- Rita Kaučikienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas žmogus – ne krepšinio komanda; pats su savim sumo imtynių eiti negali. Taip ir šeimoje. Dviem žmonėms tapus pora, socialiniu vienetu, prasideda komandinis žaidimas. Ir jau nuo pirmų santuokos dienų kyla problemų. Iš problemų, kaip didėjanti sniego gniūžtė, išauga konfliktai.
"Gyventi šeimoje – vadinasi, kasdien atlikti ne vieną žygdarbį, kuris vėliau bus apdovanotas (arba ne) ramybe ir emociniu bei fiziniu komfortu", – sako psichologas, Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius.
Yra daugybė būdų, kaip užglaistyti aštrius kampus ir prisiderinti su mažiausias nuostoliais kiekvienam. Svarbiausia – reikia žinoti problemų sritis.
Vienos šeimos į gyvenimiškus iššūkius reaguoja ramiau, kitos – emocionaliau. Vienos skiriasi, kitos gyvena kartu. Kas gali padėti kurti prasmingus santykius ir juos išlaikyti? Psichologas brėžia šeiminio gyvenimo orientyrus.
Žmogus gyvena keliose erdvėse: šeimos, laisvalaikio, darbo, mokymosi ir politinėje-socialinėje. Kai kyla problemų nors vienoje iš jų arba, dar blogiau, keliose, ir tas problemas atsinešame į šeimą (pvz., nuolat skundžiamės uošvės priekabiavimu arba pavydžiais kolegomis; draugams guodžiamės sutuoktinio elgesiu ir t.t.), partneriui ilgainiui pabosta. Tai sukelia įtampą, kyla konfliktų. Socialiniu požiūriu galima išskirti kelias problemų grupes.
1. Artimoji sritis – giminės. Jei artimi poros giminaičiai gyvena skirtingose kultūrinėse ar socialinėse erdvėse nei šeima, o santykius palaikyti reikia, sutuoktiniams kyla konfliktų rizika (pvz., ką daryti, jei žmonos brolis ir vyras negali vienas kito pakęsti, o žmona savo brolį dievina?).
2. Tolimoji sritis – draugai. Skirtingo mentaliteto, požiūrių, socialinių ratų vyro ir žmonos draugai taip pat įžiebia šeiminius konfliktus (pvz., kiek ilgai vyras ir jo draugai norės lankyti su žmonos draugėmis menininkėmis spektaklius, jei jiems geriausia pramoga – alus ir krepšinis?).
3. Vidinė sritis – buvę, esami ar būsimi partneriai. Nieko negali būti blogiau už tai, jei vyras / moteris pasakoja sutuoktiniui apie buvusias meiles. Dar blogiau, jei pradeda lyginti partnerį su buvusiaisiais. Taip sąmoningai ar nesąmoningai yra skatinamas pavydas. O pavydas visada sukelia agresiją.
4. Intymioji sritis – kai nesuderinami intymūs veiksmai, seksualiniai poreikiai. Tada prasideda partnerių už šeimos ribų paieškos.
5. Laisvalaikis. Ateina laikas, kai sutuoktiniams pabosta vaikščioti susikibus už rankučių. Atsiranda asmeninės erdvės poreikis. Skirtingi kultūriniai ar socialiniai poreikiai taip pat lemia skirtingus norus (pvz., vyras aktyvus sportininkas ir atostogauja slidinėdamas kalnuose, o žmona, karštos saulės ir jūros gerbėja, nori vartytis ant smėlio ir gyventi 5 žvaigždučių viešbutyje).
Pasak T.Lagūnavičiaus, egzistuoja ir vidinės šeimos problemos, kurios kartais tampa net skyrybų priežastimi.
1. Kūnas. Jis linkęs keistis: moterų – po gimdymo, vyrų – nuo sėdimo darbo ir t.t. Partneris gali tapti nepatrauklus. O seksualinis potraukis šeimoje yra svarbus. Jeigu jo nelieka, santykiai greitai gali baigtis, nes kūnas laikomas troškimo objektu.
2. Pojūčiai. Jūsų rega, klausa, balso intonacija turi reikšmės santykiams, kaip ir kūnas. Žmonės greitai gali užgožti savo feromonus arba kaip tik paskatinti jų išsiskyrimą. Higienos nesilaikymas, rūkymas ar nekoks kvapas iš burnos gali tapti problema. Sutuoktiniui turi būti malonu liesti tave, užuosti malonų kvapą.
3. Mintys. Kokios jūsų partnerio mintys? Sunku, jei vienas iš jūsų moralistas ar pesimistas, o, jūs, sakykime, – optimistas. Partnerio moralizavimas gali jus emociškai žlugdyti. Iš pradžių skirtingi žmones vienas kitą papildo, bet, laikui bėgant, tai pradeda erzinti.
4. Dominuojanti nuotaika. Būna užsislopinusių, depresyvių žmonių – tai neigiamas bruožas. O jeigu dar partneris pratrūksta emociniais pliūpsniais, tai gali pradėti gąsdinti sutuoktinį ir griauti santykius.
5. Bendravimo ypatumai. Kiekvienas turi savo bendravimo amplitudę – nuo labai intymios iki labai atviros. Tarkime, vyras linkęs izoliuotis ir nekalbėti, o moteris tą akimirką nori išsikalbėti, ir abi pusės lieka nepatenkintos. Nežinant vienas kito bendravimo ypatumų, kyla stresinių situacijų.
6. Kompetencijos šeimoje. Tai glaudžiai susiję su lūkesčiais partneriui. Mes tikimės, kad vyras moka sutvarkyti sugedusį dulkių siurblį, o jeigu to nepadaro, moteris nusivilia juo. Šeimoje svarbu pateisinti lūkesčius ir formuoti savo įgūdžius. Turėdami įvairių kompetencijų išvengsite daugelio problemų.
7. Sutuoktinio socialinis statusas. Dviejų partnerių statusai gali būti prieštaraujantys vienas kitam arba gali nepatikti sutuoktiniui. Konfliktai kyla, jeigu pradedama reikalauti statusą pakeisti – pavyzdžiui, moteris reikalauja, kad vyras taptų vadovu. Taip daromas didelis spaudimas.
8. Aplinka. Erdvė, kuri supa mus, turi tikti abiem partneriams. Jeigu ji tampa neestetiška, vieną iš sutuoktinių pradės erzinti. Kita problema, jei šeimoje asmenys negali susikurti savo erdvės, o naudojasi tik bendromis.
Mūsų harmoningas gyvenimas ir susideda iš detalių. Pasak psichologo, konfliktų įmanoma išvengti: apsvarstykite, kuris atvejis tinka jums ir kokių priemonių imtis sprendžiant problemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...