Egzamino laikymas beveik visiems kelia stresą. Jo metu privalai pademonstruoti savo žinias ir gebėjimus aukščiausiame lygyje. Be to, testuojamos žinios bei įgūdžiai, įsisavinti per visą kursą, todėl besimokantieji jaudinasi, ar galės pakankamai save atskleisti per trumpą ir įtampos kupiną egzaminavimo laiką. Asmeniniai ir šeimos lūkesčiai rezultatų atžvilgiu, ir ypač jei nuo jų priklauso tolimesnė karjera, tik prisideda prie įtampos augimo.

Vis dėlto, stresas yra normali, adaptyvi sveiko organizmo reakcija, padedanti prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų, paruošianti organizmą išgyventi ekstremalius pokyčius, kuriems vykstant reikės dėti daug pastangų, t. y. būti fiziškai aktyviam. Nedidelis stresas padidina fizinį pajėgumą, motyvaciją, padaro mus atsparesnius kenksmingiems poveikiams ir, drauge, gerina gyvenimo kokybę. Taigi, tam tikras streso lygis yra naudingas ir jį galima panaudoti ruošiantis egzaminui. Tačiau ilgai trunkantis stresas gali turėti neigiamą poveikį sėkmingam egzamino išlaikymui bei  sveikatai apskritai.

Prioritetų nustatymas

Kadangi egzaminas yra susijęs su ateities lūkesčiais, net pozityviausiai mąstančiam žmogui kyla mintys, „O kas jei neišlaikysiu?“. Šios mintys yra visiškai natūralios ir net reikalingos siekiant iš anksto pasiruošti įvairioms pasekmėms. Jei tokios mintys tampa įkyriomis ar pereina į savęs įtikinėjimą, kad nesėkmė neišvengiama, vertėtų joms pasipriešinti. Pirmiausia, reiktų įsisąmoninti, kad negalime kontroliuoti tam tikrų egzamino aspektų, pavyzdžiui, kokių klausimų sulauksime, tačiau galime pasirinkti, kaip suvokti laukiančius iššūkius ir kaip į juos reaguoti. Manoma, kad stresą sukelia ne išorinės aplinkybės, bet tai, kaip mes jas suvokiame, tai yra, mūsų mintys apie tas aplinkybes. Nuo to, kaip mes mąstome, priklauso mūsų elgesys ir savijauta streso metu. Tarkim, patekus į situaciją, kai iki egzamino lieka tik kelios dienos, gali kilti mintys: „Liko tik dvi dienos, per jas neįmanoma įsisavinti visų reikalingų temų“. Toks galvojimas kelia beviltiškumą, baimę ir paniką. Gali būti, kad laiko viskam įsisavinti nepakaks, tačiau pravartu sau pasakyti „Aš žinau, kad negaliu išmokti visko, bet man pakaks laiko įsisavinti svarbiausias temas, tad aš susikoncentruosiu ties tuo“. Toks mąstymas padeda išlaikyti situacijos kontrolę. Geriau susitelkti ties tuo, ką gali padaryti, nei ties tuo, ko negali.

Blogų minčių užrašymas ir jų transformavimas

Negatyvių minčių kontrolę palengvina dienynas: vos tik kilus nerimui, reikėtų užsirašyti neigiamas mintis, įvertinti jų racionalumą bei pakeisti jas taip, kad jos taptų labiau motyvuojančios ruoštis egzaminui. Pavyzdžiui, „Kas bus, jei neišlaikysiu?“, „Ką kiti apie mane pagalvos, jei aš neišlaikysiu?“. Paprastai žmogus į šiuos klausimus sau atsako negatyviai, labai sutirštindamas spalvas ir dramatizuodamas, mintyse piešia patį baisiausią scenarijų, pavyzdžiui, įsivaizduoja save neišlaikiusį, paliktą draugų, vienišą ir liūdną.

Kitas negatyvių minčių kontrolės etapas, tai – kritiška šių minčių analizė užduodant sau klausimus, pavyzdžiui, „Ar aš galiu racionaliai pagrįsti, kad iš tikrųjų neišlaikysiu egzamino, kad aplinkiniai mane pasmerks?“, „Gal yra šiems mano įsitikinimams prieštaraujančių įrodymų?“. Viską apmąsčius šalia neracionalios minties reiktų užrašyti racionalią, labiau šiai situacijai tinkančią mintį, tarkim, „Jei neišlaikysiu egzamino, turėsiu pakankamai laiko perlaikymui ar apmąstymui, kokia linkme judėti toliau“, „Aš negalvoju nieko blogo apie egzamino neišlaikiusius žmones, kodėl gi jie apie mane turėtų galvoti blogai?“.

Padeda dienotvarkės sudarymas

Geriau pasiruošti egzaminui padeda tinkamas laiko, skirto mokymuisi, poilsiui, atsipalaidavimui ar prasiblaškymui, planavimas. Reikėtų detaliai peržvelgti visas temas, kurias reikės įsisavinti, susidaryti įspūdį apie laukiančio darbo apimtį, išskirti temas, kurioms įsiminti laiko reikės daugiau. Patartina pasiruošimą pradėti nuo sunkiausių temų arba nuo tų, kurios yra nemielos, kurių norisi išvengti. Tai padeda sutaupyti laiko bei jausti mažiau įtampos pasiruošimo pabaigoje, kai egzaminas jau visai arti.

Ant lapo surašyta dienotvarkė padeda išvengti papildomo nerimo svarstant nuo ko pradėti ir ar pasiruošimo tempas pakankamai geras. Reikėtų stengtis, kad dienotvarkė būtų kiek galima realistiškesnė. Sudarant ją reikėtų atsižvelgti į ankstesnę mokymosi patirtį, pavyzdžiui, jei mokytis sekasi rytais, tai ir planuoti mokymąsi rytinėmis valandomis. Dėmesys gerai išlaikomas 40-60 min., tad tokios trukmės mokymosi periodus reikėtų susiplanuoti su 20 min. pertraukėlėmis, skirtomis atsipalaidavimui ar prasiblaškymui. Nereikėtų trumpinti šių pertraukėlių, nes jos reikalingos darbingumo palaikymui. Planingas darbo organizavimas padeda ruoštis produktyviai, bet nesunkiai. Taip išvengiama „paskutinės minutės“ įtampos, kuri atsiranda pasiruošimo pabaigoje, kai iki egzamino lieka vis mažiau laiko.