviu ir atsakingu už savo savijautą“, – kalba psichologė A. Mockuvienė.

„Pastebime, kad gyvenimo būdo koregavimu domisi įvairaus amžiaus, lyties ir patirties žmonės. Ankstesniuose mokymuose jauniausiam dalyviui buvo devyniolika, vyriausias buvo virš 60 metų“, – pasakoja psichologė. Pasak A. Mockuvienės, ateina žmonės, kurie jau išbandė ir vaistus, ir psichoterapiją; ir tokie, kurie tik susidūrė su pirmais ligos pasireiškimais; tokie, kurie vartojo vaistus, bet norėjo dar kažkokių papildomų atramų – grupės paramos, daugiau informacijos apie tai, kas su juo vyksta, kokių reikėtų naujų įgūdžių.     

„Yra keli principai, kuriuos mes siūlome žmonėms koreguoti, keisti ar įvesti į savo gyvenimą. Pavyzdžiui, fizinis aktyvumas, bendravimas, šviesa, tam tikri mitybos papildai, miego įpročių koregavimas. Kodėl tai svarbu, kaip tai veikia savijautą, kaip tai keičia jaučiamus depresijos simptomus, kaip tai realiai pradėti įgyvendinti savo gyvenime – būtent to ir mokomės“, – šypsosi psichologė A. Mockuvienė.

Kiekvienam žmogui stipriausią teigiamą efektą duoda skirtingi būdai, kai kuriems pagerėja pradėjus daugiau judėti, kitam – kasdien gavus reikiamą kiekį šviesos, o trečiam gali reikėti įdiegti visus principus. „Išbandžius kuo daugiau metodų, galima atsirinkti, kas konkrečiam žmogui duoda geriausią efektą. Svarbiausia žinia kalbant apie depresijos gydymą be vaistų – žmogus turi norėti pats išsikapstyti, stengtis, valdyti savo gyvenimą ir prisiimti už jį atsakomybę“, - sako A. Mockuvienė.

Psichologai pataria rudens metu dėmesingiau stebėti savo savijautą. Rudenį penktadalis žmonių patiria šviesos trūkumo simptomus, kurie primena lengvą depresiją:

    • Norisi daugiau saldumynų; 

    • Daugiau gerti kavos, nes ima trūkti energijos;

    • Kamuoja didesnis mieguistumas;

    • Nuolatinis nuovargio jausmas;

    • Net ilgai pamiegojus nebūna pailsėjimo jausmo.

Specialistai rekomenduoja ieškoti pagalbos, jeigu šie simptomai jums pasireiškia jau ne pirmą žiemą, jeigu jus pradėjo kamuoti nemiga, ankstyvi prabudimai ar einate miegoti labai vėlai, jeigu dėl apatijos sunku prisiverti nudirbti kasdienius darbus, atlikti darbines užduotis, nesinori bendrauti ir nebeteikia džiaugsmo tai, kas anksčiau džiugino.

„Neretai žmonės taip įpranta gyventi toje blogoje būsenoje, kad net neįsivaizduoja, jog gali būti kitaip. Jie kiekvieną žiemą susitaiko su tuo, kad nebus jėgų dirbti, kad niekas nedžiugins, kad reikės nuolat per prievartą viską daryti, kad gulės ant sofos, žiūrės televizorių ir kimš į save saldumynus. Neva visi taip jaučiasi ir kitaip nebus. Ne visi taip jaučiasi ir juo labiau jūs neprivalote taip jaustis tik dėl to, kad baigėsi vasara ir prasidėjo tamsusis metų laikas. Ieškokite pagalbos!“, – ragina psichologai A. ir Antanas Mockai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Psichologai: sunkiausios derybos – santykiuose
    Psichologai: sunkiausios derybos – santykiuose

    Derybos – žodis, kurį esame pratę girdėti tuomet, kai kalbame apie verslo ar darbo santykius. Tačiau mokėti derėtis ne mažiau svarbu ir šeimoje. Psichologė Rūta Bačiulytė sako, kad gyvenimas kupinas prieštaravimų, o konfliktin...

  • Smurtą patiriančios moterys padės viena kitai
    Smurtą patiriančios moterys padės viena kitai

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, partnerio smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi bent 1 iš 3 moterų, tačiau joms išdrįsus apie tai prabilti, dalis visuomenės tokią žinią pasitinka kaltinimais – „ką jam pasakei?&l...

    1
  • Pasaulyje daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius
    Pasaulyje daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius

    Pasaulyje nuo 1990 metų daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius, rodo ketvirtadienį paviešinta didelio masto analizė, kurios autoriai nustatė didžiulių skirtumų tirdami nusižudančių vyrų ir moterų skaičius. ...

    1
  • Vaikų finansinis raštingumas – tėvų atsakomybė
    Vaikų finansinis raštingumas – tėvų atsakomybė

    Įgimti gebėjimai, geras išsilavinimas ir puikiai apmokamas darbas negarantuos finansinės sėkmės, jei nemokėsime elgtis su pinigais. Psichologė Ingrida Markūnė pastebi, kad finansinio raštingumo pagrindus reikia diegti nuo mažens. ...

    3
  • Plaukimo trenerė pataria: vanduo neturi kelti vaikui streso
    Plaukimo trenerė pataria: vanduo neturi kelti vaikui streso

    „Nelįsk į vandenį, nuskęsi“, – kažkodėl būtent taip tėvai įspėja savo dar nemokančius plaukti vaikus. Panašaus pobūdžio atgrasymų vertėtų vengti, nes jie dažną kartą veda į hidrofobiją – vandens baimę, paste...

    2
  • Nauji asmenybės tipai: pagaliau įrodyta moksliškai!
    Nauji asmenybės tipai: pagaliau įrodyta moksliškai!

    Sudėlioti žmones į stalčiukus pagal tam tikrus charakterio bruožus bandoma jau nuo Hipokrato laikų. Esama įvairiausių teorijų, tačiau iki šiol psichologijos ekspertų jos buvo vertinamos prieštaringai dėl mokslinių įrodymų trūkumo....

    1
  • Mokslininkai: trijų dienų savaitgalis pakeltų žmonių produktyvumą
    Mokslininkai: trijų dienų savaitgalis pakeltų žmonių produktyvumą

    Daugeliui žmonių šeštadienis ir sekmadienis yra pačios maloniausios dienos, kuomet dirbti nereikia. Tai yra laikas, kuomet galima atsipalaiduoti, ilgiau pamiegoti ar atlikti susikaupusius namų ruošos darbus. Bet ar savaitgalis jums nea...

    5
  • Psichologė: spaudimas būti lyderiais sargdina žmones
    Psichologė: spaudimas būti lyderiais sargdina žmones

    Žodį „lyderystė“ girdime kasdien. Apie tai kalbėti, atrodo, tapo gero tono ženklu. Šiandienos žmogui lyderystė asocijuojasi su įtaka, pirmavimu, valdžia, aktyvumu, veržlumu, perspektyvumu. Iš ekranų dažnai girdime kvietimu...

  • Neišreikštas pyktis gali prišaukti depresiją
    Neišreikštas pyktis gali prišaukti depresiją

    Neišreikštas pyktis gali prišaukti depresiją. Ja dažniau suserga altruistinės asmenybės, atiduodančios daugiau, nei gauna. Tačiau esama specialistų nuomonių, kad depresija ir noras žudytis yra tam tikra egoizmo išrai&scaron...

    4
  • Sparčiai populiarėjantis pykčio valdymo metodas – destrukcinė terapija
    Sparčiai populiarėjantis pykčio valdymo metodas – destrukcinė terapija

    Kiekvieną iš mūsų kartais apima pyktis. Visi žinome, kad šią emociją geriau išlieti, užuot užgniaužus. Tik kaip tai padaryti, kad nepakenktume nei sau, nei kitiems? Vienas iš sparčiai populiarėjančių pykčio valdymo met...

    2
Daugiau straipsnių