- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Terminas „žmogiškieji ištekliai“ gali signalizuoti, kad organizacija į savo darbuotojus žiūri kaip į greitai pakeičiamą darbo jėgą, tačiau tai daugeliu atvejų priklauso nuo vadovo, kuris turi parodyti, kad darbuotojas jam rūpi ne vien dėl darbo rezultatų, sako psichologai.
Anot Eltos kalbinto psichologo Viktoro Keturakio, „žmogiškųjų išteklių“ sąvoka gali suformuoti nuostatą, kad su šiais „ištekliais“ dirbama kaip su daiktais.
„Tai gali suformuoti nuostatą tų, kurie tvarkosi su ištekliais, ir tada atitinkamai žmonės per įvairias priemones pajaučia, kad jiems tai nebūtinai priimtina. Jie gali norėti būti daugiau nei ištekliai bei rūpėti organizacijai kaip žmonės“, – sakė V. Keturakis.
Paklaustas, kaip organizacija turėtų elgtis, kad „žmogiškųjų išteklių“ sąvoka neįgytų neigiamos reikšmės, V. Keturakis sakė, kad vadovams turėtų rūpėti, kaip žmonės jaučiasi ne tik dėl to, kad jie gerai dirbo, bet ir dėl to, kad jie žmonės, su kuriais bendradarbiaujama.
„(Vadovai, – ELTA) turėtų atlikti ne tik procedūras, bet ir savo nusistatymą keisti, rūpintis tais žmonėmis, kalbėtis su jais ne tik dėl to, kad yra tokia tvarka, bet dėl to, kad jam įdomu, kokie žmonės pas jį dirba“, – svarstė psichologas.
Vis dėlto psichologas sakė nedrįstantis duoti vertinimo, kad darbo rinkoje įsitvirtinusi sąvoka atnešė vien neigiamus pokyčius.
„Su „žmogiškųjų išteklių“ sąvoka buvo praplėsta valdymo praktika ir tai yra, manau, teigiamas dalykas, o tai, kad jis turi neigiamą pusę, nenuvertina teigiamų dalykų“, – sakė V. Keturakis.
Jo teigimu, tokia sąvoka yra gera, kai bandoma suvaldyti rizikas, nes verslui labai svarbu tai padaryti, tačiau yra neigiama, kai norima atskleisti darbuotojų potencialą, kūrybiškumą.
Pixabay nuotr.
„Šiais laikais svarbu ne tik rizikos, bet ir inovacijos, tai verslas pradeda konkuruoti ne tik mažindamas riziką, bet ir inovuodamas, kurdamas naujus sprendimus, variantus. Tada žmogiškųjų išteklių sąvoka valdo rizikas ir įrėmina tam tikra prasme žmogų, apriboja verslo kūrybiškumą“, – kalbėjo psichologas.
Paklaustas, ar žino konkrečių didelių organizacijų pavyzdžių, kur žmogiškųjų išteklių sąvoka būtų išnaudojama tinkamai, V. Keturakis sakė tikrai žinantis tokių pavyzdžių.
„Žinau, kad yra vertybių ambasadoriai, žmonės kalbasi, kas jiems rūpi, jie turi įvairius projektus, kuriuose dalyvaujama ne tik tam, kad pagerėtų darbo rezultatas, bet ir tam, kad žmonės jaustųsi, jog bendradarbiauja su žmonėmis, o ne tik kuria produktą“, – sakė jis.
Tuo metu psichologė Ugnė Juodytė sakė, kad toks terminas gali parodyti organizacijos požiūrį, kas organizacijai yra žmogus, kaip jie į jį žiūri – ar kaip į resursą, ar kaip į žmogų plačiąja prasme.
„Nenoriu pasakyti, kad viena ar kita yra blogai, darbdavys samdo žmogų kaip tam tikrą išteklių, bet reikia žiūrėti, kaip su tuo ištekliumi yra elgiamasi – ar kaip su žmogumi, asmenybe, kuri gali kurti ir kuria vertę organizacijai, ar kaip tik yra išnaudojimo santykiai“, – kalbėjo U. Juodytė.
Vis dėlto psichologė patarė, kad nereikėtų tiesmukai nuspręsti, kad pareigų pavadinimas gali nulemti situaciją.
„Nedėčiau antspaudo taip drąsiai, nes yra tekę susidurti ir su vienokiomis, ir su kitokiomis organizacijomis“, – sakė U. Juodytė.
Paklausta, ar didelėse organizacijose įmanoma į darbuotojus žiūrėti ne kaip į resursus, o kaip į asmenybes, U. Juodytė sakė, kad tokių atvejų tikrai yra.
„Tikrai žinau tokių pavyzdžių, kur labai klausomasi darbuotojo ir norima suprasti, ko jam reikia, kuriamos įvairios erdvės, kad žmonės galėtų atsiskleisti, kad nesijaustų kaip fabrike“, – teigė U. Juodytė.
Primenama, kad gegužės pabaigoje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė migracijos ataskaitą, kurioje teigiama, kad, kaip ir ankstesniais metais, Lietuvą dėl emigracijos proceso daugiausiai paliko darbingo amžiaus žmonių, o tai lėmė ne vien ekonominės gerovės paieška, bet kompleksinės priežastys, dažniausiai susijusios su oriu gyvenimu ir darbo santykiais.
Remiantis 2017 metais vykdytų apklausų duomenimis, jaunimo požiūris į emigraciją yra pozityvus, ir nemaža dalis dar besimokančių jau mąsto apie galimybę emigruoti.
Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) ekspertas Jonathanas Chaloffas yra atkreipęs dėmesį, kad atmosfera Lietuvos darbovietėse neskatina emigrantų ir grįžti. Pasak jo, daugelyje šalių paprastai į užsienyje dirbusius darbuotojus žvelgiama kaip į turinčius pridėtinės vertės, o Lietuvoje darbdaviai į darbuotojus, dirbusius užsienyje, žiūri įtariai. Jo teigimu, tą rodo ir EBPO atlikti tyrimai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais iš Lietuvos emigravo 47,9 tūkst. gyventojų. 2016 metais šis skaičius siekė 50,3 tūkstančio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...